Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

35 metus kartu gyvenusių gėjų turtą teismas padalino – ar partnerystei išties reikalingas įstatymas?

Temidė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Temidė
Šaltinis: 15min
0
A A

Teismų sprendimai sklaido mitus apie homofobišką Lietuvą. Net ir nesant partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų reglamentuojančio įstatymo, homoseksualūs asmenys Lietuvoje gali apginti savo turtines teises, kylančias iš gyvenimo drauge. Tam pakanka ir šiuo metu galiojančių įstatymų.

Tokia sudėtinga byla – dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe neįregistravus santuokos – neseniai laimėta advokatės Dianos Višinskienės kontoroje. Byla išskirtinė dėl to, jog dalytas turtas dviejų tos pačios lyties asmenų, kurie drauge gyveno daugiau nei 30 metų.

Vienam partnerių netikėtai mirus, ginčas dėl bendro turto ir į jį investuotų lėšų padalijimo kilo tarp partnerį pergyvenusio asmens ir mirusiojo motinos, kuri nepripažino, kad jos sūnus bendrai gyveno kartu su kitu tos pačios lyties asmeniu ir apskritai ginčijo buvus bendrai užgyvento turto.

Regis, būtent tokie atvejai paskatino grupę Seimo narių teikti Civilinio kodekso pataisas, kurios leistų vienos lyties asmenims įregistruoti šeiminius santykius – esą taip būtų apsaugoti silpnesniosios pusės turtiniai interesai.

Pripažino turtą, įgytą jungtinės veiklos pagrindu

Tačiau aiškėja, kad turtinių interesų apsaugai pakanka ir šiuo metu galiojančių Civilinio kodekso nuostatų: nešališkai įvertinę bylos aplinkybes, nerodydami palankumo nė vienai iš šalių, abiejų instancijų – Kauno apylinkės ir  Kauno apygardos – teismai pripažino dviejų tos pačios lyties asmenų drauge gyvenant įgytą turtą jungtinės veiklos pagrindu įgyta bendrąja daline nuosavybe.

„Ši byla – išskirtinė, pirmoji tokia Lietuvoje. Pirmą kartą teismai priėmė sprendimus padalyti drauge gyvenančių tos pačios lyties asmenų bendrai užgyventą turtą neįregistravus santuokos, tačiau pripažįstant tą turtą įgytu jungtinės veiklos pagrindu“, – pažymėjo advokatė Diana Višinskienė.

Vis dėlto bylos nagrinėjimo metu teisėjai ne kartą atkreipė dėmesį, jog šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas ginčas tik dėl tos pačios lyties asmenų turto teisinio režimo – tačiau teismai jokiu būdu neįteisina dviejų tos pačios lyties asmenų partnerystės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Homoseksualai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Homoseksualai

Netikėta mirtis įsuko teismų ratą

Advokatės D.Višinskienės vertinimu, ši byla – viena sudėtingiausių ir įdomiausių pastarojo laikotarpio nagrinėtų bylų, galinti suteikti precedentą kitiems panašaus pobūdžio ginčams spręsti.

Bylos šalys – gėjų pora – apie 35 metus gyveno kartu – bendrai tvarkė ūkį, rūpinosi vienas kito sveikata. Abu dirbo: S.S. vertėsi prekyba, A.Š. buvo siuvėjas. Sujungę turimas pinigines lėšas, įgijo bendro turto. Kadangi Lietuvoje nėra priimtas partnerystės įregistravimą reglamentuojantis įstatymas, vyrai neturėjo galimybės įteisinti bendro gyvenimo, tačiau faktiniai šeimos santykiai tarp jų egzistavo.

Jie vienas kitu pasitikėjo, kiekvienas buityje turėjo skirtingas pareigas, kartu valdė ir naudojosi įgytu nekilnojamuoju turtu. Iš pradžių drauge prižiūrėjo ir puoselėjo butą, kuriame kartu pragyveno 13 metų. Vėliau jie nutarė šį butą parduoti ir visas lėšas skirti sodybai įrengti. Sodybą rekonstravo, name pastatė antrą aukštą, pasodino daug medžių, įveisė sodą, rūpinosi sodyba, kartu ten dirbo ir gyveno.  

Perimti palikimą kreipėsi mirusiojo motina – iš pradžių ji žadėjo S.S. išmokėti kompensaciją už bendros veiklos pagrindu įgytą turtą, tačiau pažado netesėjo. 

Netikėtai A.Š. mirė. Testamento sudaręs nebuvo, sveikata nesiskundė, netgi tikėjosi pergyventi S.S., vyresnį 13 metų – dėl to šis sakėsi sutikęs visą bendrai įgytą turtą įregistruoti jaunesniojo vardu. O susiklostė taip, kad būtent vyresniajam S.S., netiesiogiai, per trečiuosius asmenis, teko rūpintis A.Š. laidotuvėmis.

Perimti palikimą kreipėsi mirusiojo motina – iš pradžių ji žadėjo S.S. išmokėti kompensaciją už bendros veiklos pagrindu įgytą turtą, tačiau pažado netesėjo. Vyras kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas partnerį pergyvenusio asmens ieškinį patenkino – pripažino jo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo su statiniais ir buto dalį. Apeliacinis antrosios instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.

Partnerystė – bet civilinių santykių lygmenyje

Pasak advokatės D.Višinskienės, abu teismų sprendimai pagrįsti tuo, jog buvo įrodyti jungtinės veiklos santykiai, susiklostę tarp dviejų tos pačios lyties sugyventinių: gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis. 

Teismas nurodė, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą,  galima įrodinėti pasitelkus visus įmanomus įrodymus.

Tad apklausta keliolika liudytojų, kruopščiai ištirta daugybė rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašų, „Sodros“ duomenų, kelionių į užsienio šalis dokumentų, išperkamosios nuomos bei vartojimo kredito sutarčių ir kt.), pagrindžiančių, jog šalys ilgą laiką gyveno kartu, drauge keitė gyvenamąją vietą, bendrai tvarkė ūkį ir įgijo bendro turto.

123rf.com nuotr./Sodyba (asociatybinė nuotrauka)
123rf.com nuotr./Sodyba (asociatyvinė nuotrauka)

„Lietuvos teismai laikosi tokios praktikos: jei nėra įstatymo, reglamentuojančio konkretų ginčą ar procesą – taikomas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius (įstatymo analogija), o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujamasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santuoka ar partnerystė neįteisinta, nėra ir įstatymo, nusakančio, kaip padalyti šių asmenų bendrai įgytą ir naudojamą turtą. Tad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje šalių santykių pobūdis vis dėlto skiriasi nuo skirtingų lyčių sugyventinių pobūdžio – ir taikė jungtinės veiklos sutarties normas“, – pasakojo advokatė.

Iš jungtinės veiklos (partnerystės) gali atsirasti labai įvairūs civiliniai teisiniai santykiai – nes tai yra bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą, darbą ar žinias bendrai veiklai ar siekiant bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas yra skiriamasis šių santykių požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių.

Priminė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus

Tuo tarpu atsakove, o vėliau apeliante byloje buvusi A.Š. motina nepateikė įrodymų, kad jos sūnus buvo finansiškai pajėgus vienas, asmeninėmis lėšomis įsigyti tokios vertės turtą, neįrodinėjo tokių pajamų šaltinio. Tačiau vėliau pateiktoje apeliacijoje moteris, be kita ko, prieštaravo, jog S.S.ir A.Š. nebuvo sudarę jokios rašytinės jungtinės veiklos sutarties.

Teismas konstatavo, kad jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra rašytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų,

Bet teismas konstatavo, kad jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra rašytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes S.S. ir A.Š. tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti, valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise.

Taip pat moteris priminė, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą vyrai negali būti laikomi nei šeima, nei partneriais. Tad ar teismas iš esmės neįteisina dviejų tos pačios lyties asmenų partnerystės?

„Faktas, kad valstybė nesuteikia tos pačios lyties asmenims teisinės galimybės įregistruoti jų partnerystę, neturėtų daryti neigiamos įtakos jų turto teisiniam režimui. Nėra jokio draudimo jungtinės veiklos santykiams susiklostyti tarp dviejų tos pačios lyties sugyventinių“, – atkirto apeliacinio teismo teisėjų kolegija. 

„Taigi šioje byloje teismai konstatavo egzistavusius faktinius šeimos santykius ir  pripažino bendrai gyvenančių asmenų (partnerių) įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe. Vadinasi, turtinius tos pačios lyties asmenų interesus galima apginti remiantis Lietuvos teismų praktika ir dabartiniais įstatymais“, – pabrėžė advokatė D.Višinskienė. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min