„Patiko – yra ne tas žodis. Mane nuo pačios pirmos dienos Pietų Korėja pasitiko su tokiais nuotykiais, kad aš supratau, jog čia gali būti įdomu. Taip įdomu, kad gali pamiršt kvėpuot“, – pasakojo M.Naciūtė.
Atskridusi sekmadienį, pirmadienį mergina jau turėjo žingsniuoti į paskaitas. O čia ją užpuolė gripas.
„Lėktuve pasigavau peršalimą ar gripą. Su tokia sveikata atėjau į pirmą paskaitą, bandau suprasti, o paskaitos vidury dėstytoja man sako, kodėl tu man į akis žiūri. Galvoju – o tai kur aš turiu žiūrėt, kai klausausi? Paaiškėjo, kad čia nemandagu žiūrėti į akis. Pirmom dienom užšoki ant tokių minų, kad nebežinai, kaip čia gyvent“, – prisiminė M.Naciūtė.
Grįžtu į Lietuvą porai mėnesių vasarą, pabūnu ir vėl noriu atgal. Nuotykių norisi.
Taip mergina per minas Pietų Korėjoje bėgioja jau septintus metus. Nepaisant to, prisipažino iki šiol atrandanti kultūrinius skirtumus, kurių dar nežinojo iki tol.
„Tų kultūrinių minų yra tiek, kad net nežinau. Tarkim, man grįžus į Lietuvą labai kliūva, kai žmonės sako „ne“ ir purto galvą. Korėjoj yra kitaip“, – pasakojo M.Naciūtė.
Taip pat ji pažymėjo, jog Korėjoje tik tarp draugų yra neapsakomas atvirumas, tuo metu darbinėje aplinkoje viskas pateikiama itin mandagiai.
Kaip tiesmukai su tavimi bendrauja draugai, taip greitai vystosi Seulas, pasakojo Modesta.
„Pavyzdžiui, išvažiavau 2 mėnesiams į Lietuvą, grįžau, o čia jau pakeista metro mokėjimo sistema – viskas automatizuota. Miestas itin sparčiai vystosi“, – pasakojo M.Naciūtė.
O 7 metus, kaip pati sako užsibuvo, nes ten įdomiau.
„Grįžtu į Lietuvą porai mėnesių vasarą, pabūnu ir vėl noriu atgal. Nuotykių norisi“, – šypsosi mergina.
