Paaiškėjo, kad dalis partijų beveik visą finansavimą savo veiklai gauna iš valstybės biudžeto, kai tuo tarpu kitoms partijoms reikšminga pajamų dalis yra ir jų narių kasmet sumokamas nario mokestis bei piliečių aukos.
Suprasti akimirksniu
- Turtingiausia partija – TS-LKD
- Didžiausią finansavimą iš valstybės gavo TS-LKD
- Daugiausia nario mokesčių surenka LSDP
- Daugiausia iš gyventojų 1 proc. GPM aukų surinko TS-LKD
- LVŽS yra labiausiai priklausomi nuo valstybės: biudžeto asignavimai sudaro didžiausią dalį tarp jų gautų lėšų, lyginant su kitomis partijomis
Portalas 15min sudaro galimybę susipažinti su skaičiais: kiek lėšų 2017 m. gavo Lietuvos partijos ir kokia buvo jų kilmė?
Lyderiai – konservatoriai
Daugiausia lėšų – 1,645 mln. eurų – 2017 m. gavo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Nuo šios partijos nežymiai atsilieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurie 2017 m. gavo 1,490 mln. eurų. Tik trečioje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri 2017 m. gavo 1,133 mln. eurų.
Toliau rikiuojasi Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis (LRLS), kuris iš įvairių finansavimo šaltinių 2017 m. nurodė gavęs 665 tūkst. eurų, Darbo partija (DP), kuri gavo 540,3 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kurie gavo 524,1 tūkst. eurų, ir „Tvarka ir teisingumas“, kurie gavo 523,1 tūkst. eurų. Visos likusios partijos drauge gavo apie 178 tūkst. eurų.
Iš biudžeto finansuojamos septynios partijos
Pagrindiniai partijų finansavimo šaltiniai yra trys – asignavimai partijoms iš valstybės biudžeto, paskirstomi pagal jų pasirodymą rinkimuose, iš partijų narių surenkami nario mokesčiai ir iš gyventojų, pasirinkusių kuriai nors partijai skirti 1 proc. sumokėto metinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM), gauta parama.
Kiti partijų lėšų šaltiniai – disponavimas turtu, renginių organizavimas, lėšų iš anksčiau organizuotų rinkimų kampanijų likučiai, palūkanos už banke laikomas lėšas ir t. t. – sudaro mažesnę pajamų dalį.
Asignavimus iš valstybės biudžeto 2017 m. gavo septynios partijos. Juos skirstant atsižvelgta į pasirodymą 2014 m. Europos parlamento rinkimuose, 2015 m. savivaldybių rinkimuose ir 2016 m. Seimo rinkimuose.
Tai, kaip pasiskirstė valstybės biudžeto asignavimai 2017 m., galite matyti žemiau. Didžiausią finansavimą iš valstybės biudžeto gavo TS-LKD, toliau rikiuojasi LVŽS ir LSDP. Šios partijos iš valstybės gavo daugiau negu po milijoną eurų.
1 proc. GPM lietuviai dosniausiai aukojo konservatoriams
Skirdami 1 proc. GPM, dosniausiai Lietuvos gyventojai pernai rėmė konservatorius. Jų sąskaitą gyventojų skirta GPM dalis 2017 m. papildė net 252,7 tūkst. eurų. Antroje vietoje pagal šį rodiklį yra LRLS: jų sąskaitą gyventojų skirta GPMI dalis papildė 230,1 tūkst. eurų. Treti – socialdemokratai, kuriems lietuviai nuo GPM paaukojo 184 tūkst. eurų.
„Valstiečiams“ lietuviai skirdami 1 proc. nuo GPM paaukojo vos 31,7 tūkst. eurų. Pagal šį rodiklį jie tebuvo septinti: juos lenkia netgi savo frakcijų Seime neturinčios Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) ir DP. Su visa lentele susipažinti galite žemiau.
Lyginant su užpraėjusiais metais, lyderiai pasikeitė: iki korupcijos skandalo, 2016 m., Lietuvos gyventojai dosniausiai rėmė liberalus. Tačiau per metus LRLS gauta 1 proc. GPM dalis sumažėjo nuo 270 tūkst. eurų iki 230 tūkst. eurų, o TS-LKD gauta dalis išaugo nuo 217,9 tūkst. eurų iki 252,6 tūkst. eurų.
Beveik visoms kitoms parlamentinėms partijoms lietuviai 2017 m., lyginant su 2016 m., taip pat skyrė mažiau: išimtis – tik LLRA, kuriai gyventojai 2017 m. paaukojo 116 tūkst. eurų, o 2016 m. – 79 tūkst. eurų.
Daugiausia iš nario mokesčio surinko socialdemokratai
Pagal iš partijos narių mokesčių gaunamus pinigus tarp partijų ryškiai pirmauja socialdemokratai. LSDP narių mokesčiai partijos iždą 2017 m. papildė 268,34 tūkst. eurų. Antroje vietoje yra TS-LKD: šiai partijai jos nariai iš viso sumokėjo 63,6 tūkst. eurų nario mokesčių. Treti – LLRA, kurie kaip nario mokestį surinko 45,3 tūkst. eurų.
Tuo tarpu LVŽS iš narių mokesčių surinko gerokai mažiau lėšų: vos 6,7 tūkst. eurų. Pagal šį rodiklį LVŽS nusileido netgi Lietuvos žaliųjų partijai arba Lietuvos centro partijai. Su parlamentinių partijų gautais narių mokesčiais susipažinti galite žemiau.
Lyginant praėjusius metus su užpraėjusiais, visos partijos, išskyrus TS-LKD ir LLRA, iš narių mokesčių surinko mažiau, nors sumos reikšmingai nesiskyrė. TS-LKD 2016 m. gavo 48,7 tūkst. eurų iš narių mokesčių, LLRA – 35 tūkst. eurų. Tuo tarpu lyderiai socialdemokratai 2016 m. gavo net 323 tūkst. eurų.
„Valstiečiams“ be pinigų iš valstybės pragyventi būtų sunkiausia
Vertinant atskirų partijų finansavimo šaltinius, matyti, kad valstybės biudžeto asignavimai visoms parlamentinėms partijoms yra reikšmingiausias lėšų šaltinis, sudarantis didesnę dalį jų gaunamų lėšų. Tačiau konkrečių partijų atžvilgiu valstybės biudžeto dotacijų svarba vis dėlto skiriasi.
Mažiausiai nuo valstybės dotacijų yra priklausomas Liberalų sąjūdis: ši partija 59,8 proc. savo lėšų gauna iš valstybės biudžeto. Tai daug, bet mažiau negu kitos partijos. Net trečdalį (34,5 proc.) liberalų biudžeto sudaro gyventojų paaukotas GPM: nei vienos kitos partijos lėšų „pyrage“ tokios didelės dalies GPM aukos nesudaro.
Toliau rikiuojasi socialdemokratai: dotacijos iš valstybės biudžeto sudaro 68,3 proc. šios partijos gaunamų lėšų. Beveik penktadalį – 18 proc. – lėšų partija susirenka iš nario mokesčių: tai didžiausias rodiklis tarp visų partijų.
Panaši kaip LSDP yra ir LLRA pajamų struktūra. 69 proc. šios partijos 2017 m. gautų lėšų sudarė asignavimai iš biudžeto. Gyventojų skiriama GPM dalis sudarė 22,3 proc. partijos lėšų – pagal šį rodiklį LLRA nusileido tik liberalams.
TS-LKD iš valstybės biudžeto 2017 m. gavo 80,2 proc., arba keturis penktadalius savo gautų lėšų. Visgi gana reikšmingą dalį – 15,3 proc. – šios partijos gautų lėšų struktūroje sudarė ir gyventojų paaukota GPM dalis.
„Tvarka ir teisingumas“ 85,4 proc. savo 2017 m. gautų lėšų gavo biudžeto asignavimų forma. Tiek iš nario mokesčių, tiek iš gyventojų aukojamo GPM ši partija surinko mažiau negu visos kitos parlamente savo frakcijas turinčios partijos.
Net 86 proc. Darbo partijos gautų lėšų sudaro biudžeto asignavimai. 2016 m. Seimo rinkimai partijai nebuvo sėkmingi, ir didžiąją dalį biudžeto asignavimų partija gauna dėl pasirodymo ankstesniuose rinkimuose. Tačiau jei 2019 m. savivaldybių bei Europos parlamento rinkimuose partijai vėlgi nepasiseks, sumažėjus iš biudžeto gaunamų lėšų daliai ir šios partijos finansavimas ateityje reikšmingai sumažės.
LVŽS gerokai labiau negu bet kuri kita partija yra priklausoma nuo iš biudžeto gaunamų pinigų. Net 96,6 proc. partijos gautų lėšų 2017 m. sudarė valstybės dotacijos. Gyventojų skiriama GPM dalis ir nario mokesčiai sudarė vos kelis procentus partijos gautų lėšų, kai kitų partijų lėšų „pyraguose“ tai sudarė keliolika ar net keliasdešimt procentų gautų lėšų.
Su detaliomis partijų finansinėmis ataskaitomis susipažinti galite čia.
