Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 17d. 07:24

15min primena: koks likimas anksčiau ištikdavo D.Grybauskaitės kritikuojamus ministrus?

Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad žemės ūkio ministras Bronius Markauskas neturi nei politinės, nei moralinės teisės likti poste. Valdantieji D.Grybauskaitei šiuo klausimu neskuba pritarti. Premjeras Saulius Skvernelis žada galutinį sprendimą priimti antradienį, bet šalies vadovės pareiškimą įvertino kaip konservatorių reikalavimų vykdymą. B.Markauskas pats iš pareigų trauktis, atrodo, irgi neketina.

B.Markauskas – toli gražu ne pirmas ir ne antras ministras, nuo 2009 m., kuomet D.Grybauskaitė tapo prezidente, sulaukęs jos griežtos kritikos. Tačiau anksčiau nepasitikėjimo sulaukusių ministrų likimai buvo skirtingi. Vieni jų likdavo dirbti, kitiems tekdavo trauktis iš pareigų.

Iš 2008-2012 m. valdžiusios A.Kubiliaus Vyriausybės ministrų, sulaukusių D.Grybauskaitės griežtos kritikos, savo postą išlaikė tik aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Tuo tarpu didelė dalis 2012-2016 m. valdžiusios Algirdo Butkevičiaus vyriausybės ministrų net po D.Grybauskaitės kritikos trauktis iš pareigų neskubėjo.

A.Kubiliaus Vyriausybė (2008-2012 m.)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys prarado postą

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys prezidentės nepasitikėjimo sulaukė pirmasis, jai vos pradėjus eiti pareigas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rimantas Dagys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rimantas Dagys

Ji sukritikavo R.Dagio ir jo vadovaujamos ministerijos veiklą. D.Grybauskaitė teigė pasigendanti politinės valios priimant svarbius sprendimus, jos teigimu, ministerija esą neatsako už galutinį rezultatą tų reformų, kurios turėtų šiuo metu rastis ir yra būtinos Lietuvai.

„Prezidentei kelia didelių abejonių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikla. Ji akcentavo politinės valios stoką kuriant ir vykdant reformas“, – po D.Grybauskaitės. susitikimo su R.J.Dagiu žurnalistams sakė D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys. Jo teigimu, prezidentei kelia abejonių tai, kad struktūrinės reformos nevykdomos, nekuriamos arba kuriamos nekonsoliduotai.

Į prezidentės kritiką buvo atsižvelgta. TS-LKD lyderis ir tuometinis premjeras Andrius Kubilius, pristatydamas D.Grybauskaitei savo teikiamą Vyriausybės kabineto sudėtį, palyginus su iki Prezidentės inauguracijos buvusiu kabinetu, padarė vieną pakeitimą: vietoje R.J.Dagio pasiūlė Donatą Jankauską. R.J.Dagys, pasak A.Kubiliaus, neteko posto dėl „sumažėjusio pasitikėjimo rezervo“.

„Vertinu Rimanto Dagio darbą, teko dirbti sudėtingu laikotarpiu, dar laukia nauji iššūkiai. Gyvename tokiu laiku, kai receptų, kaip Vyriausybei veikti geriausia, nėra. O šitie pakeitimai naudingi tam, kad būtų galima svarbiausiose srityse su tam tikru šviežiu pajėgumu imtis darbų artimiausiu metu“, – aiškino premjeras.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas atsistatydino

Pradėjusi eiti pareigas, prezidentė ne kartą reiškė kritiką užsienio reikalų ministrui, konservatorių deleguotam Vygaudui Ušackui. Viena priežasčių, dėl ko V.Ušackas sulaukė prezidentės kritikos – buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus atšaukimo iš ambasadoriaus Gruzijoje klausimas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vygaudas Ušackas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vygaudas Ušackas

2009 m. gruodį D.Grybauskaitė sakė, kad ministras šį klausimą turėjo „spręsti anksčiau“. „Tai rodo tik tiek, kad užsienio reikalų ministras ne visuomet girdi, ką sako prezidentė, ir aš jam priminiau, kad jis tai turi daryti, nes tai yra mano konstitucinė teisė ir girdėti prezidentę užsienio reikalų ministrams privaloma“, – sakė D.Grybauskaitė TV3 laidai „Savaitės komentarai“.

Prezidentės ir V.Ušacko pozicijos taip pat išsiskyrė dėl Seime vykdyto parlamentinio CŽV kalėjimų tyrimo išvadų. Ministras teigė, esą parlamentinio tyrimo išvados atskleidė, kad kalėjimų Lietuvoje nebuvo, tuo tarpu D.Grybauskaitė tvirtino, kad šios išvados esą patvirtino, jog kalėjimai mūsų šalyje egzistavo.

Užsienio reikalų ministras ne visuomet girdi, ką sako prezidentė, ir aš jam priminiau, kad jis tai turi daryti, nes tai yra mano konstitucinė teisė ir girdėti prezidentę užsienio reikalų ministrams privaloma.

Galiausiai 2010 m. sausį po susitikimo su A.Kubiliumi prezidentė išreiškė nepasitikėjimą V.Ušacku, pareiškė, kad bendras darbas yra nesėkmingas ir neperspektyvus bei paragino premjerą atleisti šį ministrą. V.Ušackui buvo išsakyta priekaištų dėl „ultimatyvių pareiškimų valstybėms kaimynėms“, taip pat naudojant užsienio politiką savireklamos tikslais.

„Ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir nederinti su valstybės vadove ir kartais su ministru pirmininku“, – D.Grybauskaitės poziciją perdavė L.Balsys.

Visgi A.Kubiliui atleisti ministro neteko: jau kitą dieną V.Ušackas pranešė atsistatydinantis pats. „Šiuo metu Lietuvai ypač svarbus sklandus ir nuoseklus Vyriausybės darbas kartu su prezidente ir Seimu, padedant Lietuvos žmonėms kopti iš ekonominių ir finansinių sunkumų. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją pareiškiu apie savo atsistatydinimą“, – pareiškė V.Ušackas. Plačiau atsistatydinimo aplinkybių jis nekomentavo.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas atsistatydino

2010 m. pradžioje problemų dėl korupcijos turėjo sveikatos apsaugos ministras, liberalcentristas Algis Čaplikas: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sveikatos apsaugos viceministrą, taip pat liberalcentristą Arūną Skiką sulaikė su 20 tūkst. litų kyšiu. L.Balsys tuomet pareiškė, kad paaiškėjus daugiau detalių, prezidentė gali pareikalauti ir paties ministro asmeninės atsakomybės klausimo bei atsistatydinimo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algis Čaplikas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algis Čaplikas

„Jeigu matysis, kad daugiau jo aplinkos, o ypač jo partijos žmonių yra įtraukti į korupcinį tinklą, be jokios abejonės, ir ministrui, ir valdančiajai daugumai bus didelė problema“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

A.Čaplikas raginimo nelaukė ir trauktis iš pareigų nusprendė pats: nors premjeras A.Kubilius dar bandė jį perkalbėti, jam to padaryti nepavyko. „Nejaučiu didžiausios koalicijos frakcijos, konservatorių, palaikymo“, – sakė A.Čaplikas. Jį poste pakeitė Raimundas Šukys.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas liko poste

Tautos prisikėlimo partijos deleguotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas prezidentės nepasitikėjimo sulaukė 2010 m. rugsėjį. Susitikusi su ministru, D.Grybauskaitė jį sukritikavo už „absoliutų neveiklumą“ ir pareiškė, kad valdančioji dauguma turėtų gerai apsvarstyti jo darbą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gediminas Kazlauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gediminas Kazlauskas

„Iš ministro prezidentė neišgirdo nieko konkretaus. Ministras negalėjo įvardyti labai konkrečių darbų, labai konkrečių projektų. Pakartotos dar sykį įvairios koncepcijos, įvairūs projektai, kurie rengiami. Tą prezidentė žino, o konkrečių darbų taip iš neišgirdo. Iš prezidentės pusės tenka konstatuoti, kad dvejus darbo metus ji mato absoliutų ministerijos neveiklumą“, – sakė L.Balsys.

Kritikos G.Kazlauskas sulaukė ir už strateginio planavimo nebuvimą, dėl nepanaudotų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Pasak L.Balsio, prezidentė pokalbio metu G.Kazlauskui užsiminė, kad jo darbas yra valdančiosios daugumos atsakomybės klausimas. Valdančioji dauguma esą turėtų apsvarstyti ministro darbą.

G.Kazlauskas žurnalistams tuomet sakė su kritika nesutinkantis bei atsistatydinti neketinantis: esą Aplinkos ministerija kaip tik dirba labai gerai. Jį parėmė ir A.Kubilius. Jis į prezidentės priekaištus atsakė tvirtinimu, esą tokios sritys kaip atliekų tvarkymas, daugiabučių renovacija ar teritorijų planavimas nėra vieno atskiro ministro reikalas.

2010 m. gruodį kalbėdama LNK žinioms D.Grybauskaitė pakartojo, kad aplinkos ministras G.Kazlauskas yra nevertas šių pareigų ir jam postą garantuoja tik koalicinis susitarimas. 2011 m. vasarį prezidentė pareiškė, kad atsakomybė už Aplinkos ministerijos neveiklumą gula ant Vyriausybės pečių.

Vis dėlto į D.Grybauskaitės kritiką atsižvelgta nebuvo. 2011 m. atlaikęs interpeliaciją Seime, G.Kazlauskas poste išliko iki pat 2012 m., kol A.Kubiliaus Vyriausybė baigė darbą.

Ūkio ministras Dainius Kreivys atsistatydino

2011 m. vasarį D.Grybauskaitė pareiškė nepasitikinti į skandalą dėl ES paramos skirstymo patekusiu ūkio ministru, konservatoriumi Dainium Kreiviu: parama buvo skirta iš dalies jo motinos valdomai įmonei. Prezidentė žurnalistams sakė, kad ministras turi pasirinkti – būti arba politiku, arba verslininku. Tačiau premjeras Andrius Kubilius savo bendrapartiečiui išreiškė paramą ir palikti posto ministras neskubėjo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Kreivys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Kreivys

D.Grybauskaitė nenusileido: kovo pradžioje jau atvirai paragino ūkio ministrą trauktis iš pareigų, teigdama, kad jis esą politiškai susikompromitavo, kai pasirodė informacija apie jo galimą interesų supainiojimą skiriant ES paramą.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nutarus, kad D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, ministras 2011 m. kovo viduryje atsistatydino, nors A.Kubilius dar bandė jį perkalbėti. Ūkio ministrą pareigose pakeitė Rimantas Žylius.

Ne visi ministrai nepatiko

Keletui A.Kubiliaus Vyriausybės ministrų, įsivėlusių į skandalus, D.Grybauskaitė reiškė paramą ar bent jau neragino atsistatydinti.

2010 m. balandį, kai Tautos prisikėlimo partija norėjo atšaukti savo deleguotą kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį iš pareigų, prezidentė teigė, kad tai – koalicijos reikalas ir kad dėl ministro likimo apsispręsta turi būti jos viduje. Tuomet R.Vilkaitis iš posto pareiškė nesitrauksiantis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Vilkaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Vilkaitis

Tų pačių metų birželį D.Grybauskaitė, kalbėdama apie kultūros ministrą, teigė, kad jo darbas turi daug trūkumų ir kad jam reikėtų lanksčiau reaguoti į kritiką, tačiau taip pat pažymėjo, kad R.Vilkaičio darbe esama pozityvių dalykų, kurių kultūros srityje nebuvo anksčiau.

Vis dėlto birželį R.Vilkaitis, nors jam paramą išreiškė ir A.Kubilius, spaudžiamas partijos frakcijos Seime priėmė sprendimą atsistatydinti. Jį pakeitė Arūnas Gelūnas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuriam 2011 m. pradžioje interpeliaciją rengė opozicija, sulaukė D.Grybauskaitės paramos. Jis, prezidentės teigimu, buvo vertas toliau eiti šias pareigas. Interpeliaciją A.Sekmokas atlaikė sėkmingai ir pareigas išsaugojo.

Paramos sulaukė ir vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis. Šio ministro atžvilgiu prezidentės ir premjero nuomonės išsiskyrė. 2012 m. vasarį R.Palaičiui sulaukė kritikos dėl sprendimo atleisti iš pareigų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą, remdamasis Valstybės saugumo departamento apibendrinta informacija apie tyrimus poligrafu aiškinantis, kas nutekino informaciją apie teisėsaugos planuojamas operacijas dėl banko „Snoras“.

Premjero A.Kubiliaus teigimu, šis žingsnis buvo nemotyvuotas ir skubotas. Bet D.Grybauskaitė ministrą rėmė, teigdama, kad FNTT pareigūnai iš tiesų turėjo būti atleisti, o pats ministras šioje istorijoje esąs „ne prie ko“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimundas Palaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimundas Palaitis

A.Kubiliui pateikus prašymą atleisti ministrą iš pareigų, D.Grybauskaitė iš pradžių jo nepatenkino ir pasiūlė situaciją spręsti Seime politiniu būdu. Liberalcentristams nenorint, kad R.Palaitis prarastų ministro postą, koalicijai kilo pavojus žlugti.

Galiausiai po prezidentės, premjero ir vidaus reikalų ministro susitikimo 2012 m. kovą buvo nuspręsta, kad R.Palaitis atsistatydins pats, bet FNTT vadovai į pareigas galės grįžti tik per teismą. Jį pareigose pakeitė Artūras Melianas.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė (2012-2016 m. kadencija)

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė buvo atleista

Socialdemokratė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė su dviem patarėjomis 2013 m. gegužę bendrovės „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu skrido į verslo forumą Kazachstano sostinėje Astanoje. Kilo pasipiktinimas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo. D.Grybauskaitė tokius veiksmus įvertino kaip politinę korupciją.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Birutė Vėsaitė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Birutė Vėsaitė

„Ūkio ministrės veiksmuose išryškėjo atviros politinės korupcijos požymiai. Tai gali pakenkti valstybės prestižui ir atbaidyti skaidrias investicijas. Todėl premjeras turėtų ieškoti naujo kandidato į ūkio ministrus“, – prezidentės poziciją BNS perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.

Pati B.Vėsaitė teigė neketinanti atsistatydinti savo noru, nepaisant prezidentės pareiškimo, ir sakė lauksianti koalicijos sprendimo. Tačiau premjeras A.Butkevičius sutiko su prezidentės nuomone ir priėmė sprendimą teikti ją atleisti iš pareigų.

„Buvo priimtas sprendimas, kad ūkio ministrė yra padariusi klaidą. Tikrai negalima kalbėti apie tam tikrus visuomenėje išsakytus kategoriškus kaltinimus jai, paprasčiausiai buvo suklysta ir nepagalvota apie skrydį privačiu lėktuvu. Buvo priimtas galutinis sprendimas, kad jinai dirba iki ateinančios savaitės pirmadienio“, – LRT sakė premjeras.

B. Vėsaitę pareigose pakeitė Evaldas Gustas.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė atsistatydino

Sveikatos apsaugos ministrei socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei prisipažinus, kad ji kadaise yra davusi medikams kyšį, prezidentė situaciją apibūdino kaip „labai blogą“ ir pasakė nematanti galimybių jai likti poste.

„Tokios galimybės (likti ministrei poste) politiškai aš nematau“, – sakė prezidentė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimantė Šalaševičiūtė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimantė Šalaševičiūtė

Premjerui taip pat išsakius neigiamą nuomonę dėl jos galimybių likti ministerijos vadove, R.Šalaševičiūtė parašė pareiškimą ir atsistatydino. Ją poste pakeitė Juras Požėla.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna atsistatydino

2014 m. liepą prezidentė susitikusi su Darbo partijos deleguotu žemės ūkio ministru Vigilijum Jukna jam buvo griežta. Po susitikimo prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimams Nerijus Udrėnas teigė, kad prezidentė ministro pareikalavo prisiimti atsakomybę už neskaidrią ministerijos veiklą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vigilijus Jukna
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vigilijus Jukna

„Prezidentė pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija yra viena iš tų ministerijų, dėl kurių veiklos skaidrumo ir politizavimo kyla daugiausia problemų. Viešojoje erdvėje reiškiamos abejonės dėl galimai neskaidriai skirstomos ES paramos ir žvejybos plotų, nesąžiningų konkursų į ministerijai pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovų postus, su politikais susijusių įmonių protegavimo. Pasak prezidentės, ministras turėtų būti atsakingas ir už efektyviai funkcionuojantį žemės ūkio sektorių, ir už skaidrią ministerijos veiklą“, – po susitikimo sakė N.Udrėnas.

Po susitikimo V.Jukna pripažino svarstantis galimybę trauktis iš pareigų. „Šiandien dėl neskaidrios veiklos gal nebuvo labai konkrečių pasakymų, bet, jeigu būtų, tai taip“, – sakė V.Jukna.

Po kelių dienų V.Jukna atsistatydino. Kiek tam įtako turėjo prezidentė, liko neaišku. Pats jis situacijos nekomentavo, bet Darbo partijos pirmininkės pavaduotojas Vytautas Gapšys ir partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas tvirtino, kad V.Juknos sprendimą lėmė tik asmeninės priežastys, o politinės aplinkybės čia yra niekuo dėtos.

V.Gapšys tvirtino tai, jog V.Jukna ministro poste leidžia paskutines dienas, žinojęs dar prieš jo susitikimą su D.Grybauskaite. Ministrą poste pakeitė Virginija Baltraitienė.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis traukėsi, bet liko poste

2015 m. lapkritį prezidentės nepasitenkinimo sulaukė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jam kritikos D.Grybauskaitė pabėrė reaguodama į įvykius Vilniuje, kai tūkstančiai pareigūnų penkias valandas mieste ieškojo „Kalašnikov“ automatą iš pareigūnų atėmusio ginkluoto bėglio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

D.Grybauskaitė situaciją pavadino apgailėtina ir pareiškė, kad atsakomybės neprisiimantis tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ne pirmą kartą demonstruoja žemą politinį lygį.

Sulaukęs D.Grybauskaitės kritikos tiek dėl incidento, tiek dėl netinkamo valstybės vadovų informavimo apie paieškos operaciją, S.Skvernelis įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Prezidentės kritiką jis įvardijo pagrindine pasitraukimo priežastimi.

„Šiandien valstybei kaip niekad reikalingas stabilumas. Bet kokia vykdomosios valdžios skaldymo politika yra naudinga tik mūsų oponentams ar visuomenės intereso vertybes paminančioms politinėms jėgoms. Man svarbiausia – kiekvieno Lietuvos žmogaus ir pačios valstybės saugumas. Todėl vardan visuomenės intereso ir stabilumo mūsų šalyje, bendros globalios grėsmės akivaizdoje, priimu tokį sprendimą“, – sakė S.Skvernelis.

Prezidentė S.Skvernelio sprendimą įvertino kaip politinio kapitalo krovimąsi. „Iš tikrųjų aš nenorėčiau dalyvauti rinkiminėse kampanijose, ir todėl negaliu nieko pridėti prie to, ką esu pasakiusi. Sprendimą turi daryti pats ministras ir todėl, kol neturiu teikimo, neturiu ką komentuoti“, – taip S.Skvernelio sprendimą komentavo prezidentė.

Daug žmonių ėmė reikšti palaikymą ministrui, o premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė pasistengsiąs šį įtikinti, kad liktų poste. Po pokalbio su premjeru S.Skvernelis pareiškimą atsiėmė.

„Ministro darbą vertinu teigiamai, jis per trumpą laiką vidaus reikalų sistemoje atliko didžiulius darbus“, – sakė premjeras, lygindamas S.Skvernelį su prieš jį dirbusiais vidaus reikalų ministrais.

S.Skvernelis tikino, kad pareiškimą atsistatydinti buvo parašęs tikrai ne dėl to, kad siektų pasididinti savo reitingus. „Kiekvienas galvoja asmeniškai. Demaršas, ne demaršas. Aš nieko nesiekiau, apie reitingus negalvoju ir tikrai, matyt, joks polittechnologas negalėjo pagalvoti, kad bus tokia reakcija. Tai visiškai nieko bendra neturi. Dar kartą sakau: rinkimai man neprasidėjo ir neprasidės“, – sakė S.Skvernelis.

Klausiamas, kaip jam seksis toliau dirbti su prezidente ir Seimo pirmininke, ministras sakė esąs griežto įstatymų laikymosi šalininkas ir kad Konstitucijoje įtvirtintas valdžių atskyrimo principas. S.Skvernelis atsistatydino vėliau, kai nutarė dalyvauti Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas liko poste

2016 m. kovą aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas įsivėlė į Vijūnėlės dvaro skandalą – paaiškėjo, kad Druskininkų meras Ričardas Malinauskas skambino jam ir bandė siekti palankaus sprendimo dėl pastato Druskininkuose. STT K.Trečioką apklausė kaip specialųjį liudytoją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Trečiokas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Trečiokas

D.Grybauskaitė reaguodama pareiškė, jog A.Butkevičiaus Vyriausybė tampa neatspari korupcinei įtakai, o atsakomybė už tai pirmiausia tenka premjerui.

„Premjeras turi principingai įvertinti situaciją ir aplinkos ministro vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose ir spręsti dėl jo galimybės toliau eiti pareigas“, – prezidentės poziciją perdavė atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

K.Trečiokas nurodė to nelaikantis raginimu trauktis ir iš pareigų trauktis neketinantis, nors prezidentės nuomonę ir gerbia. A.Butkevičius taip pat reiškė paramą ministrui ir teigė nematantis priežasčių, kodėl jis turėtų atsistatydinti. Seimui K.Trečioko atstatydinti taip pat nepavyko, ir jis liko pareigose.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė liko poste

2016 m. kilo skandalas dėl vasarą įvykusios žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės medžioklės bei vakarienės, kurioje dalyvavo ir Lietuvoje viešėjęs Latvijos žemės ūkio ministras Janis Duklavas su delegacija. Šioje vakarienėje taip pat dalyvavo Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, mėsos perdirbimo įmonės „Biovela Group“ vadovas Virginijus Kantauskas, „Dojus agro“ vadovas Petras Dailidė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Virginija Baltraitienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Virginija Baltraitienė

Ministrės V.Baltraitienės ir Latvijos ministro J.Duklavo pasakojimai apie šią vakarienę – prieštaringi. Lietuvos ministrė aiškino, kad verslininkus į renginį pakvietė Latvijos ministras, o pastarasis tai neigė ir teigė ateityje į tokias keliones nevyksiantis.

Prezidentė D.Grybauskaitė reagavo panašiai kaip ir K.Trečioko atveju. Ji pareiškė, kad žemės ūkio ministrės „darbietės“ Virginijos Baltraitienės vakarienės su medžiokle istorija yra nepateisinama, ir „jei jau ministrai nesugeba suprasti savo elgsenos padarinių, tai galutinę atsakomybę, ir asmeninę, prisiima premjeras už visą Vyriausybę“.

„Žemas skaidrumo suvokimas yra šios Vyriausybės skiriamasis bruožas. Tolerancija piktnaudžiavimui, „zadanijų“ tradicijoms, nepotizmui ir asmeninių interesų protegavimui, reikalų tvarkymui nomenklatūrinėse medžioklėse – stabdo šalies pažangą ir menkina žmonių pasitikėjimą. Ministrės medžioklės istorija nepateisinama. Ją interpretuodama ministrė sukelia ir diplomatines įtampas su kaimynine šalimi“, – teigė D.Grybauskaitė.

„Jei nesugeba ministrai apsispręsti, tai premjeras turi daryti atitinkamus sprendimus“, – sakė prezidentė. Premjeras A.Butkevičius visgi nutarė palaukti VTEK išvados. Komisija po kelių mėnesių nusprendė, kad V.Baltraitienė įstatymo nepažeidė, ir ji pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas liko poste

2016 m. rugpjūtį kilo ažiotažas dėl vadinamosios „auksinių šakučių“ istorijos: Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko lauko virtuvės reikmenų. Šie įrankiai įsigyti remiantis preliminaria 2014 metais pasirašyta sutartimi tarp kariuomenės ir „Nota Bene“. Jos vertė – 1,6 mln. eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juozas Olekas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juozas Olekas

Kilo diskusija dėl krašto apsaugos ministro, socialdemokrato J.Oleko atsakomybės. J.Olekas kaltinimus neigė ir tikino, jog būtent jo iniciatyva buvo pradėti tyrimai dėl pirkimų kariuomenėje. Po šio įvykio opozicija J.Olekui inicijavo interpeliaciją, tačiau postą ministras išsaugojo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo tarp raginusių krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką prisiimti asmeninę atsakomybę dėl ministerijos viešųjų pirkimų.

„Manau, kad jeigu ministras nesugebės susitvarkyti ir šį kartą, kažkokių rimtesnių pozicijų ateityje šis žmogus tikrai neturėtų tikėtis“, – žurnalistams sakė prezidentė. Perklausus, ar J.Olekas turėtų atsistatydinti, D.Grybauskaitė teigė mananti, kad nuo 2014 m. vykstantys ministerijos viešieji pirkimai ir vis negebėjimas su tuo susitvarkyti kelia labai daug klausimų – pradedant nuo politinės atsakomybės ir iki teisinės.

Pats J.Olekas, reaguodamas į prezidentės kritiką, pareiškė, kad ji šoka pagal „konservatorių rinkiminę plokštelę“. Ministras liko poste, kas prezidentės anaiptol nesužavėjo. Vėliau mirus sveikatos apsaugos ministrui Jurui Poželai, prezidentė dėl susikompromitavimo „auksinių šakučių“ istorijoje atsisakė J.Oleką patvirtinti laikinuoju sveikatos apsaugos ministru.

D.Pavalkį ir J.Neverovičių gyrė

Ir šioje Vyriausybėje ne visų ministrų atsistatydinimu prezidentė džiaugėsi. 2015 m. švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui pateikus prašymą atsistatydinti, prezidentė išreiškė jam paramą, kritikuodama ministro pasitraukimo istoriją „kaip labai negražų politinį pavyzdį, kada ministras buvo verčiamas ir priverstas padėti pareiškimą įvairiais negražiais, netgi kriminaliniam pasauliui būdingais metodais, kada buvo ir šantažuojama dauguma, ir taip pat premjeras“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dainius Pavalkis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dainius Pavalkis

D.Pavalkis pasitraukti nusprendė, kai jį delegavusios Darbo partijos vadovybė apkaltino nevykdant partijos ir Vyriausybės programos. Jį ministro poste pakeitė Audronė Pitrėnienė.

Energetikos ministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguotas Jaroslavas Neverovičius iš pareigų taip pat pasitraukė, nors jo darbą prezidentė vertino labai gerai. Tačiau A.Butkevičius jį nutarė atstatydinti, nes viceministre J.Neverovičius paskyrė prieštaringai vertinamą ir valdančiųjų kritikos sulaukusią LLRA atstovę Renatą Cytacką. Pats ministras teigė vykdęs partijos valią.

J.Neverovičių poste pakeitė Rokas Masiulis.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė (2016-2020 m. kadencija)

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė atsistatydino

Po Teisingumo ministerijos darbuotojos Rasos Kazėnienės išsakytų teiginių, kad teisingumo viceministras Raimondas Bakšys galėjo daryti spaudimą vykdant kalėjimų sistemos auditą, prezidentė pareiškė, kad ne tik viceministro, bet ir teisingumo ministrės kompetencija eiti pareigas kelia abejonių.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė po kelių dienų paskelbė, jog traukiasi iš pareigų. Išplatintame pranešime premjeras S.Skvernelis aiškino šį sprendimą suprantantis, esą ji pradėjo gerus darbus, tačiau būtini kur kas spartesni rezultatai ir progresas. Pati M.Vainiutė pripažino, kad ministro poste turbūt reikia stipresnio žmogaus, ji vylėsi, jog jos pradėtos reformos nesustos.

Pirmadienį, po daugiau nei mėnesį užtrukusių paieškų, į ministro postą buvo pasiūlytas advokatas Giedrius Danėlius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Tiesiogiai Aktualu

Patvirtintas „Brexit“ susitarimo projektas: lietuviai teisės gyventi JK nepraras

Aktualu

Tarp taikos ir naujo karo: kas šiomis dienomis vyksta Gazos Ruože?

Interviu Kultūra

Mokslininkas ir rašytojas Alanas Lightmanas: apie lėtesnio gyvenimo ilgesį ir naująją pasaulio tvarką

Annos istorija

24sek

Po Antano Guogos pareiškimų – sirgalių gedulo vainikas prie „Ryto“ biuro durų

Aktualu

Linas Kojala apie patvirtintą „Brexit“ susitarimo projektą: tai – dar ne pabaiga

Vardai

„Dydžio (r)evoliuciją“ laimėjo Vitalija Jonikytė: dirbti į fabriką Norvegijoje jurbarkiškė nebegrįš

Aktualu

R.Dagys: protingumo kriterijai nesuveikė, Vaiko teisių apsaugos įstatymą teks keisti

Verslas

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Didžiajai Britanijai

N-18 Aktualu

Nuogas moteris internete atradęs senolis teisiamas kaip sunkus nusikaltėlis

Sportas

Belgišką sprigtą gavusio „Vyčio“ strategas L.Mistura: „Mūsų žaidėjai – ne prastesni“

Gyvenimas

Atsikratyti pilvo padės penki prieskoniai

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

Sportas

Lietuvoje neregėta salės futbolo fiesta prasidėjo „Vyčio“ kluptelėjimu

„Ginčas“: K.Maksvytis vertas treniruoti „Žalgirį“ ir „Rytą“?

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. K.Sarnicko-Kasteto „Turnė̃“ – ne apie „G&G“, bet apie „Alkūninį veleną“

24sek

„urBONUSas“: M.Kalnietis – apie rekordus Prancūzijoje, „Žalgirį“ ir linksmas istorijas

Aktualu

Pasvalyje statomas paminklas kunigaikščiui Žygimantui Augustui

Gyvenimas

Nutirpusiu kūnu nėščioji priimamajame laukė kelias valandas: ką reiškia skubus siuntimas?

Gazas

Vilniuje pristatytas atnaujintas „Peugeot“ salonas: vakaro žvaigždė – naujasis 508

Naujienos

Tiesiogiai Aktualu

Patvirtintas „Brexit“ susitarimo projektas: lietuviai teisės gyventi JK nepraras

Aktualu

Tarp taikos ir naujo karo: kas šiomis dienomis vyksta Gazos Ruože?

Interviu Kultūra

Mokslininkas ir rašytojas Alanas Lightmanas: apie lėtesnio gyvenimo ilgesį ir naująją pasaulio tvarką

Annos istorija

24sek

Po Antano Guogos pareiškimų – sirgalių gedulo vainikas prie „Ryto“ biuro durų

Aktualu

Linas Kojala apie patvirtintą „Brexit“ susitarimo projektą: tai – dar ne pabaiga

Vardai

„Dydžio (r)evoliuciją“ laimėjo Vitalija Jonikytė: dirbti į fabriką Norvegijoje jurbarkiškė nebegrįš

Aktualu

R.Dagys: protingumo kriterijai nesuveikė, Vaiko teisių apsaugos įstatymą teks keisti

Verslas

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Didžiajai Britanijai

N-18 Aktualu

Nuogas moteris internete atradęs senolis teisiamas kaip sunkus nusikaltėlis

Sportas

Belgišką sprigtą gavusio „Vyčio“ strategas L.Mistura: „Mūsų žaidėjai – ne prastesni“

Gyvenimas

Atsikratyti pilvo padės penki prieskoniai

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

Sportas

Lietuvoje neregėta salės futbolo fiesta prasidėjo „Vyčio“ kluptelėjimu

„Ginčas“: K.Maksvytis vertas treniruoti „Žalgirį“ ir „Rytą“?

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. K.Sarnicko-Kasteto „Turnė̃“ – ne apie „G&G“, bet apie „Alkūninį veleną“

24sek

„urBONUSas“: M.Kalnietis – apie rekordus Prancūzijoje, „Žalgirį“ ir linksmas istorijas

Aktualu

Pasvalyje statomas paminklas kunigaikščiui Žygimantui Augustui

Gyvenimas

Nutirpusiu kūnu nėščioji priimamajame laukė kelias valandas: ką reiškia skubus siuntimas?

Gazas

Vilniuje pristatytas atnaujintas „Peugeot“ salonas: vakaro žvaigždė – naujasis 508

Vardai

Ypatingos

06:20
04:06

Gera keliauti kartu

Konferencija „Žiniasklaida rytoj“

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min