Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 16, 13:05 Atnaujinta 2022 05 16, 17:46

A.Anušauskas: Ankaros prieštaravimai dėl Švedijos, Suomijos narystės NATO – išsprendžiami

Ankaros prieštaravimai dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO yra išsprendžiami, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Turkija praėjusią savaitę pareiškė neturinti „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis, tačiau vėliau pareiškė esanti atvira pokalbiams šiuo klausimu.

„Turkijos prieštaravimai, kuriuos ji išsakė, yra ne dėl šių šalių narystės, tai yra Turkijos pageidavimai, kuriuos ji norėtų išspręsti su šiomis šalimis dvišaliu pagrindu“, – pirmadienį žurnalistams sakė politikas.

„Iki oficialaus Švedijos ir Suomijos priėmimo, manau, tokie dalykai tikrai yra išlyginami ir suderami“, – pridūrė jis.

Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį ėmėsi svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Aljanso.

Tokį istorinį šalių žingsnį paskatino vasario pabaigoje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

A.Anušausko teigimu, daugiau šių šalių narystei prieštaraujančių NATO narių neturėtų būti, nes „tai turi daug politinių pasekmių“.

„Šalys tokiais dalykais nelinkusios piktnaudžiauti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

I. Šimonytė Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO vadina „istoriniu momentu“

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Švedijos vyriausybės siekį prisijungti prie NATO ir vadina jį „istoriniu momentu“.

„Dar vienas istorinis momentas vos per kelias dienas, – įraše „Twitter“ paskyroje pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. – Saugumo realybė reikalauja sparčių sprendimų. Lietuva palaikys Švediją kelyje NATO link.“

Švedija ir Suomija pareiškė norą veikti išvien dėl narystės NATO ir kartu pateikti prašymus.

Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas dar per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turės ratifikuoti sprendimą.

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar savaitgalį pareiškė, kad blokas įvertins galimybes suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu tarp stojimo paraiškos pateikimo ir įstojimo į aljansą.

Skandinavijos šalių tapimas NATO narėmis ypač svarbus Baltijos šalims, nes dėl to turėtų sumažėti Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, mat sąjungininkams atsirastų daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min