Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 11d. 07:00

M.Laurinavičius ir G.Mažeikis 15min studijoje įvertino D.Grybauskaitės 10-mečio pokyčius

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė paskutinį savo metinį pranešimą. Buvo tikimasi, kad prezidentė kartu apibendrins ir savo 10-metį trukusį vadovavimą Lietuvai. Iš karto po prezidentės pranešimo 15min studijoje svarbiausius valstybės vadovės kalbos akcentus bei jos vadovavimo dešimtmetį aptarėme su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiuoju analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

Ekspertus kalbino Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovas Donatas Puslys.

Savo metiniame pranešime D.Grybauskaitė pažėrė kritikos valdantiesiems. Anot jos, dalies valdančiųjų kurpiami draudimai ir apokaliptiniai scenarijai kelia nerimą užsienio investuotojams, pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis.

Taip pat, anot antrą kadenciją baigiančios šalies vadovės, realizuodama strateginius energetinius projektus Lietuva negali dairytis atgal ir privalo orientuotis į Vakarus. Savo pranešime prezidentė perspėjo dėl siūlymų bendradarbiauti su „priešiškomis valstybėmis“.

D.Grybauskaitei užkliuvo siekiai keisti Konstituciją, mėginimai riboti žodžio laisvę. Ji pasidžiaugė skaidrėjančiomis teisėsaugos institucijomis. Prezidentės teigimu, adaptuodamiesi prie tarptautinės teisės normų ir europietiškų teisinių vertybių, reformuodami savo teisėsaugos institucijas, teismus, prokuratūrą, tobulindami kodeksus, priimdami pažangesnius įstatymus sukūrėme išties vakarietišką teisinę sistemą.

Baigdama kalbą D.Grybauskaitė pabrėžė, kad esame laisvi tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę – kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai.

Pranešimas atitiko kadencijų ataskaitą

G.Mažeikis sakė, kad paskutiniame prezidentės metiniame pranešime pasikartoja nemažai teiginių iš kiek anksčiau jos pateiktos dviejų kadencijos ataskaitos. Tačiau buvo pasistengta įterpti „vieną kitą aštresnį žodį ir kritikos“. Profesorius išskyrė socialinio saugumo sritį, kuri nebuvo visai išpildyta per 10 metų.

„Pirmajame savo pranešime D.Grybauskaitė, užsiminusi apie socialinį saugumą, šįkart irgi kalbėjo apie tai. Viena vertus, tai norėjo pateikti kaip tam tikrą pasiekimą, o, kita vertus, iškart pažymėjo tarptautinių ekspertų, kritikų, sociologų ir antropologų pastebėjimus, kad nereiktų didesnės priespaudos paprastiems žmonėms“, – aiškino G.Mažeikis.

Pasak jo, vertėtų diskutuoti apie prezidentės pasiekimus šioje srityje, kadangi kai kurie sprendimai yra dvilypiai, ypač dėl vaikų teisių.

„Žmonių socialinis saugumas tikrai nėra sritis, kur prezidentė labai galėtų girtis pastarąjį dešimtmetį“, – kiek vėliau pridūrė G.Mažeikis.

M.Laurinavičiui prezidentės pranešimas atrodė labiau tarsi priesakai į prezidentūrą ateisiančiam Gitanui Nausėdai. Taip, analitiko manymu, tarsi siekiama pratęsti per dešimtmetį D.Grybauskaitės suformuotą politiką.

„Pasakyti, kur mes dabar esame ir ką reikėtų daryti, kad mes iš to kelio neiškryptume“, – apibendrino M.Laurinavičius.

Kalbėdamas apie užsienio politikos sritį, M.Laurinavičius pabrėžė, kad prezidentė ragina ir toliau aktyviai veikti tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek NATO.

„Prezidentės laikotarpis pasižymėjo tuo, kad būtent jos balsas, o kartu ir Lietuvos balsas, buvo girdimas tiek ES, tiek NATO“, – sakė M.Laurinavičius.

Reformas vis tiek teks vykdyti

D.Grybauskaitė pranešime pažėrė kritikos švietimo reformai, pabrėžusi, kad ji vyksta „ketvirtį amžiaus“. Tačiau, anot G.Mažeikio, reformas vis tiek reikės daryti, negalima jų sustabdyti. Bet profesorius pastebi, kad šioje kalboje išryškėjo prezidentės labai saikingas tradicijų puoselėjimas.

„Ji save angažuoja kaip Konstitucijos gynėją [...] Šitie jos posakiai rodo aiškiais konservatyvias nuostatas: vertybės, kurios retai ir sunkiai keičiamos, referendumas, kurį sunku surengti, kad nebūtų priimti populistiniai sprendimai. Ir tada tie, kurie kėsinasi į aktyvesnį Konstitucijos reformavimą arba kažkokias kitas reformas, jie jau regimi prastesnėje šviesoje“, – dėstė profesorius.

Žmonių socialinis saugumas tikrai nėra sritis, kur prezidentė labai galėtų girtis pastarąjį dešimtmetį, – pridūrė G.Mažeikis.

Kalbėjimas apie laisvę parodo prezidentės pokyčius

M.Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad prezidentės kalbos pagrindinis naratyvas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje yra laisvė.

„Tai yra laisvė tiek kalbant apie mūsų užsienio partnerius: ar mes bendraujame su laisvę, kaip vertybę, išpažįstančiomis šalimis [...], ar mes ieškome bendradarbiavimo su autoritariniais laisvės nepripažįstančiais režimais“, – aiškino ekspertas. Pavyzdžiai vidaus politikoje, pasak M.Laurinavičiaus, yra pasikėsinimai keisti Konstituciją.

Jis taip pat pridūrė, kad 2009 m., kai D.Grybauskaitė stojo prie šalies vairo, laisvės svarba nebuvo taip pabrėžiama. Tuomet prezidentės dėmesio centre buvo korupcija, neskaidrūs ryšiai ir kitos valstybėje spręstinos problemos.

„Laisvės gynybos naratyvas yra gana naujas. Laisvės naratyvu būtų galima įžvelgti pačios prezidentės transformaciją“, – mano M.Laurinavičius.

G.Mažeikis paminėjo, kad prezidentė puoselėjo kovos už laisvę retoriką, tačiau tai turi kitą aspektą.

Nori būti ryškus, tai reikia kardo į rankas ir šmaukšt šmaukšt visiems priešams aplinkui, kurie mūsų laisvei trukdo, – teigė profesorius.

„Juk čia nekalbama apie tai, kad laisvę didintume kontrole ar derybomis. O pasirenkama labai kieta – kovos – pozicija, ji daro prielaidą ar net leidžia kriminalizuoti kovą už laisvę. Tai reiškia, kad tie, kurie trukdo mūsų kovai už laisvę, turi tinkamai atsakyti ir netgi gali būti kriminalizuojami.

Kovos už laisvę retorika turi savo ribą ir pavojų: ji yra heroizuojama ir herojus tada tampa šlovingas, kai parodo savo ir svetimą kraują. O kas yra tas, kuris derasi? Nelabai ryški asmenybė. Nori būti ryškus, tai reikia kardo į rankas ir šmaukšt šmaukšt visiems priešams aplinkui, kurie mūsų laisvei trukdo“, – teigė profesorius.

Rūpestis G.Nausėdai – Astravo atominės elektrinė

Anot M.Laurinavičiaus, D.Grybauskaitė taip pat įspėjo ir išrinktąjį prezidentą G.Nausėdą dėl bendradarbiavimo su priešiškai nusiteikusiomis šalimis. Eksperto teigimu, G.Nausėda neretai deklaruoja, kad su visais galima susitarti, tačiau D.Grybauskaitės asmeninė patirtis ir jos pozicijos pasikeitimas į priešingą pusę rodo, kad bandymai susitarti neduoda rezultatų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

G.Mažeikis svarsto, kad G.Nausėda sprendžiant Baltarusijos klausimą susidurs su didele dilema dėl Astravo atominės elektrinės ir jos saugumo.

„Čia klausimas yra toks: ar atsisakymas bendradarbiauti saugumo srityje dėl atominės elektrinės nekelia didesnio pavojaus Lietuvai? Kita vertus, ar šitas bendradarbiavimas didinant elektrinės saugumą negalėtų būti traktuojamas, kaip bendradarbiavimas su priešiškomis jėgomis? Šitą dilemą neabejotinai kaitins Seimas. Abejoju, ar naujas prezidentas galės laikytis tokios pat tvirtos pozicijos, kaip D.Grybauskaitė, ir abejoju, ar tokia pati kovos su priešais retorika gali būti naudojama šioje vietoje“, – svarsto G.Mažeikis.

M.Laurinavičius siūlo kaimyninės šalies atominės elektrinės klausimus deleguoti tarptautinėms institucijoms, pavyzdžiui, TATENAI bei ES.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min