Šių metų Vilniaus biudžeto pristatymą tarybos posėdyje meras pradėjo optimistiškai – esą pernai pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus sostinė įvykdė savo biudžetą. Dar daugiau – nors per metus biudžetas didintas dukart, buvo surinkta 106 proc. numatytos sumos.
Optimizmo nerasta
Tačiau tai buvo, ko gero, vienintelė optimistinė gaida mero kalboje. Kitų metų sostinės biudžetas yra mažesnis, negu buvo pernai, tad ar tikrai pavyks išgyventi, kol kas spėlioti nedrąsu.
Šių metų Vilniaus biudžete Seimas nustatė mažesnes nei praeitais metais bendras savivaldybės pajamas – jos sudarys 987 mln. Lt (2011 m. – 1036,3 mln. Lt). Tai mažiausias miesto biudžetas per pastaruosius 5 metus. 2012 metais planuojama 1 176,3 mln. Lt išlaidų, iš kurių 175,8 mln. Lt bus skiriama skoloms grąžinti.
Pagrindinė biudžeto dalis, kurią miestas galės skirti savo reikmėms, yra gyventojų pajamų mokestis (GPM). Vilnius gauna 40 proc. visos sumos, kuri surenkama sostinėje. Dalis šitų pinigų dar atiteks kitiems miestams, kuriuose savo gyvenamąją vietą yra deklaravę realiai sostinėje gyvenančių asmenų.
GPM nepadidintas
Seimo ir Vyriausybės buvo prašoma padidinti GPM dalį, liekančią sostinės biudžete, tačiau tam nepritarta. Anot A.Zuoko, būtent tai grąžina savivaldybę į 2001 metų lygį.
Vilniaus biudžete liekanti GPM dalis nesikeitė nuo pat 2002 metų ir išliko 40 proc. nuo surenkamo mokesčio, tačiau bene visoms savivaldybėms per dešimt metų ši dalis buvo padidinta iki 100 proc. Seimui patvirtinus šių metų sostinės savivaldybės biudžetą, GPM surinkimas grąžintas į 2001 metų lygį (2001 metais buvo surinkta 347,7 mln. Lt GPM, 2012 metais planuojama – 336 mln. Lt).
Pasak A.Zuoko, ekspertų komisija Vyriausybei siūlė vos 5 procentais padidinti GPM dalį, paliekamą miesto biudžete, taip pat padidinti miesto skolinimosi limitą. Mero įsitikinimu, svarstant biudžetą Seimo valdantieji parodė savo požiūrį į sostinę ir jos gyventojus nepadidindami miesto pajamų iš GPM bei sumažindami skolinimosi limitus, taip ženkliai sunkindami miesto finansinę situaciją.
Šių metų biudžete numatoma 175,8 mln. Lt skirti skoloms dengti, pernai tam buvo skirta trečdaliu mažiau – 118,7 mln. Lt. Šiemet ketinama skolintis 22,6 mln. Lt mažiau, negu pasiskolinta pernai.
Tikisi neapleisti švietimo, sporto ir kultūros
A.Zuokas teigė, kad nors bendros pajamos numatomos mažesnės, vis dėlto ketinama bandyti išlaikyti tokį patį finansavimą švietimui, sportui ir kultūrai. Taip pat praktiškai nesikeis savivaldybės administracijos darbuotojų darbo užmokesčio fondas, kadangi, mero teigimu, savivaldybės departamentų, skyrių vadovų, specialistų algos ir taip yra vienos mažiausių tarp didžiųjų Lietuvos miestų, jau nekalbant apie ministerijų darbo užmokesčius.
Miesto biudžeto projekte taip pat numatoma, kad savivaldybė šiais metais daugiau lėšų skirs pradėtų investicinių projektų įgyvendinimui – didžioji dalis papildomų lėšų investicinės programos tęstiniams ir naujiems projektams vykdyti bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų. 2012 metų investicinės programos apimtis sieks 461,8 mln. Lt (iš jų 235,7 mln. Lt – ES lėšos), palyginti su 2011 metais ji didės 60,8 mln. Lt.
Nemato bandymų taupyti
Opozicijos atstovų pagrindiniai priekaištai buvo susijęs su tuo, kad skolintis vis dar ketinama, tačiau bandymų taupyti jie esą nemato. Todėl siūlyta projektą taisyti.
Vis dėlto taryba biudžeto projekto pateikimui pritarė. Projektas keliaus į visus tarybos komitetus, kurių nariai galės teikti savo siūlymus. Galutinį biudžeto projektą turės dar kartą svarstyti ir tvirtinti taryba.
