Darbo rinkoje – potencialas vyresniems
Didesniuose Lietuvos miestuose vyresnio amžiaus žmonės turi kur kas geresnes įsidarbinimo galimybes, tačiau situacija regionuose – mažiau palanki. Darbo biržos specialistai pripažįsta, kad dėl įmonių stokos iš naujo įsidarbinti – sudėtinga, tačiau akcentuoja, jog, kreipdamiesi pagalbos į Darbo biržą, jie gali ir persikvalifikuoti. Šiais metais stebima ir naujų tendencijų suaugusių profesinio mokymo srityje – renkamasi ir šiuolaikiškas profesijas – IT sektoriaus programas: tinklalapių kūrimo, Web Design, Web ar Java programavimo, PHP, Autocad projektavimas. Nors dominuoja jaunimas, tačiau apie 3 proc. pasirinkusių IT profesijas sudaro vyresni nei 50 metų žmonės.
Užimtumo lygis 2016 metais išaugo iki 64,6 proc. Vyresnio amžiaus asmenų patrauklumas darbo rinkoje didėja. Neretai jie moka kelias kalbas, moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Jiems galbūt yra sunkiau konkuruoti naujausių technologijų srityje.
Vyresnio amžiaus asmenų patrauklumas darbo rinkoje didėja. Neretai jie moka kelias kalbas, moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
Pastarųjų metų Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių situacija vis dar sudėtinga. Pasak Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vedėjos Daivos Liugienės, šių metų gruodžio 1 d. buvo registruota 55 817 vyresnių kaip 50+ metų asmenų, kurie tarp visų darbo ieškančių žmonių sudarė 41,3 proc. Daugiausia šioje amžiaus grupėje buvo vyresnių kaip 55 metų asmenų – net 34 834. Vyresnių kaip 50+ amžiaus grupės dalis tarp darbo ieškančiųjų nuolat didėja: 2016 m. vidutinis metinis procentas buvo 39,2 proc., 2015 m. – 37,3 proc.
Mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis tikina, kad didelis įregistruotų darbo ieškančių žmonių skaičius yra nulemtas demografinių šalies gyventojų pokyčių, turimos kvalifikacijos, kompetencijų neatitikimo darbo rinkoje ir gebėjimo prisitaikyti ar keistis. Taip pat užimtumo galimybes mažina sveikatos problemos ar žalingi įpročiai. Kita vertus, dėl emigracijos mažėjant darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, vyresnio amžiaus asmenų pozicija stiprėja, jų padėtis darosi patrauklesnė.
„Nors jų integraciją darbo rinkoje kartais apsunkina sėslumas ir mobilumo stoka, darbo rinka vis plačiau atveria duris vyresnio amžiaus žmonėms. Išskiriamos dvi to priežastys – mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių“, – kalbėjo profesius.
Vis dėlto, anot jo, ne visada į darbo rinką pasirengę įsilieti patys vyresnieji. Jie neretai nuvertina savo galimybes ir patrauklumą darbo rinkoje. Žmonės bijo keistis, investuoti į save. Dažnas galvoja, kad per vėlu įgyti naujų kompetencijų. Be to, netekę darbo, jie yra labiau pažeidžiami, ypač ilgiau nedirbantys vyresnio amžiaus žmonės. Sumažėja jų pajamos, atsiranda priklausomybių ir psichologinių problemų, sumažėja savivertė, prarandami socialiniai įgūdžiai ir pan. – žmogus atsiduria skurdo spąstuose, iš kurių sunku išeiti.
Pasiryžta veikti
Daugelis praradusių darbą vyresnių žmonių pripažįsta, kad grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti be Darbo biržos pagalbos yra gerokai sunkiau. Alytiškė Nijolė Baranauskienė daug metų dirbo buhaltere, tačiau nuolatinio darbo neturėjo jau nuo 2013 metų, pavykdavo padirbėti tik laikinus darbus. Darbo birža Nijolei pasiūlė atnaujinti savo žinias ir toliau dirbti pagal įgytą specialybę. Po mokymų ji greitai įsidarbino buhaltere-apskaitininke įmonėje UAB „Alytaus Albera“. Dabar ji džiaugiasi, kad nugalėjo save ir nepabijojo mokytis, patenkinta darbo sąlygomis ir atmosfera kolektyve.
Kitokia kėdainiškio Romano Kuznecovo istorija. Jis kreipėsi į Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyrių, kur gavo pasiūlymą įgyti naują kvalifikaciją. Nors Romanas turėjo autotransporto priemonių remonto šaltkalvio profesiją, vyro darbinė veikla buvo susijusi su medžių auginimu, o vėliau ir medienos dirbiniais. Todėl jis pasirinko širdžiai artimą dailiųjų medžio dirbinių drožėjo mokymo programą. Šių metų vasarį jis įgijo ir iš karto ėmėsi savarankiškos veiklos pagal verslo liudijimą, dalyvauja įvairiose mugėse, savo gaminiais prekiauja turguose.
Šių metų vasarį Romanas įgijo ir iš karto ėmėsi savarankiškos veiklos pagal verslo liudijimą, dalyvauja įvairiose mugėse, savo gaminiais prekiauja turguose.
Ona Albertynienė, VšĮ „Profesijų spektras“ įgijusi slaugytojo padėjėjos profesiją, darbą rado Vilkaviškio socialinės pagalbos centre, šiuo metu ji dirba pagal įgytą kvalifikaciją socialinių paslaugų srityje. Pasak Onos, ją nuolat supo tiek jauni, tiek pagyvenę žmonės, kuriems reikėjo pagalbos. Tai tapo ypač aktualu po sūnaus avarijos, kai jam ilgus metus buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Kadangi ir pati turi neįgalumą, todėl lengviau supranta sergančius ir slaugymo poreikį turinčius žmones. Onai tai ne tik darbas, bet ir savęs realizavimas, nes jos pašaukimas – padėti žmonėms, rūpintis jais, globoti ir slaugyti.
Vienas aktyviausių darbdavių ir partnerių Tauragės regione – baldus gaminanti Danijos kapitalo įmonė UAB „Kristensen&Kristensen“. Įmonė nuolat plečia veiklą ir prisideda prie nedarbo mažinimo – įdarbino 12 projekto „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ dalyvių, iš jų jau daugiau kaip metus įmonėje dirba 10 medienos apdirbėjų-baldžių, šaltkalvis įrankininkas ir krautuvo vairuotojas. Staliumi staklininku UAB „Kristensen& Kristensen“ dirbantis Milordas Aukškalnis tikisi čia dirbti dar bent keletą metų ir teigia, kad bet koks darbas nesunkus, kai kolektyve esi gerbiamas.
Persikvalifikuoti niekada ne vėlu
Pasak Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento direktorės Ingos Liubertės, Lietuvos darbo birža vyresnio amžiaus asmenims gali padėti sugrįžti į darbo rinką pasiūlydama persikvalifikuoti arba suteikti darbo užmokesčio subsidiją būsimam darbdaviui.
Darbo netekusieji gali dalyvauti biržos rengiamuose mokymuose. „LDB interneto tinklalapyje skelbiama ne viena mokymo programa, kurią gali rinktis asmenys, atsižvelgiant į tai, kokią profesiją asmuo siekia įgyti. Taip pat 50 ir daugiau metų amžiaus turintys asmenys, remiantis kitais, ne amžiaus, kriterijais, gali dalyvauti projektuose, skirtuose nekvalifikuotiems, ilgalaikiams bedarbiams“, – teigė Darbo biržos atstovė I.Liubertė.
Netikėtai netekus darbo, persikvalifikavimas yra realiausia galimybė vėl sėkmingai įsilieti į darbo rinką – su tuo sutinka ir Darbo biržos atstovė. „Sėkmė labai priklauso nuo to, ar pasirinkta profesija atitinka darbo rinkos poreikius ir tendencijas, ar asmuo tinkamai įsivertino, kokie mokymai jam tiktų ir kokiai profesijai jis yra gabus. Ne mažiau svarbu įsivertinti sveikatos galimybes“, – pasakojo I.Liubertė.
ESF projektas „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ sudaro galimybes vyresnio amžiaus žmonėms išlikti konkurencingais darbo rinkoje įgyjant naujų kompetencijų ir įgūdžių. Per visą įgyvendinimo laikotarpį projekto veiklose dalyvavo 14 115 asmenų, iš jų net 6 309 asmenys persikvalifikavo. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios 10 878 įsidarbino.
Netikėtai netekus darbo, persikvalifikavimas yra realiausia galimybė vėl sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
Darbdaviai kviečia darbintis
Šiandien įmonėms prioritetas – kvalifikuotas, motyvuotas, lojalus darbuotojas, nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų dalykų, įsitikinusi Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdančiosios direktorė Giedrė Švedienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pradėti labiau vertinti vyresnio amžiaus darbuotojai: „Dėl ko darbdaviai vertina vyresnio amžiaus darbuotojus – tai motyvacija ir lojalumas. Sociologai daug komentuoja apie Y, Z kartų elgseną, iššūkių ieškojimus, vis naujų patirčių poreikius, kt. Būtent vyresnio amžiaus darbuotojai daugeliu atvejų sudaro tinkamą balansą organizacijoje, kai patirtis ir išmintis dera su entuziazmu, naujų santykių darbe kūrimu. Visa tai sukuria geras prielaidas vyresnio amžiaus žmonėms, ypač kvalifikuotiems specialistams, tapti geidžiamais darbuotojais.“
„Aprangos“ grupės Personalo direktorės Audronės Martinkutės teigimu, „Aprangos“ grupė yra unikali drabužių mažmenininkė, Baltijos šalyse valdanti 182 parduotuvių tinklą, dirbanti daugiau nei su 200-ais žymiausių Europos ir pasaulio prekių ženklais. „Aprangos“ grupėje šiuo metu dirba beveik 2 200 darbuotojų, kurių didžioji dalis – 66 proc. – yra pardavėjai-konsultantai. „Kadangi valdome parduotuves 6 skirtinguose segmentuose, turime galimybę pasiūlyti darbo pozicijas įvairiausio amžiaus kandidatams. Tenka griauti stereotipus, kad pardavėju-konsultantu gali dirbti tik besimokantis jaunimas. Pasauliniu mastu ši tendencija nėra tokia gaji, tačiau Baltijos šalių regione suvokimas, kad ši pozicija netinkama vyresnio amžiaus, kinta gana lėtai“, – kalbėjo A.Martinkutė.
Tenka griauti stereotipus, kad pardavėju-konsultantu gali dirbti tik besimokantis jaunimas.
Nors, pasak pašnekovės, teko ne kartą įsitikinti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai neretai kur kas atsakingiau žiūri į patį aptarnavimo procesą, atiduoda dalelę savęs konsultuodami klientus ir tampa tarsi asmeniniais patarėjais, dėl kurių dažnas klientas grįžta ir į pačią parduotuvę ne kartą. Stengiamės nuolatos darbuotojus motyvuoti, organizuojame įvairiausius vidinius ir išorinius mokymus, tad darbuotojai auga kartu su besikeičiančia ir šiuo metu itin dinamiška rinka.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė tikino, kad paslaugų sektoriuje įdarbinami įvairaus amžiaus žmonės, nes darbuotojų poreikis yra didelis, esame tolerantiški ir mielai įdarbiname ir vyresnius žmones. „Ateityje visuomenei senėjant ir augant emigracijai tas stereotipas, kad pagyvenę žmonės ignoruojami, jau atgyvenęs. Mūsų sektoriuje dirbantys vyresni žmonės labiau stabilūs ir lojalūs darbdaviui, ir darbo vietai, mažiau migruoja. Gyvenimiškas patyrimas yra didelis pliusas. Kai kurioms Europos šalims pavydėdavome, kad aptarnavimo srityje dirba vyresnio amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, Italijoje vyresnių žmonių darbas paslaugų sektoriuje – ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Beje, prestižiniuose restoranuose ir Lietuvoje aptarnaudavo vyresni darbuotojai“, – komentavo vadovė.
Kalbėdamas apie vyresnių žmonių situaciją darbo rinkoje Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, Lietuvos plastikų klasterio koordinatorius Gintaras Vilda atkreipė dėmesį, kad inžinerinės pramonės įmonėse, ypač regionuose, dirba nemažai vyresniųjų. „Norint išsaugoti juos darbo rinkoje, pagrindinis iššūkis yra skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Technologijų ir skaitmeninio raštingumo reikalaujančiuose sektoriuose daugeliui vyresnių žmonių įsidarbinti trukdo technologijų neišmanymas. Todėl perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo klausimai yra itin aktualūs, ir čia matau naujas galimybes vyresniems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
G.Vilda pastebėjo, kad kvalifikacijos kėlimui darbdaviai skiria daug dėmesio ir šiuo požiūriu yra ypač socialiai atsakingi – darbuotojai turi žengti koja kojon su naujomis technologijomis. Asociacijos įgyvendinamuose kvalifikacijos kėlimo projektuose dalyvauja per 120 šalies įmonių darbuotojų, ir įmonėms šios investicijos atsiperka, nors mokymų metu jie ir nedirba. Visoje Lietuvoje trūksta darbuotojų, todėl mūsų įmonės investuoja į robotikos sprendimus. Vienam darbuotojui dirbant su 3–5 mašinomis, didėja produktyvumas, o tai leidžia išsiversti su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi, ir taip sprendžiama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema.
