Smurtas pasireiškė įvairiomis formomis: smurtavo tiek vaikai prieš vaikus, tiek suaugę prieš vaikus, smurtauta fiziškai, psichologiškai, būta ir seksualinio smurto. Tyrimą, pritarus Švietimo ir mokslo ministerijai bei Vilniaus miesto savivaldybei, inicijavo labdaros ir paramos fondas „Sniečkaus Fondas“, VU Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas.
„Tai, kad smurtas pasireiškia beveik pusėje Lietuvos mokyklų įrodo, jog mokymose įstaigose vaikai negali jaustis saugūs, bei įrodo prevencinių programų svarbą. Baisiausia, jog mokyklose smurtauja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, – sako labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ įkūrėjas Vladas Sniečkus. – Mokykloje vaikas praleidžia labai daug laiko, čia formuojasi vaiko vertybės, pasaulėžiūra ir asmenybė. Jei ugdymo įstaigoje vaikas mato ar pats patiria smurtą, tai ilgam palieka pėdsakus jo tolesniame gyvenime, bei gali lemti tai, kad smurtą patyręs vaikas vėliau gyvenime pats smurtaus“.
Penktadalis tyrime dalyvavusių mokytojų nurodė, jog apie smurtą prieš vaikus praneša tik kartais, o 3 proc. teigė, kad visai nepraneša.
Daugiau kaip 29 proc. tyrimo dalyvių nurodo, kad jų mokyklose buvo iki 5 atvejų per metus, kai vaikas smurtavo prieš kitą vaiką, 5 proc. teigia, kad pasitaikė daugiau nei 10 smurto atvejų. Taip pat respondentai paminėjo ir suaugusiųjų smurtą mokyklose: 8 proc. apklaustųjų nurodo, kad buvo fizinis smurtas, 9 proc. – kad psichologinis. 17-ka mokytojų nurodo, jog buvo atvejų, kai suaugusieji seksualiai smurtavo prieš vaiką, ir net 31 mokytojas – jog vaikai seksualiai išnaudojo kitus vaikus.
Tyrimo duomenimis, dažniau smurtaujama miesto tipo gyvenviečių mokyklose, tačiau smurto rūšys išsiskyrė ir pagal gyvenamąją vietą: vaikai fiziškai prieš kitus vaikus dažniau smurtaujama kaimo ir miesto tipo gyvenviečių mokyklose, o seksualinio smurto iš vaikų ir iš suaugusiųjų dažniau pasitaiko kaimo mokyklose. Daugiau smurto atvejų užfiksuota progimnazijose nei pradinėse mokyklose ar gimnazijose. Daugiausia smurto (vaikų ir suaugusiųjų) mokytojai pranešė esant 12-15 metų grupėje nei kitose, tačiau viena grupė išsiskyrė – seksualiai suaugę labiau smurtauja prieš vaikus, kurie jaunesni nei 7 metai.
Penktadalis tyrime dalyvavusių mokytojų nurodė, jog apie smurtą prieš vaikus praneša tik kartais, o 3 proc. teigė, kad visai nepraneša. Kodėl apie smurtą nėra pranešama, mokytojai įvardina baimę, kad prieš auką nebūtų toliau smurtaujama ar neįsitikinimą buvus smurtui. Vis dėlto, net ir nepranešus apie įtartą smurto atveją, 40 proc. tokių atvejų, kuomet mokytojai įtarė buvus smurtui vėliau pasitvirtina. Iš tų mokytojų, kurie pranešė apie smurtą, tik 15 proc. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybas.
Tyrime dalyvavo 1525 mokytojai iš visos Lietuvos.
