Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 3d. 12:52

15min primena: kur, viešėdamas Lietuvoje, lankėsi Jonas Paulius II?

Popiežius Jonas Paulius II
Alfredo Girdziušo nuotr. / Popiežius Jonas Paulius II

Į Lietuvą atvykstantis popiežius Pranciškus – antrasis popiežius, kuris lankysis Lietuvoje. Pirmasis šalyje 1993 m. lankėsi Jonas Paulius II. Tąkart popiežius Lietuvoje praleido net keturias dienas. Neseniai nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai vizitas buvo svarbus tiek politiškai, tiek dvasiškai.

15min primena svarbiausias datas ir faktus iš popiežiaus vizito – kur jis buvo, ką kalbėjo ir kaip šį vizitą atsimena amžininkai.

Prieš vizitą: lietuvių kalbos pamokos ir sunkus pasiruošimas

Kaip 2013 m. 15min pasakojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Jonas Paulius II seniai troško aplankyti Lietuvą.

„Popiežius gerai pažino, iš esmės perprato komunistinio režimo priespaudą, kurią jam pačiam teko patirti savo tėvynėje Lenkijoje. Asmeniniuose pokalbiuose Vatikane ne kartą man yra sakęs, kad Lietuvoje padėtis nepalyginamai sunkesnė nei Lenkijoje. Tai rodo, kaip jis domėjosi mūsų šalimi ir gerai pažino situaciją joje. Jis dar tuomet, kai laisvės daigų nebuvo matyti, tvirtai tikėjo, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę“, – pasakojo A.J.Bačkis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrys Juozas Bačkis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrys Juozas Bačkis

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, popiežius įgijo galimybę įgyvendinti savo troškimus. A.J.Bačkio teigimu, 1991 m. jį paskyręs Vilniaus arkivyskupu Jonas Paulius II dar kartą išreiškė norą aplankyti Lietuvą ir paragino kardinolą paruošti jame kelią.

1992 m. pabaigoje Šv. Sostas patvirtino, kad popiežius aplankys Lietuvą, o drauge ir kaimyninių Latvijos bei Estijos valstybių tikinčiuosius. Pasiruošimo programa buvo derinama su Lietuvos vyskupų konferencija ir Vatikanu. Drauge su vyskupais derintos lankymosi vietos: atsižvelgta į popiežiaus pageidavimus susikaupti prie šv. Kazimiero karsto, pasimelsti prie Aušros vartų, nukeliauti į Marijos šventovę Šiluvoje, susimąstyti Kryžių kalne.

Prieš kelionę popiežius mokėsi lietuviškai, jo mokytoju buvo parinktas Šv. Kazimiero kolegijos dvasios tėvas prelatas Stasys Žilys. „Labai gerai prisimenu skambutį iš Vatikano, kuriuo buvome paraginti kuo greičiau nurodyti temas ir šv. Mišių tekstus, nes Šv. Tėvas norėjo pats paruošti pamokslus ir juos pasakyti lietuvių kalba“, – prisiminė A.J.Bačkis.

Pirmoji diena: nuo oro uosto iki Aušros vartų

Popiežiaus Jono Pauliaus II lėktuvas, atskridęs iš Krokuvos, Vilniuje leidosi 1993 m. rugsėjo 4 d., šeštadienį, 15 valandą. Vos išlipusį iš lėktuvo popiežių pasitiko minia. Popiežius pabučiavo Lietuvos žemę ir pasakė sveikinimo kalbą.

„Lietuva – tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas“, – kalbėjo popiežius.

Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II ir Algirdas Brazauskas
Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II ir Algirdas Brazauskas

Palikęs oro uostą, popiežius nuskubėjo į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur susitiko su Lietuvos kunigais, vienuoliais, vienuolėmis ir klierikais.

„Kai Jonas Paulius II prie katedros pirmą kartą išlipo iš savo papamobilio ir nuėjo pasisveikinti su žmonėmis, tai buvo kiek netikėta apsaugai, kuri buvo įpratusi laikyti saugomus asmenis pakankamai saugiu atstumu nuo minios. O čia ir pati minia pradėjo veržtis į priekį, norėdama prisiliesti prie popiežiaus. Tai buvo momentas, pareikalavęs pastangų, nes apsauga turėjo ir saugiai sulaikyti žmones, ir leisti jiems prieiti prie popiežiaus“, – 2013 m. prisiminė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, tuomet buvęs Jono Pauliaus II kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi.

Kalbėdamas Lietuvos kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, popiežius akcentavo jų misijos svarbą, kvietė kantria meile ir apaštališkuoju įkarščiu atkūrinėti šalies darną. Taip pat popiežius akcentavo, kad kunigai sunkiu šaliai laikotarpiu turi skirti daugiau dėmesio socialiniams reikalams, bet nesikišti į politiką, tiesioginį valstybės tvarkymą.

Po to popiežius nuskubėjo į Seimo rūmus, kur susitiko su tuomečiu LR Prezidentu Algirdu Brazausku, Seimo ir Vyriausybės nariais.

„Nebuvo lengva įtikinti valdžios vyrus, kad Šv. Tėvas atvyksta kaip Katalikų bažnyčios vyriausias Ganytojas, kuriam pirmiausia rūpi aplankyti savo kaimenę, o susitikimai su valdžios atstovais tėra daugiau pagarbos ir diplomatinio protokolo reikalas“, – pasakojo A.J.Bačkis.

Alfredo Girdziušo nuotr./Akimirka iš popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje
Alfredo Girdziušo nuotr./Akimirka iš popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje

Paskutinė pirmosios popiežiaus vizito Lietuvoje dienos stotelė buvo Aušros vartų šventovė. Čia popiežius kalbėjo rožinio maldą, kuri per Vatikano radiją buvo transliuojama visam pasauliui.

Pasak A.J.Bačkio, popiežius ypač susijaudinęs buvo Aušros vartuose, nes buvo didelis Švenčiausios Dievo Motinos Marijos mylėtojas. „Aušros vartų šventovė jam buvo labai brangi. Palikdamas Aušros vartus su jauduliu man pasakė, kad nuo pat jaunystės norėjo čia apsilankyti“, – prieš du dešimtmečius pasakytus popiežiaus žodžius prisiminė A.J.Bačkis.

Antroji diena: nepamiršti ir Lietuvos lenkai

Antrąją dieną Lietuvoje popiežius Antakalnio kapinėse aplankė Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapus, prie jų meldėsi.

Tada jis Vingio parke laikė Šv. Mišias, ragindamas Lietuvą dvasiškai atgimti. Į šias mišias susirinko apie 100 tūkst. žmonių. Į minią popiežius kreipėsi lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Vakare popiežius Apaštalinėje Nunciatūroje, kurioje ir gyveno, susitiko su Vatikano diplomatinio korpuso darbuotojais, o vėliau Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje susitiko su kultūros ir mokslo darbuotojais. Lietuvos inteligentiją popiežius ragino ieškoti kelių tarp tikėjimo ir kultūros, puoselėti mąstymo etiką, nepamiršti istorinių tragedijų ir siekti, kad „protui nebūtų užtveriamas kelias, vedąs link paslapties“.

Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II
Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II

Apsilankęs Šventosios Dvasios bažnyčioje, kurioje pamaldos vyksta lenkų kalba, popiežius susitiko ir su Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais. Šiems jis pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija jau šimtmečiais yra sujungtos kaimynystės ir broliškumo ryšiais, ir kvietė lenkus bei lietuvius bendradarbiauti ir suprasti vieniems kitus.

Dienos programą jis baigė vakariene Vilniaus arkivyskupijos rūmuose.

Trečioji diena: popiežius keliauja į Kauną

Rugsėjo 6 d., pirmadienį, popiežius ryte išvyko į Kauną. Čia, Santakoje jis laikė Šv. Mišias. Specialiai šiam įvykiui Santakoje buvo supiltas kalnelis.

„Vos gavome pritarimą šiam sumanymui, nes kai kurie komisijos nariai reiškė nuomonę, kad pirmiausia reikia atlikti archeologinius tyrinėjimus, – o gal toje vietoje buvusi kryžiuočių pilis, ir tik po to atlikti darbus. Kardinolas Vincentas Sladkevičius turėjo net raštu pasižadėti, jog, esant reikalui, netrukdysim kalnelį nukasti“, – 2013 m. kalbėdamas su 15min prisiminė tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 2011 m. Santakoje Jonui Pauliui II buvo atidengtas paminklas.

Vėliau Kauno arkivyskupijos rūmuose jis susitiko su Lietuvos Vyskupų konferencija. Vyskupus popiežius ragino atnaujinti kunigų ugdymą, sudaryti galimybes ir pasauliečiams skleisti religiją, atnaujinti Evangelijos skelbimą.

„Buvome Kaune ir po pietų buvo numatyta, kad iš kurijos iki Kauno Katedros popiežius nuvažiuos papamobiliu. Tam viskas buvo suruošta, bet popiežiui pasirodė, kad labai graži diena ir jis nori pasivaikščioti. Jis pėsčiomis nuėjo, o mūsų apsaugos vyrai operatyviai persitvarkė ir suorganizavo jam palydą“, – prisiminė G.Grušas.

Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II
Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II

Apsilankęs Kauno arkikatedroje bazilikoje, vakare popiežius susitiko su jaunimo atstovais Dariaus ir Girėno sporto centro stadione. Stadione popiežiaus klausėsi apie 30 tūkst. jaunimo atstovų. Jaunimą popiežius ragino vengti klystkelių, nebijoti bažnyčios, prisiminti, kad jie patys yra Bažnyčia, ir puoselėti Dievo Žodį. Būtent šis susitikimas tapo Lietuvos jaunimo dienų pradžia.

Beje, būtent Kaune, Šilainiuose, iškils Jono Pauliaus II bažnyčia.

Ketvirtoji diena: nepamirštami įspūdžiai Kryžių kalne

Antradienį, paskutinę savo vizito dieną, popiežius laikė šv. Mišias prie Kryžių kalno, buvo ir užlipęs ant kalno pasimelsti. Pamokslo metu popiežius kalbėjo apie kryžiaus kaip simbolio svarbą, lygino sovietų persekiojimus patyrusių lietuvių likimus su nukryžiuoto Kristaus likimu, taip pat dėkojo už kryžių, kuris čia buvo pastatytas jo garbei 1981 m. po pasikėsinimo į jį.

„Už tai dėkoju visiems savo broliams lietuviams, taip pat jų broliams lenkams, gyvenantiems Lietuvoje. Visiems tegul Dievas atlygina. Kaip tas kryžius čia pasilieka, taip telieka su jumis popiežiaus malda. Kartu su juo telieka jūsų malda už popiežių, kuris šiandien patyrė didelę malonę, aplankydamas šią šventą vietą“, – sakė Jonas Paulius II.

Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II
Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II

Būtent malda prie Kryžių kalno Jonui Pauliui II labai įsiminė, vėliau jis šią vietą ne kartą minėjo įvairiomis progomis. Apie jį jis užsiminė net 1994 m. Romoje susirinkusiems maldininkams. Kryžių kalne iki šiol stovi Jono Pauliaus II atsiųstas krucifiksas.

Vėliau, atvykęs į Šiluvą, jis trumpai privačiai meldėsi Šiluvos koplyčioje ir laikė žodžio liturgiją Šiluvos bažnyčioje. Liturgijos metu popiežius kalbėjo apie Kristaus ramybę, akcentavo išorinės ir vidinės ramybės svarbą, kvietė Mariją laiminti lietuvių tautą. Šiluvai popiežius padovanojo Vatikano meistrų darbo rožinį.

„Šioje žaliuojančių laukų apsuptoje Šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis. Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį“, – kalbėjo popiežius.

1994 m. popiežiaus apsilankymui atminti Šiluvoje pastatytas kryžius.

Iškeliavimas iš Lietuvos

Lietuvą Jonas Paulius II paliko trečiadienio ryte. Toliau jo kelionės plane buvo Latvija ir Estija.

„Netrukus paliksiu tokią man brangią jūsų šalį. Iškeliauju kupinas įspūdžių, kurie, esu tikras, pavirs malda. Išsaugosiu atmintyje jūsų svetingumą ir bičiulišką šilumą, parodytą man per šias dienas“, – atsisveikindamas sakė popiežius.

Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II
Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II

Pasak A.J.Bačkio, lietuviai popiežių priėmė santūriai, tačiau jis priėmė tą santūrumą ir tylią pagarbą nujausdamas, kaip žmonėms sunku atverti širdis, kai daug metų reikėjo slėpti giliausius jausmus ir įsitikinimus.

„Jonui Pauliui II buvo brangus prisilietimas prie tiek daug savo istorijoje iškentėjusios tautos. Jam tai buvo malonės laikas. Ne vieną kartą vėliau su juo susitikus Vatikane, jis vis grįždavo prie Aušros vartų, prisimindavo Gailestingumo Motiną Mariją, Kryžių kalną. Jis rodė tėvišką dėmesį ir rūpestį Lietuvos reikalams. Ilgą laiką lietuvius audiencijos metu pasveikindavo lietuvišku Garbė Jėzui Kristui“, – prisiminimais dalijosi A.J.Bačkis.

Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min