Vietoj butelio – knyga
Jei žvelgtume formaliai, 2008-ieji buvo paskelbti Blaivybės, Skaitymo ir Kultūrų dialogo metais. Kaip ir jūs, neturime naivių iliuzijų, kad per šiuos metus visi liovėsi gerti, ėmė skaityti ir mezgė dialogus — tegu ir ne tarp kultūrų, tai bent jau tarp kaimynų. Tačiau bent jau — galbūt — pabandėme...
Per šiuos skaitymo metus, beje, į lietuvių kalbą buvo išverstas prieš 25 metus parašytas vis aktualesnis vokiečio rašytojo Steno Nadolny romanas „Atrastas lėtumas“, kuriame rašoma apie šiais laikais vis dažniau sklindantį nepasitenkinimą progresu, kai žmogus nuolatos stengiasi viena koja visuomet būti ateityje, tačiau beveik nesugeba išgyventi šiandienos, neprisimena net ryškių praeities akimirkų, nes jų taip pat neišgyveno visa širdimi, o tik „prabėgo“.
Sociologai ir filosofai spėja, jog XXI a. turėtų tapti savotišku stabtelėjimu, nes pasaulis perdegė ieškodamas vis naujų pojūčių ir didesnių greičių.
Priverstinis stabtelėjimas
Sociologai ir filosofai spėja, jog XXI a. turėtų tapti savotišku stabtelėjimu, nes pasaulis perdegė ieškodamas vis naujų pojūčių ir didesnių greičių. Ir jei pasaulis nesustos pats, jį sustabdys ekonominiai bei socialiniai kataklizmai. Tad sulėtėjimas mums — tarsi pasaulio savisaugos instinkto pasireiškimas.
Tačiau Lietuvos padėtis vis dėlto skiriasi nuo civilizuotų kraštų, tad neketiname prisijungti prie choro balsų, kurie pavėluotai puolė skaityti mums pamokslus apie beribio vartojimo žalą. Tiesą pasakius, žmonės Lietuvoje ir kituose panašios gerovės kraštuose dar nė nepradėjo normaliai vartoti, išskyrus, aišku, nedideles išimtis.
Juo labiau kad šiuos metus lydėjo didžiulė infliacija, skatinusi daugelį žmonių vieną po kito iš būtiniausių prekių sąrašo išbraukti net kai kurias maisto prekes. Paskolą vieno ar dviejų kambarių butui ar dar įdomiau — skalbyklei — laikyti beribio godumo išraiška išties amoralu.
Baigiant šiuo metus, mintys nori nenori krypsta į materialius dalykus, kurie atrodo materialūs tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų — tai mūsų gyvenimas, kuriame turi rasti vietos ne tik poezijos tomelis, bet ir soti, sveika vakarienė su šeima... Žinoma, kiekvienam gyvenimas atrodo vis kitoks...
„Užsiliūliavimas“ baigėsi
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, vienas iš Seimo valdančiosios koalicijos vadovų E.Masiulis mums sakė, kad 2008-ieji — rinkimų metai, tad yra ypatingi ne tik politikams, bet ir visai Lietuvai. Pirmiesiems — tai profesinis egzaminas, Lietuvos žmonėms — permainų laukimas.
Nors, Seime nemažai vietų laimėjusios partijos vadovas sako, kad per šiuos metus Lietuvoje gal nieko baisiai blogo ir neįvyko, tačiau žmones metų pabaigoje yra apėmęs nerimas. Taigi naujojo Seimo laukia nemažai iššūkių, nes „užsiliūliavimas“ — ir Seime, ir Lietuvoje baigėsi: reikia atlikti darbus, kurie kažkodėl nebuvo atlikti per ankstesnius gerovės metus.
Septyneri metai atgal
LTV laidos „Bėdų turgus“ vedėja E.Mildažytė jau ne vienerius metus laiko uždėjusi ranką ant mūsų šalies vargų ir nelaimių pulso. Tad žurnalistė turi dvejopos patirties — visų pirma, bendraudama su skurdo užkamuotais žmonėmis, antra, prašydama jiems iš verslo paramos. „Galiu pasakyti — jei ne žmonių suaukotos į „Bėdų turgaus“ fondą lėšos (pervesti 2 proc. pajamų mokesčio ir kitos), kurias naudojame labai taupiai, laidą reikėtų uždaryti. Visus metus buvo gerai, net vasarą ir rudenį viskas buvo gerai, o paskiau staiga viskas sustojo...“ — tokią Lietuvos ekonomiką „Bėdų turgaus“ vedėja mato per savo „laidos prizmę“.
Tačiau ji pastebėjo ir gerų tendencijų — atsirado mada nerengti bendrovių vakarėlių, o pinigus skirti labdarai. Sakykim, taip 25 tūkst. litų skyrė farmacijos bendrovė „Roche“, automobilių detalių prekyba užsiimanti bendrovė „Eoltas“ prašė savo jubiliejui nenešti dovanų, o aukoti labdarai — taip „Bėdų turgui“ atiteko dar 26 tūkst. litų.
Tačiau šiaip, pasak E.Mildažytės, situacija primena 2001-uosius, metus po Rusijos krizės, kai laida pradėjo gyvuoti — tuomet verslininkai, išgirdę, kad reikia paramos, tik stverdavosi už galvos, o „Bėdų turgaus“ rengėjai, gavę maisto, skalbyklę ar kokius 2 tūkst. litų, jausdavosi devintame danguje iš laimės.. .
Tačiau, laidos vėdėjos nuomone, Lietuvos bėdžiai krizę pajus mažiausiai (šiuo atveju beveik tinka posakis, kad jie neturi ką prarasti, išskyrus savo grandines), o nukentės turtingesni, legaliai dirbantys verslininkai ir t.t.
Pasirodo, pasaulio šalių gyventojai, pirmiausia — europiečiai, 2008-uosius matus taip pat norėtų kuo greičiau pamiršti.
Pergalių prieš alkoholį iliuzija
Privačiai praktikuojantis gydytojas toksikologas A.Repečka, paklaustas, ar pajuto, kad 2008-ieji buvo Blaivybės metais, sakė, kad ne, nes buvo padaryta viskas, kad jie tokie netaptų. O pasiektos mažos pergalės prieš alkoholį — reklamos ir kiti apribojimai, jo požiūriu, buvo daugiau iliuzija.
Jokių esmingų darbų nebuvo nuveikta, nes apie juos net nebuvo kalbėta. Sakykim, amžius, nuo kurio galima vartoti alkoholį — A.Repečkos teigimu, jis ne kartą televizijos laidose yra siūlęs jį didinti iki 21 ar bent jau 20 metų, tačiau jam dažnai atsakoma, kad tokius apribojimus taikyti nėra prasmės, nes kai kurie vaikai geria ir nuo 12 metų...
Paklaustas, ar tokiomis kalbomis neveikia prieš save, A.Repečka sakė, kad dirba su gana pasiturinčiais, daugiausia aukštąjį išsilavinimą turinčiais žmonėmis, kurie jaunystėje suformavo ydingus alkoholio vartojimo įpročius. Tad pirmiausia ir reikia kovoti su jaunimo alkoholizacija, o su tokiais žmonėmis, kurie yra ligoniai, reikia dirbti individualiai.
Kuo greičiau pamiršti
Pasirodo, pasaulio šalių gyventojai, pirmiausia — europiečiai, 2008-uosius matus taip pat norėtų kuo greičiau pamiršti. Tai rodo neseniai Londone paskelbti viešosios nuomonės tyrimo duomenys, kuriuos užsakė laikraštis „The International Herald Tribune“.
Tarp europiečių į praėjusių metų rezultatus, pirmiausia ekonominius, bene pesimistiškiausiai žiūri prancūzai: tokios nuomonės yra 5 iš 6 respondentų. „Optimistiškiausiai nusiteikusiais europiečiais“ sociologai laiko vokiečius. O apskritai 7 iš 10 respondentų europiečių reiškia didelį nepasitenkinimą įvykiais jų šalyse ir pasaulyje.
Ramiau negu europiečiai į pasaulį krečiančius kataklizmus žiūri amerikiečiai — Jungtinėse Valstijose optimistų ir pesimistų yra po lygiai.
Palyginti su 2006 metais, nusivylusiųjų skaičius šiemet pasaulyje padidėjo 25 proc.
