Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 13d. 13:00

15min paaiškina: kodėl pagal Konstituciją Seimo narių yra būtent 141?

LR Seimo salė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / LR Seimo salė

141 Seimo narys – būtent tiek, kiek reikia, o gal visgi per daug? Šiuo klausimu diskutuoti mėgsta ir visuomenė, ir politikai. Dalis diskusijų dalyvių siūlo keisti Konstituciją ir Seimo narių skaičių mažinti, kiti perspėja, kad tai atvertų įvairias grėsmes. Tačiau kaip Lietuvos Konstitucijoje apskritai atsirado skaičius 141 – ne didesnis ir ne mažesnis?

„Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“ Taip prasideda 55-asis Konstitucijos straipsnis.

Apie tai, kaip jame atsirado šis konkretus skaičius, 15min pasakojo konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, kuriam šis klausimas puikiai pažįstamas – jis dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

Lėmė mažiausias rajonas

Pasak V.Sinkevičiaus, Seimo narių skaičiaus pasirinkimo priežastis slypi paskutiniuose sovietmečio metuose. Konkrečiai – 1989 m., kai buvo taisoma dar tuometinės Lietuvos tarybų socialistinės respublikos (LTSR) Konstitucija.

Teisininko teigimu, tuomet, vykstant perestroikai, buvo nutarta, kad komunistų partijos paskiriama, du kartus per metus susirenkanti Aukščiausioji taryba (AT) negali realiai atlikti jai priskirtų funkcijų.

Todėl buvo nuspręsta pereiti prie profesionalios AT, kurios deputatai būtų tik deputatai, renkami rinkėjų vienmandatėse apygardose ir atleidžiami nuo bet kokio kito darbo.

Šioje situacijoje reikėjo apsispręsti dėl to, koks turėtų būti vienmandačių apygardų LTSR skaičius. Pasak V.Sinkevičiaus, kadangi pagal tuometinį supratimą AT deputatai buvo rajonų atstovai, nutarta, kad kiekvienas, net ir mažiausias Lietuvos rajonas turi turėti galimybę išrinkti savo atstovą į AT.

Tada tuometinis LTSR gyventojų skaičius buvo padalintas iš paties mažiausio Lietuvos rajono gyventojų skaičiaus. Taip ir buvo gautas skaičius 141.

Šis skaičius buvo įrašytas į pataisytą LTSR konstituciją. Tiesa, koks būtent tuometinis Lietuvos rajonas buvo mažiausias ir taip nulėmė AT deputatų skaičių, V.Sinkevičius teigė neprisimenantis.

Pakeitus LTSR konstituciją, Lietuva buvo padalinta į 141 vienmandatę apygardą, o 1990 m. pradžioje vykusių rinkimų į AT metu buvo išrinktas būtent 141 deputatas.

Andriaus Petrulevičiaus nuotr./Istoriniai kadrai iš Aukščiausiosios Tarybos prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą
Andriaus Petrulevičiaus nuotr./Istoriniai kadrai iš Aukščiausiosios Tarybos prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą

Atkūrus Nepriklausomybę skaičius tiko

Rinkimuose daugumą laimėjus Sąjūdžio remtiems deputatams ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pradėta rengti atkurtos Lietuvos Respublikos nuolatinė Konstitucija. Ją rengiant, pasakojo V.Sinkevičius, vyko ir diskusijos dėl Seimo narių skaičiaus.

„Buvo keli variantai. Kęstučio Lapinsko vadovaujama parlamentinė komisija, kuri rengė Konstitucijos projektą, siūlė, kad Seimą turėtų sudaryti 140 narių, o Seimas turėtų būti atnaujinamas kas dvejus metus. Sąjūdžio koalicija „Už demokratinę Lietuvą“ svarstė apie 120 Seimo narių. Bet po ilgų diskusijų vis dėlto buvo nutarta, kad to skaičiaus, pagal kurį 1990 metais buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, keisti neverta.

Po ilgų diskusijų vis dėlto buvo nutarta, kad to skaičiaus, pagal kurį 1990 metais buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, keisti neverta.

Taip ir liko 141 Seimo narys“, – pasakojo V.Sinkevičius.

Konstitucinės teisės eksperto teigimu, nors buvo siūlyti įvairūs variantai, rimtų argumentų, kodėl Seimo narių skaičius turėtų būti ne 141, o, pavyzdžiui, 131 ar 151, niekas taip ir nepateikė. Kadangi renkant AT-AS toks skaičius pasiteisino, galiausiai jo įtvirtinimui Konstitucijoje prieštaraujančių neatsirado.

Karštesnės ir ilgesnės diskusijos, anot V.Sinkevičiaus, vyko ne dėl skaičiaus, o dėl rinkimų sistemos.

„Egzistavo dvi iš esmės skirtingos pozicijos – vieni siūlė, kad Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose, kiti siūlė, kad dalis būtų renkama vienmandatėse apygardose, o dalis – pagal partijų sąrašus proporciniu principu“, – aiškino V.Sinkevičius.

Nuomonėms išsiskyrus, galiausiai pačioje Konstitucijoje konkreti rinkimų sistema nebuvo įtvirtinta, tik pasakyta, kad rinkimų sistemą nustatys Seimo narių rinkimų įstatymas. Dabar būtent šis įstatymas įtvirtina, kad 71 Seimo narys yra renkamas vienmandatėse apygardose, o 70 – pagal partijų sąrašus. Tad, norint keisti Seimo rinkimų sistemą, Konstitucijos keisti nereikėtų – pakaktų pakeisti įstatymą.

O ar būta svarstymų, kad galbūt ir Seimo narių tikslaus skaičiaus nederėtų įtvirtinti Konstitucijoje, o palikti tai įstatymui? Pasak V.Sinkevičiaus, tokia galimybė rimtai svarstyta nebuvo.

„Įprasta, kad parlamento narių skaičių visose valstybėse apibrėžia Konstitucija. Įstatymo čia nepakanka. Todėl konkretus skaičius buvo įrašytas į Konstituciją. Ir gerai padaryta“, – sakė V.Sinkevičius.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Seimas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Seimas

Mano, kad skaičius pakankamas

Teisininkas pažymėjo, kad raginantys mažinti Seimo narių skaičių, nes Lietuvoje sumažėjo gyventojų, dažnai pamiršta, kad Lietuvos piliečių skaičius nesumažėjo, o užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai turi teisę būti atstovaujami.

Taip pat V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad pakeitus Konstituciją ir sumažinus Seimo narių skaičių, tektų peržiūrėti ir kitus Konstitucijos straipsnius, svarstyti, ar jų nereikia taisyti.

„Nes kuo mažesnis skaičius, tuo mažiau Seimo narių reikia norint pakeisti Konstituciją.

Kuo mažesnis skaičius, tuo mažiau Seimo narių reikia norint pakeisti Konstituciją.

Dabar tam Seime reikia ne mažiau kaip 94 balsų, o juos surinkti sudėtinga, todėl Konstitucija yra stabili. Jei sumažinsime Seimo narių skaičių, atitinkamai pakaks daug mažiau Seimo narių, pakeisti Konstituciją bus lengviau“, – sakė V.Sinkevičius.

Teisininko manymu, priekaištus derėtų reikšti ne Seimo narių skaičiui, kuris nėra blogas, o konkretiems Seimo nariams, kurie elgiasi neatsakingai.

„Natūralu, kad kai Seimo nariai nevaikščiodami į posėdžius gauna atlyginimus ar nesupranta, už ką balsuoja, visuomenėje kyla klausimas, ar tiek Seimo narių išties reikia. Bet visuomenė nemato kitų aspektų – sumažinus Seimo narių skaičių taps lengviau į pareigas paskirti norimus pareigūnus, pavyzdžiui, Konstitucinio teismo teisėjus ar įvairių tarnybų vadovus. Lengviau bus ir keisti Konstituciją.

Pasiūlymai sumažinti Seimo narių skaičių nėra racionalūs ir pasverti. Tai populizmas siekiant bet kuria kaina įvykdyti neatsakingai rinkimų metu dalintus pažadus ir negalvojant apie pasekmes“, – griežtai pasisakė V.Sinkevičius.

Mažinti Seimo narių skaičių nori „valstiečiai“

Apie tai, kad kitąmet kartu su Prezidento rinkimais galėtų vykti referendumas ne tik dėl dvigubos pilietybės, bet ir dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121, šių metų rugpjūčio pabaigoje užsiminė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tuomet tokią idėją palaikantis sakė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Seimas po pateikimo Konstitucijos pataisoms nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių buvo pritaręs praėjusiais metais. Už projektą balsavo iniciatoriai „valstiečiai“, išskyrus susilaikiusią Laimutę Matkevičienę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, dalis liberalų, o visų kitų frakcijų atstovai, išskyrus pavienius politikus, buvo prieš ir susilaikė.

2017 m. balandį Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra žurnalistams sakęs, kad kitos frakcijos tokios iniciatyvos nepalaiko, o „valstiečių“ balsų neužtenka priimti sprendimui.

Praėjusios Seimo kadencijos metu apie tai, kad reikėtų svarstyti galimybę mažinti Seimo narių skaičių, prabilęs buvo ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Dar anksčiau – 2014 m. – apie tai buvo užsiminęs konservatorius Antanas Matulas.

Dar ankstesnėse kadencijose tokių bandymų irgi būta. Pirmą kartą referendumui dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo parašus buvo bandoma surinkti 1995-aisiais, tačiau to padaryti nepavyko.

1996 m. referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įvyko, jame dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos rinkėjų, tačiau dauguma jų nuostatai nepritarė.

Po to dar tris kartus buvo bandoma surinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau visada nesėkmingai. Seimo narių skaičių buvo siūloma mažinti iki 71, 101, 121 ir 131.

Dar bent kelis kartus Konstituciją buvo bandoma pakeisti be referendumo Seime. Tačiau pakankamo pritarimo niekada nesulaukė.

Norint priimti konstitucinę pataisą, jai turi pritarti 94 Seimo nariai. Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad Seimo narių skaičius yra 141.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Skandalas Lietuvos pašte: kliento duomenis pasisavinusi darbuotoja pasiėmė greitąjį kreditą

Gyvenimas

Supermamyčių norai: gimtadienių rengėja – apie tortą už 170 eurų ir vaikišką šampaną

24sek

Įspūdinga Šaro ir Željko šachmatų partija: kodėl ją reikėtų rodyti mokyklose

Kultūra

Mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas

Aktualu

Edwardas Snowdenas jau nebesijaučia saugus jį priglobusioje Rusijoje

„Vieni vartai“ su LFF vadovu: Tomo Danilevičiaus planas gelbėti Lietuvos futbolą ir raudona kortelė

Interviu 24sek

Šaro ypatingų žodžių sulaukęs A.Milaknis: „Šiek tiek trūko iki laimingos pabaigos“

Vardai

Moteriškos Eglės Straleckaitės atostogos Italijoje su mama ir dukra: kelionėje laikėsi ledų „dietos“

Aktualu

Ingridos Šimonytės reitingai auga kaip ant mielių: aplenkė ir Saulių Skvernelį

Aktualu

Policijos fokusas: kaip alaus butelio vagį paversti visoje Lietuvoje ieškomu nusikaltėliu

Aktualu

Regina Statkuvienė: Kaip aklą Temidę keičia visamatanti Horo akis

Vardai

Advokatas G.Černiauskas siekia nušalinti D.Didžiūnaitytės bylos prokurorą A.Saunorių

Gazas

Nufilmavo, kas nutinka, kai automobilio oro pagalvės išsiskleidžia ne laiku

Maistas

10 įdomių obuolių pyragų receptų: kepkite tokį, kokio dar neišbandėte

Gyvenimas

Prašo paramos penkiamečiui Vėjui: su tokia liga – vienintelis visoje Lietuvoje

Aktualu

Saudo Arabija prisipažino: žurnalistas J.Khashoggi žuvo per muštynes Stambulo konsulate

N-18 Vardai

Kim Kardashian akių šešėlius reklamuoja savo stiliumi – nuoga

Aktualu

Barjerai mieste: jei nerieda neįgaliojo vežimėlis, neįveiks ir vaikiškas vežimėlis

24sek

Atgimimą išgyvenantis T.Delininkaitis: „Pergalė prieš „Žalgirį“ nebuvo atsitiktinumas“

Aktualu

Masinė avarija kelyje Vilnius-Panevėžys: susidūrė keturi automobiliai ir autobusas, žuvo žmogus

Naujienos

24sek

Ispanų spauda: N.Woltersas buvo pernelyg vienišas karys, kad „Žalgiris“ laimėtų

Vardai

„Lietuvos balse“ – vienas aštriausių Donato Montvydo ir Ingos Jankauskaitės konfliktų

Aktualu

Kelmėje girtas vyras kėde trenkė sugyventinei į galvą

Aktualu

Įtakingas Malaizijos politikas Anwaras Ibrahimas užsitikrino parlamentaro mandatą

Vardai

Pirmojo Lietuvoje šokolado muziejaus atidaryme Trakuose – ir garsenybės

24sek

„Žalgirio“ varžovų ataka pateko į gražiausių epizodų dešimtuką

Verslas

Vilkaviškio rajono ūkininkas kolekcionuoja automobilius, pila piliakalnius ir puoselėja lietuvybę

24sek

Ambicingas „Warriors“ tikslas – 5 krepšininkai JAV rinktinėje

Sportas

Tailande žaidžiantis N.Valskis egzotiškuose kraštuose norėtų ilgiau užsibūti

Vardai

Modelio Caros Delevingne akibrokštas: į karališkas vestuves – su vyrišku smokingu ir dantų krapštuku

Verslas

Vietoj vinječių siūlomas naujas vilkikų mokestis

Aktualu

Į Lietuvą bus perkelti dar keturi pabėgėliai iš Turkijos

Aktualu

D.Trumpas svarsto dviejų moterų kandidatūras užimti JAV ambasadoriaus JT postą

Aktualu

Popiežius iš kunigų luomo pašalino nepilnamečių išnaudojimu įtariamus Čiles vyskupus

Gazas

Nebus laiko galvoti: svarbiausi žingsniai, kai dega automobilis

Kultūra

Kaunas nuskęs mene: toli – kaip žemės drebėjimas Lietuvai, arti – kaip senatvė

Aktualu

Indijoje žemės nuošliaužai užgriuvus evakuacijos centrą baiminamasi 12 žmonių žūties

Aktualu

Akmenės rajone policija atėmė vyro savadarbius lankus ir arbaletus

24sek

Marius Grigonis: „Kai meta atšokęs, iš toli, nuo kampo – ką gali padaryti?“

Ruduo Labanore

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min