Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 02 25, 06:45 Atnaujinta 2022 02 27, 00:21

Lietuva didina paramą Ukrainai, uždaro oro erdvę Rusijos lėktuvams

Lietuvos vadovai sveikina augančią Vakarų paramą Ukrainai ir didėjantį spaudimą ją užpuolusiai Rusijai, o šalyje laukiama pirmųjų pabėgėlių iš karo zonos. Po pokalbių su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Berlyne prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino vokiečių apsisprendimą tiekti ginklus Ukrainai, ir pareiškė, kad Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali įvykti greičiau, nei tikimės, tačiau tam Europos Sąjungos šalys turi tinkamai pasiruošti. Baltijos šalys uždaro oro erdvę Rusijos lėktuvams ir laukia pirmųjų pabėgėlių.
Vienybės ir solidarumo su Ukraina akcija Kaune.
Vienybės ir solidarumo su Ukraina akcija Kaune. / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

SVarbiausios Lietuvos paramos ukrainai naujienos:

  • Lietuva drauge su Latvija ir Estija uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams
  • Lietuva siunčia Ukrainai ne tik karinę, bet ir medicininę bei humanitarinę pagalbą.
  • Į Ukrainą padėti sužeistiesiems nori vykti 150 medikų.
  • Šalyje jau laukiama pirmųjų pabėgėlių, Lietuva pasirengusi priimti 18 tūkst. pabėgėlių.
  • Lietuva remia Rusijos bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, ragina teikti Ukrainai karinę pagalbą ir pradėti jos stojimo į ES perspektyvą.
  • NATO aktyvavo gynybos planus, kurie numato galimybę dislokuoti daugiau pajėgų rytiniame flange
  • Naujienų agentūra BNS nutraukė paslaugų teikimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoms.
Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

I.Šimonytė: „Jokių skrydžių agresoriaus lėktuvams laisvės danguje“

00:21

I.Šimonytė tviteryje pasidalindama žinia, kad Lietuva priėmė sprendimą uždrausti oro erdve skristi Rusijos lėktuvams, rašo: „Jokių skrydžių agresoriaus lėktuvams laisvės danguje.“

 

Besiginančią Ukrainą pasiekė karinis krovinys iš Lietuvos

00:10

Vasario 26 d. vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos – nuo Rusijos agresijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai. Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Lietuvos parama pasiekė Ukrainą
Lietuvos kariuomenės nuotr./Lietuvos parama pasiekė Ukrainą

 „Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

„Tai tik pirmos tokios operacijos pabaiga“, – feisbuke rašė V.Rupšys.

Apie paramą iš anksto skelbiama nebuvo siekiant užtikrinti gabenimo saugumą, dėl tos pačios priežasties kitos detalės apie perdavimą irgi neskelbiamos. Tai – antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.

Lietuvos UR viceministras: vilties šeštadienis

23:17

Lietuvos užsienio reikalų ministras Arnoldas Pranckevičius šeštadienio vakarą teigia, kad po 48 siaubingų valandų, kurias Ukraina ir jos žmonės didvyriškai atlaikė, šiandien pasirodė pirmi vilties ženklai.

„Karo nusikaltėlio Putino planas žaibiškai paimti Kijevą ir nuversti Ukrainos vadovybę nepavyko, Rusijos kariuomenė susidūrė su nepalaužiama ukrainiečių dvasia. Žmogiškieji ir karinių pajėgumų nuostoliai rodo Maskvos agresijos ribas ir Ukrainos kariuomenės puikų pasiruošimą“, – feisbuke rašo A.Pranckevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius

Jis atkreipė dėmesį, kad JAV ir Europos šalys didina ir skubina karinę paramą Ukrainai, įskaitant net ir Vokietiją, priėmusią lūžinį istorijoje sprendimą padėti Kijevui ginklais.

„Pagaliau turime visų ES-27 valstybių narių pritarimą atjungti Rusiją nuo Swift sistemos. Baltijos šalys koordinuotai nuo šio vidurnakčio uždaro oro erdvę Rusijos avialinijoms. Rusija tampa visiškai izoliuota ir pasmerkta tarptautinėje bendruomenėje, ir ilgam. Išmesta iš Europos Tarybos, nutraukti bet kokie ryšiai su EBPO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pašalinta iš tarptautinių sporto ir kultūros renginių, izoliuota JT Saugumo Taryboje, kur net Kinija susilaiko, o Eurazijos sąjungos bendražygis Kazachstanas atsisako dalyvauti Putino išprotėjusiame plane“, – teigė diplomatas.

„Mes privalome padėti. Dar didesne karine pagalba, dar didesne finansine parama, dar stipresnėmis sankcijomis. Ir taip, suteikiant ES kandidatės statusą Ukrainai. Nes kas kitas labiau vertas turėti teisę gyventi demokratiškoje, stabilioje ir taikioje Europoje, jei ne ukrainiečiai? Slava Ukraini!“, – rašo A.Pranckevičius.

Prašoma skubios visuomenės pagalbos renkant daiktus ir rūbus ukrainiečiams

22:44

Ukrainoje vykstant karui, daliai ukrainiečių teko palikti namus ir slėptis. Dauguma neturėjo galimybės su savimi pasiimti reikalingų daiktų, rūbų. Todėl Lietuva organizuoja paramą Ukrainos žmonėms reikalingiausiais daiktais ir drabužiais, kurią koordinuos Lietuvos Raudonasis Kryžius. Paramą planuojama rinkti artimiausias 3 dienas. Visuomenė kviečiama prisidėti aukojant:

  • Šiltus vyriškus, moteriškus, vaikiškus, kūdikių drabužius;

  • Šiltus vyriškus, moteriškus, vaikiškus batus;

  • Pledus, antklodes, patalynę, miegmaišius;

  • Jogos kilimėlius.

Prašoma, kad visi drabužiai ir kiti daiktai būtų sudėti į maišus, surūšiuoti pagal tipą, dydį ir kam – vyrams, moterims ar vaikams rūbai, batai yra skirti. Ant maišo informacija turėtų būti užrašyta lietuvių arba anglų kalbomis, taip pat pažymėta, kiek kokių daiktų, rūbų ar batų maiše yra vienetais. Pavyzdžiui: „Striukės, L dydis, moteriškos, 3 vnt.“ ir pan.

Pabrėžiama, kad renkami tik nauji arba mažai dėvėti, geros būklės ir švarūs daiktai, rūbai, batai.

Žmonės kviečiami susivienyti ir operatyviai surinkti labai reikalingą paramą ukrainiečiams, išgyvenantiems karo siaubą.

Surinkimo vietos:

Vilnius – Avia Solutions Group Arenos aikštelė, Ozo g. 14

Kaunas – Žalgirio arena,  Karaliaus Mindaugo 50, įvažiavimas nuo senamiesčio

Klaipėda – Piliavietės aikštelė, Pilies g. 4

Šiauliai – Šiaulių Arenos aikštelė, J. Jablonskio g. 16

Panevėžys – Cido arenos aikštelė, Parko g. 12

Alytus – Sporto rūmų aikštelė, Naujoji g. 52

Paramos surinkimo laikas: Sekmadienis (27 diena) 12-20 val., Pirmadienis (28 diena)  10-20 val., Antradienis (Kovo 1 diena) 10-20 val.

G.Nausėda apie Rusijos atjungimą nuo SWIFT: tai gali įvykti greičiau, nei tikimės

22:09

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali įvykti greičiau, nei tikimės, tačiau tam Europos Sąjungos šalys turi tinkamai pasiruošti.

„Manau, kad žvelgiant į tai, kaip klostosi įvykiai, tai gali atsitikti greičiau, nei mes šiandien tikimės“, – šeštadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė šalies vadovas, tačiau tikslaus sprendimo laiko nenurodė.

„Tiesiog reikia tam pasiruošti, kad tas procesas nepadarytų dar ir didelių nuostolių mums patiems, kad jis tikrai būtų tikslingai nukreiptas į agresorių. Ir tikrai tai bus jam pakankamai skaudu“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, į Ukrainą įsiveržusi Rusija šiuo metu sparčiai atskiriama nuo likusio pasaulio.

„Šito ji tikrai nenorėjo. (...) Šiandien ji tiesiog atribojama paties pasaulio nuo savęs, atribojama visomis prasmėmis ir tai yra tikrai sunkus procesas, kurį priimti Rusijos visuomenei gali būti gana sudėtinga“, – kalbėjo prezidentas.

Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tačiau tokį žingsnį buvo nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.

Anot Lietuvos prezidento, šis požiūris keičiasi: „Kolegų matymas ženkliai pasikeitė. (...) Jau ir Vokietija rengiasi SWIFT'o atjungimui ir stengiasi kompensuoti antrines šio sprendimo pasekmes.“

Jis šį klausimą Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Kiek anksčiau šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad griežtų prieštarautojų dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nebėra.

Prezidentas per spaudos konferenciją taip pat teigė, kad dalis žmonių tikėjosi griežtesnių sankcijų karą su Ukraina pradėjusiai Rusijai, tačiau „turbūt visada bus taip, kad tos fronto paribyje esančios valstybės nori griežtesnių veiksmų agresoriaus atžvilgiu nei tos, kurios yra kiek toliau.“

 

G.Nausėda ragina Bendriją suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą

21:30

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Bendriją suteikti Kremliaus pajėgų užpultai Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu beformuojant Ukrainos europinę perspektyvą „ją suformuojame taip, kad niekas nesupranta, apie kokią perspektyvą kalbame“.

„Štai kodėl aš manau, kad mes turime labai aiškiai pasakyti, ir tai nėra labai tolimos ateities dalykas, mes turime kalbėti apie kandidato statuso suteikimą dabar“, – per spaudos konferenciją Vilniuje šeštadienio vakarą sakė šalies vadovas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

„Žinoma, norint tapti ES nare, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos šiandien Ukrainai padaryti be galo sunku“, – pridūrė jis.

G.Nausėda teigė šeštadienį kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis Lietuvos vadovui pabrėžė, kad šis ES žingsnis paskatintų ukrainiečius kovoti, „nes jie žinos, kad iškovos tą perspektyvą savo vaikams“.

„Štai kodėl tai nėra šiaip sau politinis klausimas, tai yra moralinis klausimas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis šį klausimą šeštadienį Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

„Manau, kad tikrai jis mus girdi. Matau, kad jis nori su mumis šnekėtis, – teigė G.Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Vokietijos politika Ukrainos klausimu slenka į „tą pusę, į kurią mes norėtume“.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

G.Nausėda: Sprendimas siųsti Ukrainai ginklų yra lūžis Vokietijos politikoje

21:28

Vokietijos sprendimas siųsti ginkluotės Ukrainai yra lūžis Vokietijos politikoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tai yra lūžis vienoje iš svarbiausių, įtakingiausių ES valstybių ginklų tiekimo klausimu. Ir tai reikia pasveikinti“, – šeštadienio vakarą grįžęs iš Berlyno Vilniuje žurnalistams sakė prezidentas.

Ginklų tiekimą Ukrainai G.Nausėda Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

„Taip, yra labai svarbu tiekti šalmus, apsaugines liemenes, bet vien šalmais karo laimėti neįmanoma“, – tvirtino Lietuvos vadovas.

Šeštadienį Vokietijos vyriausybė pranešė, kad perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų, padėsiančių kovoti prieš Rusijos invaziją.

G.Nausėda taip pat pranešė, kad Ukrainą jau pasiekė Lietuvos dovanota ginkluotė.

„Žinau, kad ir mūsų konvojus šiandien su ginklais, šaudmenimis, apsauginėmis liemenėmis, šalmais pasiekė Ukrainą ir, tikiuosi, netrukus galės padėti Ukrainos gynėjams“, – sakė jis.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Pasak Lietuvos prezidento, su Vokietijos kancleriu aptartas ir Baltijos valstybių saugumo didinimas.

„Vokietija mums yra specialiai įsipareigojusi, tai yra priešakinių NATO pajėgų lyderė mūsų valstybėje, ir gerbiamas kancleris pasakė, kad jie nelaiko pastarojo sprendimo padidinti karių skaičių 350 galutiniu ir kad jie pasirengę svarstyti oro gynybos kūrimo Lietuvoje klausimą, nes puikiai supranta, kad oro gynyba agresijos atveju yra labai svarbi sritis, oro erdvė yra viena iš pažeidžiamiausių ir negalima leisti priešininkui įgyti persvaros būtent šioje erdvėje“, – sakė G.Nausėda.

Lietuvos interneto žiniasklaida smerkia Rusijos bandymus užtildyti žiniasklaidą

21:03

Lietuvos Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) smerkia Rusijos bandymus cenzūruoti savo šalies žiniasklaidą skelbiant informaciją apie jos karinius veiksmus Ukrainoje. Žiniasklaidos bendruomenė ragina nustoti trypti žodžio laisvę ir nutraukti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidą.   

Taip interneto žiniasklaidos bendruomenė reaguoja į Rusijos federalinės ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnybos „Roskomnadzor“ įspėjimus visuomenės informavimo priemonėms, kad jos nustotų Rusijos veiksmus Ukrainoje vadinti karu ir vadintų „specialia karine operacija“ ir bandymus stabdyti „Echo Moskvy“, „Novaja Gazeta“, „Meduza“, „Dodž“ ir kitų veiklą.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė smerkia bet kokius bandymus kėsintis į žodžio laisvę ir cenzūruoti laisvą, nepriklausomą žiniasklaidą.

Mes, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė, kviečiame kitų šalių organizacijas būti kategoriškomis ir pasmerkti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidos priemones

„Tokie dalykai netoleruojami. Vieningai nusiteikusi Europa ir pasaulis turi imtis visų reikiamų priemonių ir sustabdyti Rusijos cenzūros plitimą. Tarptautinės žiniasklaidos organizacijos taip pat neturi likti nuošalyje. Mes, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė, kviečiame kitų šalių organizacijas būti kategoriškomis ir pasmerkti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidos priemones“, - sako L.Bušinskaitė.

Pasak jos, žodžio laisvė ir visuomenės teisė žinoti bei tikrais faktais paremta objektyvi žurnalistika negali būti sunaikinta jokiomis karo priemonėmis, nes tai – pamatinės demokratijos vertybės. Privalome tam užkirsti kelią ir tai galime padaryti būdami vieningi.  

Asociacija primena, kad Lietuvos naujienų portalai, reiškiantys solidarumą karo fronte dirbantiems Ukrainos žurnalistams ir redakcijoms, siūlo pagalbą įkuriant laikinas redakcijas Lietuvoje, jei tik to prireiktų, surandant būstą, taip pat suteiktų finansinę paramą, darbo priemones ir kitą reikalingą pagalbą.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) vienija didžiausias skaitytojų auditorijas turinčius naujienų portalus Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt. VE.lt, Kaunas.kasvyksta.lt, Etaplius.lt.

Lietuvoje nusileido lėktuvas su 70 ukrainiečių, 100 žmonių registravosi dėl priėmimo

21:00

Lietuvos įsteigtame registracijos centre Alytuje kol kas nesiregistravo nė vienas pabėgėlis iš Rusijos užpultos Ukrainos, tačiau vakare nusileido lėktuvas iš Madeiros su 70 ukrainiečių, dar 100 žmonių per nevyriausybinę organizaciją registravosi dėl pagalbos, pranešė vidaus reikalų ministrė.

„Yra du informacijos centrai Lietuvoje – Kalvarijoje ir Lazdijuose, kur suteikiama visa informacija apie kryptis ir galimybes apsigyventi, gauti kitas paslaugas“, – šeštadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.

Kaip BNS patvirtino Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius, lėktuvas su ukrainiečiais nusileido 19.25 val., juos pasitiko paramos organizatoriai.

Penktadienį pradėjo veikti pabėgėlių registracijos centras Alytuje, dar vieną planuojama atidaryti Marijampolėje.

„Kol kas niekas nesikreipė į registracijos centrus, nors gauname informacijos, kad automobiliai jau juda į Lietuvą“, – tvirtino ministrė.

Dar 100 žmonių registravosi per organizaciją „Stiprūs kartu“ dėl pagalbos. Šios organizacijos atstovas Edmundas Jakilaitis pranešė, kad iš Madeiros užsakomuoju reisu atskrenda toje saloje atostogavę Ukrainos piliečiai, kai Rusija pradėjo karą su Ukraina.

„Jiems butai surasti, tik daugelis jų labai trumpam ketina apsistoti Lietuvoje, o norėtų grįžti į Ukrainą. Šeimos su sveikais vyrais, tai atitinkamai ir nusiteikę tie vyrai“, – sakė jis.

E.Jakilaičio žiniomis, kelios ukrainiečių šeimos jau atvyko į Lietuvą.

„Pirmos šeimos jau atvyko. Atvažiavo be degalų, šauliai išsitraukė piniginę, pripylė degalų ir jie nuvažiavo į namus“, – pasakojo jis.

A.Bilotaitė informavo, kad į Lenkiją jau nusiųsta autobusų parsivežti karo pabėgėlių.

„Kol kas, mano žiniomis, žmonės vyksta arba į viešbučius, arba pas draugus, pažįstamus, kol kas tokio poreikio lyg ir nėra“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministrės teigimu, savivaldybės yra pasiūlę vietų apgyvendinti apie 11 tūkst. asmenų, „Stiprūs kartu“ – dar 7 tūkst. asmenų.

Sekmadienį į Ukrainą pajudės verslininkų surinkta parama

19:53

Sekmadienį, 14 val. Vilniuje nuo „Deals On Wheels“ salono (Verkių g. 25C-1) pajuda 10 keleivinių mikroautobusų su Lietuvos verslo ir gyventojų parama Ukrainos žmonėms.

Į kovojančią šalį siunčiama humanitarinė pagalba - drabužiai, batai, striukės, vaistinėlės, medikamentai. Visus juos, įskaitant transporto priemones, pavyko surinkti mažiau nei per parą. 

Autobusiukai važiuos į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, kur paramą perduos Ukrainos pasieniečiams. Grįždami atgal automobiliai parveš nuo karo Ukrainoje pabėgusius žmones (apie 70-80 asmenų).

Autobusus pasisiūlė vairuoti verslo žurnalistai, automobilių sporto entuziastai.

Kur galima perduoti paramą daiktais Ukrainos žmonėms?

19:47

Šalies gyventojai kviečiami aukoti Ukrainos žmonėms daiktus, reikalingus gelbstintis nuo karo, ieškant kur prisiglausti ar pasislėpti. Reikalingos antklodės, pagalvės, patalynė, miegmaišiai, paklotai, rankšluosčiai, žiemos sezonui tinkami vyriški, moteriški ir vaikiški šilti rūbai ir batai.

„Šiuo metu kaip niekada svarbus mūsų visų susitelkimas ir pagalba nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams. Dėkojame visiems, kurie prisideda ar prisidės prie daiktų aukojimo broliams iš Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos“,  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Vakar Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į šalies gyventojus, kviesdamas savanoriauti ir padėti ukrainiečiams, bėgantiems iš karo siaubiamos šalies. Tūkstančiai žmonių atsiliepė ir užsiregistravo, norėdami skirti savo laiko ir taip pagelbėti Ukrainos žmonėms. Šiandien prašome žmonių padėti ukrainiečiams, paaukojant šiltų rūbų, batų, taip pat antklodžių, miegmaišių, paklotų. Tą bus galima padaryti jau sekmadienį“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Kristina Meidė.

Šalies gyventojai, norintys paaukoti daiktų Ukrainos žmonėms, juos galės nuo rytojaus vidurdienio perduoti Raudonojo kryžiaus savanoriams Vilniuje, Kaune, Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje:

Vilniuje – Avia Solutions Group Arena (Ozo g. 14, Vilnius)

Kaune – Žalgirio arenos aikštelė ( Karaliaus Mindaugo pr. 50, įvažiavimas nuo senamiesčio)

Klaipėdoje – Piliavietės aikštelė (Pilies g. 4)

Šiauliuose – Šiaulių arena (J. Jablonskio g. 16)

Panevėžyje – „Cido“ arena (Parko g. 12)

Alytuje – Sporto rūmai (Naujoji g. 52)

Paramą daiktais šiuose surinkimo punktuose bus galima perduoti sekmadienį 12 – 20 val., pirmadienį ir antradienį 10 – 20 val.

Pasipiktinę požiūriu į Ukrainos kovą, iš „Patreon“ pradėjo migruoti lietuvių kūrėjai

19:26

Dėl „Patreon“ platformos abejingumo geopolitinei situacijai, lietuvių nepriklausomi kūrėjai palieka platformą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai „Patreon“ paskelbė apie nevyriausybinės organizacijos, renkančios pinigus Ukrainos kariuomenei, paskyros sustabdymą.

Lietuvos kūrėjai, bendrai turintys daugiau kaip 20 tūkst. už turinį mokančių prenumeratorių, boikotuoja šį platformos sprendimą, pasirinkdami alternatyvas, rašoma pranešime spaudai.

Daugiau nei 15 kūrėjų paskelbė, kad jie jau persikėlė į „Contribee“, lietuvių kurtą alternatyvią nepriklausomų kūrėjų platformą, kuri šiuo metu aktyviai remia Ukrainos kariuomenės pajėgas. Prie boikoto prisideda tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, žiniasklaidos grupė „Laisvės Media Group“, tinklalaidžių kūrėjai „Negyvas Eteris“, lenktynininkas Vaidotas Žala, komikas ir aktyvistus visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas, finansinis naujienlaiškis „BFF Insider“, sveiko gyvenimo būdo tinklaraštis „IRUNLT“ ir dešimtys kitų Lietuvos kūrėjų.

A.Dulkys: norą vykti į Vakarų Ukrainą pareiškė apie 150 gydymo įstaigų savanorių

19:23

Karo zonoje atsidūrusios ukrainiečiams Vakarų Ukrainoje galėtų padėti daugiau nei 150 Lietuvos medicinos sektoriaus darbuotojų, šeštadienį sakė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tuo tarpu mūsų šalis savo gydymo įstaigose galėtų priimti mažiausiai 400 sužeistų pacientų iš Ukrainos.

A.Dulkys teigė, kad visą medicininę pagalba derina tiesiogiai su Ukrainos sveikatos apsaugos ministru. Kol kas ukrainiečiams labiausiai trūksta sveikatos priežiūros specialistų, taip pat medicinos priemonių, asmens apsaugos priemonių, vaistinių preparatų.

Materialinė parama ukrainiečiams jau yra paruošta, tačiau siuntų gabenimas dar koordinuojamas su logistikos centrais Lenkijoje. Iš Lietuvos siunčiamų pagalbos siuntų vertė yra apie 4 mln. eurų, ją gabens apie 30 krovininių vilkikų.

A.Dulkys teigė, kad kai kurie savanoriai yra išreiškę norą vykti padėti į Vakarų Ukrainą. „Mes kreipėmės į sveikatos priežiūros įstaigas, identifikuojami savanoriai, jų skaičius įspūdingai pildosi. Bent jau ryte buvo apie 150, dabar jau tikriausiai yra ir daugiau“, – kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad ukrainiečiams labiausiai reikėtų anesteziologų, reanimotologų, paramedikų, slaugytojų. Šiuo metu derinama, į kokias konkrečiai ligonines turėtų vykti Lietuvos savanoriai.

 

Vyriausybė uždarė oro erdvę rusų lėktuvams

19:22

Kremliui tęsiant karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė šeštadienį nusprendė uždaryti šalies oro erdvę Rusijos lėktuvams.

Kaip posėdyje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis, Rusijos vežėjams oro erdvė yra uždaroma nuo vidurnakčio, numatant „tam tikras išimtis“.

„Jos susijusios su avariniu tupimu, humanitariniais skrydžiais“, – teigė jis.

Apie atitinkamus sprendimus šeštadienį pranešė Latvija ir Estija.

SAM parengė 30 vilkikų su medicinos parama Ukrainai, Raudonasis Kryžius rinks daiktus

19:21

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau parengė 30 vilkikų medicinos priemonių, medikamentų Ukrainai, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras.

„Pirmosios siuntos jau paruoštos gabenti, tai galima būtų daryti nedelsiant. Dabar vyksta derinimas, visas procesas vyksta per Lenkiją, derinami priėmimo taškai, laikai“, – per spaudos konferenciją sakė Arūnas Dulkys.

Anot jo, ukrainiečiams bus siunčiama chirurginių rinkinių, tvarsčių, chirurginių chalatų, vienkartinių sterilių pirštinių, skalpelių, švirkštų, ventiliacijos aparatų, įvairūs paketų kraujavimui stabdyti, lūžiams, nudegimams gydyti.

A. Dulkys pabrėžė, kad parama formuojama pagal ukrainiečių nurodomą poreikį.

„Tam reikia apie 30 krovininių vilkikų, tokios apimties pagalbą esame paruošę“, – sakė jis.

Šios paramos vertė – apie 4 mln. eurų.

Pasak ministro, iki šeštadienio ryto apie pusantro šimto Lietuvos medikų buvo užsiregistravę vykti dirbti Vakarų Ukrainos ligoninėse.

„Jų lūkestis yra anestiozologai, reanimatologai, paramedikai, slaugytojai. Dabar deriname kokiose ligoninėse būtų tas poreikis“, – tvirtino A. Dulkys.

Paramos rinkimą Ukrainos žmonės ėmėsi organizuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi.

„Labai svarbu, kad aukotume tuos daiktus, kurie būtiniausi, svarbiausi žmonėms. Tai šilti dalykai, miegmaišiai, patiesalai, rankšluosčiai“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė pranešė, kad sekmadienį šešiuose Lietuvos miestuose bus pradedami rinkti daiktai Ukrainos gyventojams.

„Pakviesime žmones nešti daiktus iš to sąrašo, kuris yra iš Ukrainos atsiųstas: viršutinė dalis – drabužiai vaikams, moterims, vyrams, batai, pledai, miegmaišiai – visa tai, kas yra ne uniformos, ne aprangos, ne generatoriai. Tai visa humanitarinė pagalba“, – sakė ji.

Daiktus galima bus nešti Vilniuje prie „Avia Solutions“ arenos, Kaune – prie „Žalgirio“ arenos, Klaipėdoje – į Piliavietės aikštelę, prie Šiaulių arenos, Panevėžyje – prie „Cido“ arenos“, Alytuje – prie Sporto rūmų.

„Visur planuojama startuoti nuo ryto ir dirbti iki vakaro. Pagal poreikį tą laiką pratęsime“, – teigė K.Meidė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius sakė turįs jau 7 tūkst. savanorių.

Vilkikų nuvežti paramą Ukrainai pažadėjo Susiekimo ministerija.

Grynųjų pinigų paklausa slūgsta, bankomatai sparčiai pildomi

19:20

Grynųjų pinigų paklausa slūgsta, bankomatai sparčiai papildomi, o grynųjų eurų tiekimas vyksta sklandžiai, skelbia Lietuvos bankas.

Jo teigimu, šeštadienio popietės duomenimis, pinigų buvo išsigryninta maždaug ketvirtadaliu mažiau nei tuo pačiu metu penktadienį.

„Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, situacija dėl operatyvaus bankomatų papildymo pirmąją savaitgalio dieną gerėja“, – rašoma šeštadienį išplatintame pranešime.

Lietuvos banko teigimu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai.

„Visos bankinės sistemos veikia stabiliai. Lietuvos bankas teikia transporto ir logistinę pagalbą pinigų pervežimo įmonėms, siekiant paspartinti bankomatų užpildymą eurais“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos bankas ir kredito įstaigos atkreipia dėmesį, kad grynųjų pinigų sumos ir banknotų kiekiai nėra papildomai ribojami, galioja įprasti limitai ir kitos sąlygos pagal klientų sutartis su bankais.

Gyventojai raginami nepasiduoti provokacijoms. Apie tokias galimas provokacijas šeštadienį užsiminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, provokatoriai bando kurti paniką, siejant galimą Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos su situacija Lietuvos bankomatuose.

„Tai yra visiška nesąmonė ir visiškas melas“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos bankas tuomet nurodė, jog šalyje iš bankomatų kai kur išimama gerokai daugiau grynųjų pinigų.

Lietuvoje laukiamas lėktuvas su 70 ukrainiečių, 100 žmonių registravosi dėl priėmimo

19:20

Lietuvos įsteigtame registracijos centre Alytuje kol kas nesiregistravo nė vienas pabėgėlis iš Rusijos užpultos Ukrainos, tačiau vakare laukiamas lėktuvas iš Madeiros su 70 ukrainiečių, dar 100 žmonių per nevyriausybinę organizaciją registravosi dėl pagalbos, pranešė vidaus reikalų ministrė.

„Yra du informacijos centrai Lietuvoje – Kalvarijoje ir Lazdijuose, kur suteikiama visa informacija apie kryptis ir galimybes apsigyventi, gauti kitas paslaugas“, – šeštadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.

Penktadienį pradėjo veikti pabėgėlių registracijos centras Alytuje, dar vieną planuojama atidaryti Marijampolėje.

„Kol kas niekas nesikreipė, nors gauname informacijos, kad automobiliai jau juda į Lietuvą“, – tvirtino ministrė.

Jos duomenimis, šeštadienio vakarą laukiama lėktuvo iš Madeiros, kuriame yra 70 ukrainiečių, kuriems gali reikėti pagalbos. Dar 100 žmonių registravosi per organizaciją „Stiprūs kartu“ dėl pagalbos.

A.Bilotaitė informavo, kad į Lenkiją jau nusiųsta autobusų parsivežti karo pabėgėlių.

„Kol kas, mano žiniomis, žmonės vyksta arba į viešbučius, arba pas draugus, pažįstamus, kol kas tokio poreikio lyg ir nėra“, – sakė ji.

BNS nutraukia paslaugų teikimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoms

19:19

Naujienų agentūra BNS šeštadienį nutraukė informacinių paslaugų teikimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoms dėl agresijos Ukrainoje.

„Rusijai ir Baltarusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, šiandien nusprendėme nutraukti naujienų agentūros BNS paslaugų teikimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoms. Kviečiame ir kitus Lietuvos verslus nutraukti visus ekonominius santykius su šiomis agresyviomis, primityviomis, kupinomis melo ir pykčio šalimis“, – sako BNS generalinis direktorius Tomas Balžekas.

Gedmantas Kropis / BNS Foto/Tomas Balžekas
Gedmantas Kropis / BNS Foto/Tomas Balžekas

BNS taip pat ketina nemokamai suteikti teisę naudotis jos informacinėmis paslaugomis Ukrainos žiniasklaidos priemonėms.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija šią savaitę įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

G.Nausėda: Ukrainai reikia realios karinės pagalbos, sankcijos reikšmės turės vėliau

19:17

Berlyne viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Vakarų šalis ragina aktyviau teikti karinę pagalbą Ukrainai.

„Labai svarbu, kad būtų suteikta reali karinė pagalba Ukrainai jau dabar. Nes tai yra pirminės svarbos klausimas“, – šeštadienį sakė šalies vadovas.

Ukraina trečią dieną kovoja su į šalį įsiveržusiomis Kremliaus pajėgomis.

Pasak G. Nausėdos, sankcijos yra svarbios, bet „jos turės realios apčiuopiamos reikšmės Rusijos elgesiui po tam tikro laikotarpio, kokio sunkumo jos bebūtų“.

Ne mažiau kaip 28 valstybės, įskaitant NATO nepriklausančias šalis, paskelbė perduosiančios ginklų Ukrainai, šeštadienį pranešė britų televizija „Sky News“, remdamasi Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Reaguodamos į Kremliaus agresiją, Vakarų šalys per kelias dienas įvedė du sankcijų paketus, susijusius su Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriais.

Vis dėlto Europos Sąjunga kol kas sprendimo dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nepriėmė.

G.Nausėdos teigimu, Lietuvos siųstas karinės pagalbos konvojus „keliauja link savo tikslo Ukrainoje“.

Jis dar kartą pakartojo, kad Ukrainai ypač svarbu suteikti „europinę perspektyvą“.

„Dar kartą kalbėjausi su Volodymyru Zelenskiu, jis akcentavo, kad europinė perspektyva būtų didelė motyvacija kovoti ir už savo, ir už savo vaikų ateitį“, – sakė G.Nausėda.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ankstų ketvirtadienio rytą įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

Naikinami Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatai – ministerija

19:16

Reaguojant į Kremliaus agresiją Ukrainoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus, šeštadienį informavo Aplinkos ministerija.

Kaip nurodoma pranešime, Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų.

Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.

„Gelžbetonio, metalurgijos, cemento bendrovės didžiąja dalimi yra tiesiogiai priklausomos nuo režimų ir yra jų pajamų šaltiniai. Negalime finansuoti savo pinigais diktatorių. Suprantu, kad šie sprendimai apsunkins dalies Lietuvos statybos ir nekilnojamojo turto plėtotojų projektus. Privalome suvokti, kad taika turi savo kainą“, – teigė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

SPSC informuoja, kad nėra išdavusi sertifikatų jokiems Rusijos ir Baltarusijos statybos produktų gamintojams, kurie pirmą kartą dėl sertifikavimo kreipėsi prasidėjus pandemijai – po 2020 metų kovo mėnesio.

„Dalis statybos produktų turi pamainą Lietuvoje, dalies statybos produktų reikės ieškoti tolimesnėse rinkose. Raginu privačius Lietuvoje veikiančius sertifikavimo biurus sekti šiuo pavyzdžiu“, – sertifikatų naikinimą komentavo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

SPSC – valstybės įmonė, kuri savo veiklą vykdo nuo 1996 metų. Pagrindinis jos tikslas – teikti statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas pagal klientų prašymus.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

M.Skuodis: Lietuva ketina uždaryti oro erdvę rusų lėktuvams, tariasi su Baltijos šalimis

19:16

Kremliaus pajėgoms toliau veržiantis į Ukrainą, Lietuva ketina uždaryti savo oro erdvę rusų lėktuvams, tariasi su kitomis Baltijos šalimis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Principinis sprendimas yra. Dabar Susisiekimo ministerija teikia Vyriausybei konkretaus sprendimo dėl oro erdvės Rusijos orlaiviams uždarymo tekstą, kuris šitoje vietoje yra baigiamas derinti su Latvija ir Estija. Kad sprendimai būtų kiek labiau suderinti ir priimti vienu metu“, – BNS šeštadienį teigė ministras.

Sprendimą dėl oro erdvės uždarymo Vyriausybė planuoja priimti šeštadienį.

Pasak susisiekimo ministro, nei Estija, nei Latvija oro erdvės kol kas dar neuždarė: „Mes tą norime padaryti vienu metu, įvertinę visas teisines aplinkybes.“

BNS šaltinių teigimu, sprendimų priėmimą Lietuvoje apsunkina specifinis teisinis reguliavimas, susijęs su Karaliaučiaus sritimi.

Apie sprendimą uždaryti oro erdvė rusų lėktuvams kiek anksčiau šeštadienį pranešė Latvija ir Estija.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

M.Majauskas: Lietuvos institucijos Rusijos atjungimui nuo SWIFT yra pasiruošusios

13:46

Lietuvos institucijos Ukrainą užpuolusios Rusijos atjungimui nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT yra pasiruošusios, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Pasak Mykolo Majausko, Europos Sąjungoje (ES) sparčiai mažėja principingai prieštaraujančiųjų tokiam Bendrijos žingsniui.

„Tam yra dedamos visos įmanomos politinės ir diplomatinės pastangos aukščiausiu valstybiniu lygiu. Mūsų žiniomis principingai prieštaraujančių tokiam sprendimui ES sparčiai mažėja“, – BNS šeštadienį pareiškė M.Majauskas. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Lietuvos valstybinės institucijos tokios sankcijos pritaikymui Rusijai yra pilnai pasiruošusios ir problemų dėl to Lietuva nepatirtų“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas uždarame posėdyje šeštadienį su įvairių valstybinių institucijų atstovais aptarė, kaip turėtų veikti Rusijos atjungimas nuo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, kokias pasekmes tai turėtų Rusijos ekonomikai ir finansų sistemai.

Kaip sakė komiteto pirmininkas, Lietuvos valstybinių institucijų pozicija, jog Rusijos federacija privalo būti atjungta nuo prieigos prie SWIFT sistemos nedelsiant, yra vieninga.

M.Majausko teigimu, šios sankcijos veiksmingumas priklausys ir nuo to, kaip greitai ji bus pritaikyta, atsižvelgiant į tai, jog Rusija intensyviai kuria ir plėtoja alternatyvias saugių finansinių pranešimų platformas.

Tuo tarpu Rusijos federacijos ekonomikai ir finansų sistemai, pasak jo, tai būtų reikšmingas smūgis, po kurio atsitiesti būtų labai sunku, jei apskritai dar įmanoma.

M.Majausko teigimu, šios sankcijos veiksmingumas priklausys ir nuo to, kaip greitai ji bus pritaikyta, atsižvelgiant į tai, jog Rusija intensyviai kuria ir plėtoja alternatyvias saugių finansinių pranešimų platformas.

Atsiejus Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų neįmanomos.

Spaudžiama Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tačiau tokį žingsnį buvo nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

I.Šimonytė: rusiškų prekių boikotas – nefinansavimas to, kas finansuoja karą

12:23

Lietuvoje veikiantiems prekybininkams išimant rusiškas ir baltarusiškas prekes iš lentynų bei atsisakant jų prekybos, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šių šalių produkcija sudaro nedidelę dalį, todėl Rusijos verslininkų labai nepaveiks.

Tačiau ji pabrėžia, kad svarbus principas, jog Lietuvos gyventojai nefinansuoja to, kas finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą. 

„Mes tuo savo boikotu labai didelės žalos pono Putino verslininkams nepadarysime, bet svarbesnis principo reikalas, kad mūsų žmonės nefinansuoja to, kas finansuoja karą“, – šeštadienį spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė. 

Anot jos, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją beveik nėra.

„Lietuvos eksporto ir importo skaičiai prekyboje su Rusija atrodo gal įspūdingi, bet reikia turėti mintyje du dalykus – pirma, kad jei kalbėsime apie eksportą, Lietuvos prekių kilmės beveik nėra, jis labai mažas. Tai iš esmės reeksporto procedūra, kai kitose šalys pagamintas produktas per Lietuvą išvežamas į Rusiją ir tai logistikos grandinės verslas ir pajamos, bet ne mūsų gamintojų“, – sakė I.Šimonytė. 

Apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis jau paskelbė prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, jų platinimą Lietuvoje nutraukė ir grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“.

Apie nutraukiamą prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis taip pat skelbė internetinė parduotuvė „Pigu.lt“, didmeninės prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ skelbė stabdanti prekių importą.

A.Anušauskas: Nyderlandai siunčia 70 papildomų karių į Lietuvą

12:22

Nyderlandai siunčia 70 papildomų karių į Lietuvą, siekiant sustiprinti Rukloje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną, sako Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Taip ši šalis reaguoja į augančią įtampą regione, Rusijai užpuolus Ukrainą.

„Į Lietuvą papildomai atvyksta 70 Nyderlandų karių“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė ministras.

A. Anušausko teigimu, Nyderlandai taip pat apsisprendė ir dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai. „Kiekviena šalis, kuri yra skyrusi į pajėgas į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, didina tuos pajėgumus“, – kalbėjo ministras.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šią savaitę šalyje baigia dislokuoti papildomus 350 karių, šiame vienete dalyvaujanti Norvegija taip pat nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių.

Pasak A.Anušausko, Aljansui nusprendus stiprinti rytinį NATO flangą, į Lietuvą siunčiami pajėgumai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

„Tai yra valandų ar dienos klausimas“, – sakė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pranešė, kad Aljansas stiprina savo gynybą papildomais aviacijos pajėgumais ir greitojo reagavimo dalinių kariais, siunčiamais į bloko rytinį sparną.

A.Anušauskas ragina tautiečius padėti Ukrainai tais būdais, kurie galimi būnant Lietuvoje

12:21

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina tautiečius padėti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai tais būdais, kurie galimi būnant Lietuvoje.

Taip jis reagavo į pranešimus apie į grupeles besiburiančius lietuvius, planuojančius vykti į Ukrainą ir padėti ten besiginantiems žmonėms. Tokį prašymą šią savaitę išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tie žmonės tik sutarę su Ukraina, jos pareigūnais, turėdami jų leidimus, kvietimus, gali atvykti į jų šalį, padarę tai kitais būdais, rizikuoja savo saugumu ir, tiesą sakant, gali atsitikti taip, kad nesutarę su Ukrainos oficialiomis institucijomis ir atvykę, gali būti sulaikyti, vertinant, kad jie dirba priešiškai pusei“, – kalbėjo A.Anušauskas.

„Karas vyksta, karo sąlygos, karo padėtis. Tie žmonės turi tai suprasti“, – pridūrė ministras.

Jis ragino Ukrainos žmonėms padėti Lietuvoje prieinamais būdais.

„Šioje situacijoje geriausia, kai žmonės pasirenka tuos rėmimo būdus, kurie jiems prieinami čia ir dabar – renkamos lėšos, parama, yra galimybės padėti, jei atsiras daugiau pabėgėlių“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė, prasidėjus Ukrainos puolimui, kol kas nėra išdavusi nė vieno leidimo dėl tarnavimo kitų šalių kariuomenėje.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį užpuolė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

R.Karbauskis skelbia atsisakantis „Agrokoncerno“ grupės sandorių su Rusijos verslu

12:20

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis bei „Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas Ramūnas Karbauskis skelbia atsisakantis savo valdomos įmonių grupės naujų sandorių su Rusijos verslu dėl šios šalies agresijos prieš Ukrainą.

Apie tai R.Karbauskis pranešė šeštadienį savo feisbuko paskyroje, sakydamas, kad tai, kas vyksta šiomis dienomis Ukrainoje yra „niekaip nepateisinama“.

„Šiandien noriu pranešti, jog visas su manimi siejamas verslas nevykdys ir neplanuoja naujų sandorių su šalies agresorės verslu. Kitos savaitės pradžioje Agrokoncerno įmonių grupė tai praneš oficialiai. Šį žingsnį žengiame, nes esame atsakingas Lietuvos verslas ir mums ne tas pats, kas vyksta su mūsų bičiule Ukraina“, – teigė politikas ir opozicinių „valstiečių“ lyderis.

Jis pabrėžė, kad „Putino Rusija vykdo nusikaltimus prieš taikius žmones, kėsinasi į demokratišką valstybę“, tad būtina „principingai žengti žingsnius, konkrečiais veiksmais išreiškiant nepritarimą Putino vykdomai agresijai prieš taikius žmones“.

„Rusijos žiaurumo ir ciniškumo okupuojant Ukrainą, žudant nekaltus žmones akivaizdoje, bendradarbiavimas su Putino Rusijos įmonėmis vykti nebegali“,  – pridūrė jis.

R.Karbauskio teigimu planuojant verslo plėtrą, „Agrokoncerno“ grupė siekia prisidėti prie Lietuvos ir Europos Sąjungos tikslo mažinti energetinę ir kitokią priklausomybę nuo Rusijos.

I.Šimonytė: padėtis Lietuvoje stabili, grynųjų pinigų nepritrūks

11:29

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad, nepaisant visai netoli mūsų sienų vykstančio karo, padėtis mūsų šalyje stabili. Ji pažymėjo, kad Lietuva ir toliau ketina visapusiškai remti Ukrainą. Be to, darsyk kartojo, kad mūsų gyventojams nebūtina skubėti išsiiminėti pinigų iš bankomatų, kas stebėta pastarosiomis dienomis, – grynųjų nepritrūks.

Šeštadienį I.Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas surengė spaudos konferenciją dėl Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.

Pasak I.Šimonytės, ypatingų naujienų dėl situacijos nėra – viskas stabilu, padėtis kontroliuojama. Ji išskyrė ir padėkojo už pilietines iniciatyvas Ukrainai paremti.

Premjerė pakartojo, kad nėra ir pagrindo skubėti išsiimti iš bankomatų grynųjų pinigų.

I.Šimonytė minėjo, kad atsirado bandymų provokuoti, sieti Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos su grynųjų pinigų trūkumu ir Lietuvoje.

Ji pabrėžė, kad tai visiška netiesa. Mūsų finansinė sistema stabili, grynųjų nepritrūksime.

Premjerė minėjo, kad iš to, kas matyti Europos Sąjungoje, nebeliko didelių prieštaravimų Rusijos atjungimui nuo tarptautinės bankinės sistemos SWIFT.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

Lietuva tikisi, kad ši sankcija prieš karą pradėjusią valstybę europiniu lygiu bus patvirtinta kaip galima greičiau.

A.Anušausko teigimu, saugumo situacija mūsų regione nėra paprasta. Tačiau Lietuva konsultacijose NATO lygmeniu sulaukia paramos.

Į mūsų šalį atvyksta papildomi kariai – atvyksta 70 Nyderlandų karių, amerikiečių pajėgos.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos piliečiai gali būti ramūs ir saugūs.

Situacija Ukrainoje, anot A.Anušausko, sudėtinga. Ukrainiečiai akcentuoja karinės paramos poreikį.

Krašto apsaugos ministras minėjo, kad poziciją dėl paramos ginkluote pakeitė ir tos valstybės, kurios anksčiau tą daryti atsisakė. Konkrečių valstybių jis nenurodė, bet tarp tokių, pavyzdžiui, buvo Vokietija.

Lietuva Ukrainai taip pat perdavė amunicijos, degalų, medicinos priemonių. Remti kovojančią valstybę žadama ir toliau.

Į Ukrainos kaimyninę Lenkiją atvyko didelis srautas ukrainiečių karo pabėgėlių. Pasak I.Šimonytės, svarstoma, kad Lietuva galėtų „perimti“ dalį žmonių ir suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje.

Daugiau skaitykite čia: Ukrainai kaunantis su Rusija, I.Šimonytė ramina grynųjų suskubusius gyventojus: padėtis stabili

11:15
10:09

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šeštadienį ryte feisbuke rašė, kad vakarykščiai okupantų planai užvaldyti Chersoną, Odesą, Kijevą neįgyvendinti, tačiau Ukrainos puolimas tęsiasi. 

G.Nausėda su Vokietijos, Lenkijos Vyriausybių vadovais aptars paramą Ukrainai

05:57

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Berlyne su Vokietijos ir Lenkijos Vyriausybių vadovais aptars paramą Ukrainai, Europos Sąjungos ir NATO atsakomąsias priemones į Rusijos karinę agresiją.

Su Vokietijos kancleriu O.Scholzu bei Lenkijos premjeru M.Morawieckiu G.Nausėda taip pat kalbėsis apie NATO rytinio flango saugumo stiprinimą, sąjungininkų pajėgų didinimą regione.

150–200 tūkst. karių prie Ukrainos pastaraisiais mėnesiais sutelkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, vykdydama oro, žemės antpuolius, taip pat ir sostinėje Kijeve.

Vakarai paskelbė virtinę sankcijų Maskvai, tarp jų – ir prezidento V.Putino ir jo užsienio reikalų ministro S.Lavrovo turto įšaldymas.

NATO vadovas J.Stoltenbergas penktadienį pranešė apie Aljanso rytinio sparno stiprinimą papildomais aviacijos pajėgumais ir greitojo reagavimo dalinių kariais, taip pat pažadėjo NATO narių tolesnę pagalbą tiekiant Kijevui ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas.

G.Nausėda: Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus, nustūmė Maskvą į izoliaciją

21:50

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G.Nausėda.

„Aš matau, kad Rusijai gresia tokia izoliacija, kokios ji nesitikėjo. Mes matome kiekvieną minutę ateinančias žinias apie nutraukiamas sutartis, pavyzdžiui, dėl sporto klubų rėmimo, sporto, kultūros renginių, dėl oficialių tarptautinių organizacijų, dalyvavimo jose. Tai yra ta žinia, kuri mane džiugina, manau, tai yra tinkamas atsakas agresoriui“, –  tvirtino jis.

Kalbėdamas po susitikimo su Bukarešto devyneto lyderiais, jis pabrėžė, kad penktadienį Europos Sąjungos galutinai patvirtintas antrasis sankcijų paketas yra „pakankamai griežtas“

„Taip, aš norėčiau griežtesnių sankcijų. Bet, matyt, tai yra tik laiko klausimas (...) ir šios sankcijos parodys Vladimirui Putinui ir jo administracijai, kad mes šįkart elgiamės rimtai ir Rusija bus izoliuota ir ši izoliacija nesumažės“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat tikino, kad Rusija su Vakarų valstybėmis elgiasi kaip su priešu matydama, kaip šis pasaulis yra sėkmingesnis, o Kremlius nenori matyti „klestinčios, turtingos ir greitai besivystančios Ukrainos“.

G.Nausėda dar kartą priminė, kad Lietuva šiuo sunkiu metu teikia ir teiks „visą reikiamą paramą šiai broliškai tautai“ ir prašys to daryti savo parnerių. 

„Matau, kad ta parama konsoliduojasi ir tarp kitų NATO valstybių. Be jokios abejonės, tą daryti reikia labai greitai, nes laikas tiksi ne mūsų naudai“, – tvirtino jis.

Susitikimuose buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.

G.Nausėda dar kartą pabrėžė būtinybę didinti sąjungininkų karines pajėgas Lietuvos teritorijoje ir kaimyninėse valstybėse, sakydamas, kad „neturi likti nei vienos spragos mūsų regiono saugume“.

V.Čmilytė-Nielsen: Rusija išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos

21:31

Rusija laikinai išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Rusija išmesta (laikinai) iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga“, – feisbuke penktadienio vakarą pranešė Seimo pirmininkė.

Trečiadienį, dar iki Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios, V.Čmilytė-Nielsen paragino ETPA ir Ministrų taryba „imtis bendrų veiksmų nutraukiant Rusijos narystę ET“, pabrėždama, kad Rusijos agresija yra nesuderinama su vienu iš esminių ETPA principų – teisės viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms.

Baltijos šalys siūlo pašalinti Rusiją iš Europos transliuotojų sąjungos

21:29

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, Latvijos televizija, Latvijos radijas ir Lietuvos visuomeninis transliuotojas LRT „kviečia palaikyti Ukrainos žmones ir Ukrainos valstybės nepriklausomybę, taip pat šios šalies Nacionalinę visuomeninę televizijos ir radijo kompaniją bei bendrąsias EBUI vertybes“, sakoma pranešime.

G.Landsbergis: padėdami gintis Ukrainai, padėsime ir Europai

20:55

Vasario 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų taryboje Briuselyje, Belgijoje, sušauktoje reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Ministrai priėmė teisės aktus, kuriais pavirtintas antrasis sankcijų paketas Rusijai, tarėsi dėl naujų sankcijų Rusijai ir papildomų pagalbos formų puolamai Ukrainai.

„Šiandien Ukraina kovoja už savo teisę egzistuoti, už savo laisvę ir galimybę rinktis. Bet nesuklyskime – šiandien puolama ne tik Ukraina, šiuo metu Ukrainos žemėje sprendžiasi ir visos demokratinės Europos likimas ir ateitis.

Naujas sankcijų paketas, kurį šiandien patvirtinome, − tai dar vienas kartu su partneriais koordinuotas žingsnis į priekį, tačiau jo nepakaks, siekiant sustabdyti Rusijos karinę invaziją“, − sakė G.Landsbergis.

URM nuotr./Gabrielius Landsbergis
URM nuotr./Gabrielius Landsbergis

Ministras ragina nesustoti ir izoliuoti Rusiją politiškai ir ekonomiškai bei skubiai sutarti dėl trečiojo paketo rengimo, kuris apimtų Rusijos atskyrimą nuo SWIFT sistemos, ribojančias priemones Rusijos ekonomikos sektoriams ir plačias individualias sankcijas asmenims, oligarchams, bei įmonėms.

Susitikime nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris pristatė situaciją Ukrainoje, aptarė galimą ES ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai.

„Privalome visokeriopai padėti besiginančiai tautai: jos gynėjams reikia kuro, apsaugos priemonių, gynybinių sistemų. Motyvacijos jie turi, tačiau turime padidinti savo paramą, plėsti europinės ekonominės ir humanitarinės pagalbos paketą“, – sake ministras G.Landsbergis.

Tarybos metu patvirtintos naujos tikslinės sankcijos Rusijai finansų, energetikos, transporto sektoriams, eksporto kontrolės ir draudimo finansuoti eksportą, apribojant Rusijos galimybes naudotis svarbiausiomis technologijomis, bei vizų politikos srityje. ES ministrai taip pat priėmė ir naujų kriterijų, kurių pagrindu ES valstybės narės galės sankcionuoti oligarchus.

Pagalba Ukrainai: kur aukoti, kaip kitaip padėti?

19:06

Kur aukoti?

Reaguodamos į karinę Rusijos agresiją Ukrainoje, nevyriausybinės organizacijos telkia gyventojų paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos, joms paaukota 400 tūkst. eurų. Dar apie du milijonus eurų per nepilnas dvi dienas lietuviai paaukojo nevyriausybinei organizacijai „Blue/Yellow“, remiančiai Ukrainos kariuomenę.

Aukoti „Blue/Yellow“ galima čia:

Penkios nevyriausybinės organizacijos penktadienį pranešė vienijančios jėgas rinkdamos paramą Ukrainai ir savanorius pagalbai ukrainiečiams. Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Lietuvos Caritas, Maltiečiai ir Gelbėkit vaikus – vienijasi su iniciatyva „Stiprūs kartu“ teikiant pagalbą ukrainiečiams, bėgantiems į Lietuvą nuo karo Ukrainoje.

Aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1485 auka 5 eurai, arba aukok.lt platformoje „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“.

Informaciją apie paramos būdus galima rasti svetainėje stipruskartu.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/MesStiprusKartu.

Registracija pildant anketą savanorystei Lietuvos Raudonajame Kryžiuje : https://forms.gle/NtAELQKKRhevaJiM6

Registracija savanorystei organizacijoje „Gelbėkit vaikus“: informacija@savethechildren.org

Registracija savanorystei „Maisto banke“: www.maistobankas.lt/reg

Registracija pildant anketą savanorystei Lietuvos Carite: https://forms.gle/EkAD8iSJt4aYYr3x8

Registracija pildant anketą savanorystei Maltiečių organizacijoje: https://forms.office.com/r/E3gGXPpkvB 

Kaip registruotis, jei galite priimti pabėgėlius?

Penktadienį Alytuje pradėjo veikti registracijos centras pabėgėliams iš Ukrainos.

Visi Ukrainos piliečiai, bėgantys nuo Rusijos sukelto karo, šiuo metu bus nukreipiami į Alytaus registracijos centrą, prireikus – toks centras vėliau bus įkurtas ir Marijampolėje. Tokiuose centruose žmonės bus apgyvendinti iki 72 val., čia bus vykdomos migracijos procedūros ir paskirstymas į laikino apgyvendinimo vietas. Šiuo metu Lietuva yra pasiruošusi priimti apie 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Šiuo metu svetainėje jau yra užregistruota 1500 butų ir namų, kuriuose galės apsistoti apie 7000 ukrainiečių.

Žmonių iš karo zonos Ukrainoje dar neatvyko, tačiau į centrą Alytuje jau kreipėsi keli Ukrainos piliečiai, atvykę į Lietuvą prieš kelias dienas ir šiuo metu negalintys grįžti į karo niokojamą gimtąją šalį.

Per Lenkiją į Lietuvą atvykstantiems Ukrainos piliečiams ties buvusiais Kalvarijų ir Lazdijų pasienio kontrolės punktais įrengti informaciniai stendai su skiriamaisiais ženklais ir palapinės, kuriose bus teikiama aktuali informacija. Čia budės ir Šaulių sąjungos savanoriai.

Jau yra užtikrinta 11 tūkst. apgyvendinimo vietų savivaldybėse, jiems būtų leidžiama iškart įsidarbinti.

Vidaus reikalų ministerija kviečia prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos Pelėdų būrio startavusios pilietinės iniciatyvos #StiprūsKartu !

Svetainėje  www.stipruskartu.lt  kviečiami registruotis visi, norintys ir galintys suteikti pagalbą apgyvendinant ar pavežant pabėgėlius iš Ukrainos. Šiuo metu svetainėje jau yra užregistruota 1500 butų ir namų, kuriuose galės apsistoti apie 7000 ukrainiečių.

Kur kreiptis Vilniuje?

Vilniaus savivaldybė kviečia miestiečius susitelkti Ukrainos parėmimui.

Vilnius kviečia visus gyventojus solidarizuotis ir padėti Ukrainai šiuo įtemptu laikotarpiu. 

Vilniečiai pagalbą Ukrainai ar pagalbos Ukrainai idėjas gali siūlyti elektroniniu paštu pagalbaukrainai@vilnius.lt

Kur kreiptis Kaune ir Klaipėdoje?

Kaunas irgi rengiasi pasirūpinti nuo karo bėgančiais Ukrainos žmonėmis. Kauniečiai nedvejodami jungiasi prie miesto iniciatyvos – Ukrainai sudėtingu laikotarpiu gyventojai telkiasi padėti karinės agresijos užkluptai valstybei. Vos per parą el. paštu Ukraina@kaunas.lt ir karštosios linijos telefonu (8-616 45772) sulaukta jau apie 70 geradarių pasiūlymų. Šis skaičius nuolat auga.

Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia registruotis gyventojus, kurie savo namuose ar kitose jiems priklausančiose patalpose galėtų priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Registruotis galima:

Seimo pirmininkė ragina ES ir NATO šalių parlamentus pasmerkti agresiją Ukrainoje

17:44

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paragino Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių parlamentus priimti rezoliucijas dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą.

Seimo pirmininkė ES ir NATO šalių vadovams penktadienį išsiuntė laiškus, kuriais informavo apie Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir paragino panašius dokumentus priimti savo parlamentuose, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Ukrainai jau dabar reikia visos įmanomos pagalbos – nuo karinės, ekonominės, politinės, humanitarinės, teisinės paramos iki narystės ES ir NATO. O Rusija privalo būti atkirsta nuo pasaulio, skubiai pritaikant visas įmanomas priemones – nuo narystės tarptautinėse organizacijose nutraukimo, griežtų asmeninių ir sektorinių sankcijų, iki atjungimo nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT). Todėl paraginau parlamentų pirmininkus sekti Lietuvos pavyzdžiu, kad tarptautinė bendruomenė greičiau imtųsi koordinuotų veiksmų“, – pranešime cituojama Seimo pirmininkė.

Lietuvos Seimas Rusiją ir Baltarusiją smerkiančią rezoliuciją priėmė ketvirtadienį.

Pirmadienį Rygoje V.Čmilytė-Nielsen dalyvaus Baltijos šalių ir Švedijos parlamentų pirmininkų susitikime.  Pasak pranešimo, jame ketinama aptarti konkrečius veiksmus dėl pagalbos Ukrainai, stipraus atsako Rusijai ir regiono saugumo stiprinimo.

SAM nebeišduos leidimų Rusijos piliečiams atvykti į Lietuvą sveikatos priežiūros paslaugų

17:21

Sveikatos apsaugos ministerija dėl Rusijos karo Ukrainoje penktadienį pranešė stabdanti leidimų Rusijos piliečiams atvykti į Lietuvą išimties tvarka išdavimą.

„Tai reiškia, kad užsieniečiai iš priešiškos valstybės nebegalės atvykti į Lietuvą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų – diagnostinio ištyrimo, stacionarinio ar operacinio gydymo, taip pat dėl medicininės reabilitacijos paslaugų gavimo“, – pranešė ministerija.

Leidimai nebus išduodami ir tais atvejais, kai norima atvykti slaugyti Lietuvoje gyvenančių artimų giminaičių.

Šimtatūkstantines pajėgas prie Ukrainos pastaraisiais mėnesiais telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, penktadienį skelbiama apie karinius susirėmimus ir sostinėje Kijeve.

E.Daukantas: Lietuva praranda tranzitinės šalies statusą

17:12

Rusijos karas prieš Ukrainą turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos ir viso regiono transporto bei logistikos verslui, iš esmės pakeis prekybos ryšius ir transporto koridorius, sako Lietuvos logistų ir ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas.

„Šiuo metu Ukrainoje griaunama visa šalies infrastruktūra ir mes turime prekybinį partnerį, su kuriuo artimiausiu metu prekiauti tikrai nebegalėsime. Dar yra tokia šalis, kaip Rusija – mes su ja taip, kaip prekiavome seniau, beveik garantuotai jau nebeprekiausime. Bent jau artimiausius keliolika metų“, – BNS sakė E.Daukantas.

Asociacijos „Lineka“ nuotr./Asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas
Asociacijos „Lineka“ nuotr./Asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas

„Būtų naivu tikėtis, jog po viso šito mes tiesiog imsime ir paspausime ranką Putinui“, – pridūrė jis.

„Linekos“ prezidento teigimu, tai iš esmės reiškia, kad Lietuva praranda tranzitinės šalies statusą.

„Lietuva ilgą laiką skelbėsi, jog yra puikus tranzito taškas tarp Rytų ir Vakarų, tačiau dabar būsime priversti savo prekybos partneriams pasakyti, jog per mus tarp Rytų ir Vakarų tranzitu nebėra ką vežti“, – tvirtino E.Daukantas.

Jis pabrėžė, kad šiame kontekste beprasmės atrodo dar neseniai vykusios diskusijos, kiek prasminga buvo nutraukti Baltarusijos kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.

„Tie, kas sakė, kad mūsų politikai pridarė nesąmonių uždrausdami „Belaruskalij“ trąšų tranzitą iš „draugiškos“ kaimyninės valstybės, dabar tikriausiai jau kalbėtų visai kitaip“, – sakė E.Daukantas.

Anot jo, karo Ukrainoje įtaką logistikos sektoriui pajus ir valstybės, dirbančios Kiniją ir Europą jungiančiame Didžiajame šilko kelyje.

„Šiandien joks prekių judėjimas pro Ukrainos teritoriją praktiškai nevyksta, tačiau sunkumų bus ir tiems, kas veža prekes per Rusiją ir Baltarusiją. Visi pajėgumai, ypač geležinkelių, šiuo metu pasitelkiami karinių krovinių gabenimui. Vietoj to, kad Rusijos geležinkeliais judėtų konteineriai, dabar juda tankai, o tai reiškia ženkliai sumažėjusius pajėgumus prekybai“, – aiškino „Linekos“ vadovas.

Jis taip pat užsiminė apie galimą visišką sienos su Baltarusija, prie kurios ir taip rikiuojasi didžiulės vilkikų eilės, uždarymą.

„Šiandien mes, už 30 kilometrų nuo Vilniaus, turime kariaujančią valstybę ir kalbėti galima tik apie tai, jog šią sieną reikia uždaryti, nes kitaip kaip tai atrodys? Mes sakome, kad labai palaikome Ukrainą, bet prekiausime ir ekonomiškai palaikysime jos užpuolikus? Leisim jiems ir toliau turėti karinį tranzitą su Kaliningradu?“ – piktinosi E.Daukantas.

G.Landsbergis Briuselyje: prieš Rusiją turime imtis priemonių, kad laimėtume

17:07

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi taikyti tokias sankcijas Rusijai, kad Vakarai laimėtų.

Pasak jo, situacija Ukrainoje, kurią užpuolė Kremliaus pajėgos, keičiasi pernelyg greitai, jog sankcijos galėtų būti taikomos tik reaguojant į įvykius.

„Mes turime taikyti visas priemones, ne tik reaguojant į esamą situaciją, bet tam, kad pasiektume tikslą – pergalę“, – prieš neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. „Jei prarasime Ukrainą, vėliau teks kovoti dėl NATO“, – pridūrė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Ministro teigimu, ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje sutartos sankcijos „turi būti pritaikytos nieko nelaukiant“.

Į Briuselį susirinkę Bendrijos šalių diplomatijų vadovai turėtų patvirtinti antrąjį sankcijų paketą Kremliui, kuris apima Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektorius, jame taip pat numatyti prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Be kita ko, Europos Sąjunga turėtų įšaldyti jos jurisdikcijoje esantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.

G. Landsbergis šių planų nedetalizavo, tačiau pabrėžė, kad „bus aptariamos papildomos pavardės“. 

Jis taip pat akcentavo būtinybę padėti Ukrainai, ypač ginklais.

Vakarai kol kas atsisako atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Dalis ekspertų sako, kad iki šiol paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik dalinės ir bus riboto poveikio, o abejonės dėl griežtesnių priemonių gali būti susijusios su nenoru nutraukti prekybinius ryšius su šalimi.

Lietuva svarsto kreiptis į Hagos teismą dėl V.Putino karinės agresijos Ukrainoje

16:17

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijos nagrinėja galimybes kreiptis į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą, BNS penktadienį patvirtino Teisingumo ministerija.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, siekiama Lietuvos vardu pagal Romos statuto 15 straipsnį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui pateikti informaciją, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą jos teritorijoje, apie vykdomus nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Evelina Dobrovolska
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Evelina Dobrovolska

Šiuo metu Teisingumo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija yra sudariusi neformalią darbo grupę, kurioje yra analizuojamos teisinės galimybės, kad agresija prieš Ukrainą būtų vertinama tarptautinės atsakomybės kontekste.

„Privalome daryti viską, ką galime, kad atkreiptume pasaulio bendruomenės dėmesį į Rusijos vykdomą brutalią karinę agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą. Kreipsiuosi į Ukrainos teisingumo ministeriją, šalies teritorijoje veikiančias tarptautines nevyriausybines organizacijas, tokias kaip Raudonasis kryžius, ir raginsiu rinkti įrodymus apie Putino ir Lukašenkos vykdomą ukrainiečių tautos genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, karo nusikaltimus“, – Teisingumo ministerijos pranešime spaudai cituojama E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, ši informacija gali tapti reikšminga siekiant pradėti tyrimą Tarptautiniame baudžiamajam teisme dėl Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos veiksmų Ukrainos teritorijoje.

Tarptautinis baudžiamasis teismas yra tarptautinė teismo institucija, įgaliota teisti už labai sunkius, tarptautinę bendruomenę susirūpinti verčiančius nusikaltimus: genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, karo, agresijos nusikaltimus. Tarptautinis baudžiamasis teismas įsikūręs Hagoje.

Lietuvos Caritas sekmadienį bažnyčiose rinks paramą Ukrainai

16:10

Sekmadienį Lietuvos bažnyčiose bus renkamos lėšos Ukrainai paremti.

„Vasario 27 d. visose Lietuvos bažnyčiose organizuojama rinkliava, kurios metu bus renkamos lėšos itin sunkioje padėtyje atsidūrusiai Ukrainai. Taip paliudysime savo brolišką solidarumą su karo veiksmų draskoma šalimi“, – pranešė Lietuvos Caritas.

Anot organizacijos, galima aukoti ir į specialią Lietuvos Caritas banko sąskaitą.

„Jūsų paaukotos lėšos bus perduotos Ukrainos Caritas organizacijai, turinčiai platų pagalbos tinklą visoje šalies teritorijoje, ir tikslingai panaudotos, atliepiant pačius aktualiausius Ukrainoje likusių žmonių poreikius“, – rašoma pranešime.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

Kultūros ministerija laikinai nenagrinės prašymų leisti koncertuoti rusų atlikėjams

15:47

Kultūros ministerija laikinai nenagrinės renginių organizatorių prašymų leisti Lietuvoje pasirodyti įvairiems Rusijos menininkams ir atlikėjams.

Ministro Simono Kairio teigimu, Rusijos kultūros veikėjai į Lietuvą negalės atvažiuoti pirmiausia dėl to, kad Lietuva dabar šios šalies piliečiams neišduoda vizų. 

„Kultūros ministerija, nepaisant vizos turėjimo, derina įvažiavimą į šalį. Aš sustabdžiau visus prašymų svarstymus. Tiesiog tie prašymai nebebus vertinami, nebent turėsime reikalą su Rusijos opozicijos atstovais“, – penktadienį BNS sakė ministras. „Vakar atsibudome kitame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje.

Pasak ministro, nepaisant Rusijos pastarojo laiko veiksmų, renginių organizatoriai teikia prašymus dėl šios šalies kūrėjų gastrolių. „Mes dar tebegauname prašymus įvairiems atlikėjams įvažiuoti į Lietuvą dalyvauti privačių organizatorių renginiuose“, – teigė S.Kairys.

15:43

„Ekoagros“ stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje

15:39

Sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, stabdo ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugų teikimą Rusijoje ir Baltarusijoje. Tam pritarė Žemės ūkio ministerija.

Ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas ne Europos Sąjungos (trečiosioms) šalims „Ekoagros“ teikia nuo 2017 m. Įstaiga už šią veiklą atsiskaito Europos Komisijai, o Lietuvoje ją prižiūri Žemės ūkio ministerija. Pastaruoju metu sertifikavimo darbai buvo vykdomi Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. 

 

Kardinolas S.Tamkevičius mugėje pakvietė bendrai maldai už Ukrainą

15:33

Penktadienį sostinėje besitęsiančioje Vilniaus knygų mugėje Kauno kardinolas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius kvietė melstis už Ukrainą. Kalbėdamas į mikrofoną mugės lankytojus jis kvietė bendrai maldai.

Stovėdamas antrame parodų ir kongresų centre „Litexpo“ aukšte, ant laiptų, nuo kurių gerai matoma mugės erdvė, S.Tamkevičius kalbėjo į mikrofoną.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kardinolo Sigito Tamkevičiaus knygos „Priespaudos kovos ir nelaisvės metai“ pristatymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kardinolo Sigito Tamkevičiaus knygos „Priespaudos kovos ir nelaisvės metai“ pristatymas

Kauno arkivyskupo raginimus melstis už Ukrainą, kuri nuo ketvirtadienio ryto patiria Rusijos karinę invaziją, išgirdę mugės lankytojai sustojo bei žvelgė į maldą sakantį S.Tamkevičių.

„Kviečiu, susitelkime trumpai maldai, kad Viešpats laimintų Ukrainą.

Jėzau, ramybės karaliau, meldžiame. Meldžiame taikos visam pasauliui, o ypač Ukrainai. Iš savo švenčiausios širdies siųsk Ukrainai dievišką pasigailėjimą, kad kuo greičiau baigtųsi karas ir įsiviešpatautų taika ir meilė.

Įkvėpk atsakingiems žmonėms taikos minčių, pašalink neapykantą, kuri skiria.

Tu išliejai savo brangiausią kraują, kad visi gyventume kaip broliai, tad sutaikink žmones ir valstybes“, – meldėsi S.Tamkevičius.

Po to buvo sukalbėta malda „Tėve mūsų“.

„Telaimina Viešpats Ukrainą ir jos žmones“, – maldą baigė kardinolas bei persižegnojo.

Kartu su S.Tamkevičiumi persižegnojo ir maldą išklausę mugės lankytojai.

Ypatingi premjerės marškinėliai  

15:28

Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijos metu vilkėjo Ukrainos futbolo rinktinės marškinėlius, kuriuos jai praėjusią vasarą padovanojo Vilniuje viešėjęs Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas  Šmyhalis. Tąkart Lietuvos premjerė kolegai dovanojo Lietuvos sirgalių marškinėlius.

Vyriausybės/Laima Penek nuotr./Ingrida Šimonytė su Ukrainos futbolo rinktinės marškinėliais
Vyriausybės/Laima Penek nuotr./Ingrida Šimonytė su Ukrainos futbolo rinktinės marškinėliais

Ant premjerei dovanotų marškinėlių nugaros yra žodžiai „Slava Ukraini“. Vizito metu Ukrainos premjeras gavo marškinėlius  su savo pavarde.

 

 

 

 

„Invega“ stabdo garantijas eksportuotojams už Rusijos ir Baltarusijos pirkėjus

15:12

„Invega“ stabdo garantijas eksportuotojams už Rusijos ir Baltarusijos pirkėjus

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) Lietuvos eksportuotojams laikinai stabdo eksporto kredito garantijų teikimą už Rusijos ir Baltarusijos pirkėjus.

„Atsižvelgiant į karinę agresiją prieš Ukrainą, stabdomas eksporto garantijų teikimas Lietuvos eksportuotojams už Rusijos ir Baltarusijos pirkėjus, – pranešime sakė „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. 

„Esant tokiai padėčiai negalime Lietuvos finansinių resursų naudoti pagalbai šių šalių įmonėms“, – pridūrė jis. 

K.Motiejūno teigimu, įstaiga iš verslo atstovų sulaukia klausimų dėl eksporto kredito garantijų teikimo už Ukrainos pirkėjus bei vertina Lietuvos verslų pastangas ir toliau teikti būtinas prekes Ukrainai.

Garantijų teikimas už Ukrainos pirkėjus tęsiamas, pranešė „Invega“.

Eksporto kredito garantija yra „Invegos“ turtinis įsipareigojimas garantijos atveju sumokėti kredituojančiam eksportuotojui patirtų nuostolių dalį.

Vilniaus mažasis teatras siūlo R.Tuminui nutraukti sutartį

15:05

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras įspėjo savo meno vadovą režisierių Rimą Tuminą, kad nutrauks su juo darbo sutartį.

„Direktorius informavo, kad įspėjo Mažojo teatro meno vadovą apie sutarties nutraukimą, siūlo nutraukti sutartį abipusiu sutarimu. Per penkias darbo dienas ponas Tuminas turėtų atsakyti, ar sutinka“, – penktadienį po susitikimo su Mažojo teatro vadovu Simonu Keblu BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimas Tuminas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimas Tuminas

R.Tuminas nuo 2007 metų dirba Maskvoje, J. Vachtangovo teatro meno vadovu, tuo pačiu metu jis eina ir pareigas Vilniuje, Mažajame teatre. Ministro teigimu, situacija su R.Tuminu užsitęsė, o sprendimą pagreitino geopolitiniai įvykiai – Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

„Viskas juk neatsitiko vakar ar užvakar, istorija yra gana ilga, ministerija dėjo daug pastangų, kad režisierius irgi turėtų galimybę išeiti nepadaręs žalos ir savo vardui, ir savo įdirbiui. Tikrai buvo formų, kokia jam galėtų vieta atsirasti Mažajame teatre, bet juntamas kažkoks mindžikavimas, kalbėjimas ne tiek apie kultūrą, meną, bet apie įvairiausius istorinius faktus, jų vertinimus, interpretacijas, kurias jau darosi sunku suprasti ir įvertinti, tai turi kada nors baigtis“, – tvirtino jis.

„Teatro vadovas nėra gėlė kabinete, tai irgi žmogus, kuris turi tam tikras administracines funkcijas, ir turi jas vykdyti. Tokia situacija tęstis nebegalėjo“, – sakė S.Kairys.

Ministras sakė neturįs aiškaus atsakymo, ar R.Tuminas pasitraukė iš J.Vachtangovo teatro Rusijoje. R.Tuminas LRT penktadienį teigė, kad iš šio teatro meno vadovo pareigų atsistatydino vasario 9 dieną, tačiau agentūrai „Interfax“ nurodė, jog vis dėlto teatre Maskvoje liks. Tą patvirtina ir Maskvos teatro pranešimas.

Teatras savo tinklalapyje vasario 17 dieną pranešė, kad R.Tumino iniciatyva Rusijos kultūros ministerija „patvirtino atnaujintą Valstybinio Vachtangovo akademinio teatro įstatų redakciją“, bet R.Tuminas liks savo pareigose. Tiesa, teatro vadovų kontaktuose jo pavardės nebėra.

Pasak pranešimo, pokyčiai įstatuose numato, kad teatras sudaro sutartį su direktoriumi, šis savo ruožtu turi teisę skirti meno vadovą, tačiau tai „tik techniškai apriboja jų įgaliojimus“, o R.Tuminas „nuėmus administracines užduotis“ galės „visiškai susitelkti“ į kūrybinį darbą.

Jo dukra ir jo, kaip meno vadovo Vilniaus mažajame teatre, pavaduotoja Gabrielė Tuminaitė BNS taip pat patvirtino, kad režisierius iš Vachtangovo teatro išėjo vasario pradžioje, šiuo metu jis yra Maskvoje dėl gydymo, bet artimiausiu metu ketina parvykti į Vilnių.

„Jis išsikraustė iš Maskvos, grįžinėja į Lietuvą – jei jį dar išleis, jis liko dėl gydymosi. O Vachtangovo teatro pareiškimas toks galbūt moralinis, kad neva jis vis tiek lieka, bet ne, jis nedirbs“, – sakė G.Tuminaitė.

Daugiau skaitykite: Rimas Tuminas sako pasitraukęs iš teatro meno vadovo Maskvoje pareigų, teatras sako kitaip

LRTK dėl karo kurstymo uždraudė retransliuoti 6 rusiškas ir baltarusiškas televizijas

15:00

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl karo kurstymo ir propagandos penktadienį uždraudė šalyje retransliuoti šešias televizijas rusų kalba, dalį jų – trims, dalį – penkeriems metams.

Kaip BNS informavo komisijos vicepirmininkas Ričardas Slapšys, LRTK administracijos, atlikusios monitoringą, siūlymu priimtas sprendimas drausti „Belarus 24“, „NTV Mir“ „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „PBK“, „TVCI“, retransliacijas. Sprendimas įsigalioja nuo penktadienio.

„Sprendimas priimtas laikinai stabdyti šešių rusų klaba transliuojamų televizijos kanalų veiklą, jų veiklos stabdymas yra šiek tiek skirtingas: „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“, „Belarus 24“, „NTV Mir“ „RTR Planeta“, „Rossija 24“ stabdoma penkeriems metams, „PBK“, „TVCI“ – trims“, – sakė R.Slapšys.

Pasak jo, LRKT administracijos nuomone, rasti pažeidimai „suponuoja galimybę drausti šių kanalų tolesnę retransliaciją, įvertinus iš tos pusės, kad yra skatinama propaganda ir karo kurstymas“.

Lietuva kai kurioms rusiškoms televizijoms dėl karo ir neapykantos kurstymo yra taikiusi maksimalius vienų metų retransliacijos šalyje apribojimus.

2015-aisiais ir 2016-aisiais dėl karo ir neapykantos kurstymo buvo draustos „RTR Planeta“ retransliacijos.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtina, kad karo ir tautinės neapykantos kurstymas priskiriamas draudžiamai informacijai, o karo propaganda yra draudžiama Konstitucijos.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalyje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Rossija“ ir „Rossija 24“.

„Raduga“ nebegros Rusijos atlikėjų muzikos

14:59

Iš Klaipėdos programas transliuojanti radijo stotis „Raduga” praneša, kad dėl situacijos Ukrainoje atsisako groti Rusijos atlikėjų muziką.

 Apie tai buvo informuota ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

„Manome, kad tai mažiausias simbolinis veiksmas, kurį galime padaryti palaikydami brolišką Ukrainą ir pasmerkdami Rusijos politiką, kuri šiurkščiai pažeidžia, tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę mūsų šalies bei Europos saugumui. Tikimės, kad mūsų klausytojai, tarp kurių yra rusų, ukrainiečių, lietuvių, armenų ir kitų rusakalbių Klaipėdos gyventojų, palaikys tokį sprendimą. Mes ir toliau  transliuosime radijo programas rusų kalba ir teiksime informaciją apie įvykius Ukrainoje, Lietuvoje ir pasaulyje laikydamiesi sąžiningumo ir objektyvumo principų, bei vadovaudamiesi demokratiškomis, Europietiškomis vertybėmis”, – rašoma radijo stoties pranešime.

 

Lietuvos ambasada Ukrainoje laikinai veiks Ukrainos−Lenkijos pasienyje

14:58

Užsienio reikalų ministerija (URM) informuoja, kad, Rusijos puolimui Ukrainoje stiprėjant, Lietuvos ambasada Ukrainoje laikinai veiks Ukrainos−Lenkijos pasienyje, rašoma URM pranešime spaudai.

Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams, neturintiems kelionės dokumentų ar pasibaigus kelionės dokumentų galiojimo laikui, laikini kelionės dokumentai bus išduodami Lietuvos garbės konsulate Lvove.

URM atkreipia vykstančiųjų per Lenkiją dėmesį, kad Lenkijos pasienio tarnyba turi teisę priimti sprendimą dėl kelionės dokumentų neturinčių Europos Sąjungos šalių narių piliečių įleidimo į šalį, tačiau galiojančio kelionės dokumento turėjimas gali paspartinti sienos kirtimą.

Spūstys Ukrainos keliuose. Vidmanto Balkūno nuotr.
Spūstys Ukrainos keliuose. Vidmanto Balkūno nuotr.

Į Lenkiją iš Ukrainos įvažiavusiems piliečiams, neturintiems galiojančio kelionės dokumento, dėl kelionės dokumento gavimo rekomenduojame susisiekti su Ukrainos−Lenkijos pasienyje laikinai veikiančia Lietuvos ambasada.

URM primena, kad dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvos piliečiai raginami nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais − Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos kryptimis, nevykti Rusijos ar Baltarusijos kryptimis.

Lietuvos garbės konsulato Lvove kontaktinė informacija

Telefono numeris: +380 32 298 8935. El. pašto adresas: consul.lt@gng.com.ua; bbilyavtsiv@gng.com.ua.

Adresas: Heroiv UPA St, 72, Lviv, Lviv Oblast, Ukraine, 79018.

Lietuvos ambasados atstovų Ukrainos−Lenkijos pasienyje kontaktinė informacija

Telefono numeriai: +380 (67) 924 04 42; +380 (67) 924 04 27; El. pašto adresas: konsulinis.ua@urm.lt;

Kita kontaktinė informacija

Kitų Lietuvos atstovybių, į kurias taip pat galima kreiptis dėl kelionės dokumento gavimo, kontaktai skelbiami čia.

Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai dėl konsulinės informacijos gali kreiptis „karštąja linija“: +370 5 251 2764.

Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius, kurie dėl kokių nors priežasčių negali išvykti, prašome nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus galėtume su jumis susisiekti.

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus, esant krizinei situacijai užsienio šalyje. iOS: https://goo.gl/dOxeli; Android: https://goo.gl/rPwrfx; Bendra nuoroda: http://onelink.to/epmjp5.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 236 2534 Facebook | Twitter | Flickr | Youtube |Linkedin

Iš Maskvos teatro traukiasi ir M.Karbauskis

14:55 Atnaujinta: 16:10

„Я тоже ухожу!“ (liet. – aš irgi išeinu) – taip savo feisbuko paskyroje parašė Maskvos V.Majakovskio teatro vadovas Mindaugas Karbauskis.

Teatro nuotr./Mindaugas Karbauskis
Teatro nuotr./Mindaugas Karbauskis

Anksčiau buvo pranešta, kad teatro aktorius Makaras Zaporožskis savo socialiniuose tinkluose paskelbė „skubaus teatro vadovybės kreipimosi“ kopiją, raginančią susilaikyti nuo komentarų apie karą Ukrainoje, praneša Rusijos portalas Znak.com.

„Remiantis iš Kultūros departamento gauta informacija, bet kokie neigiami komentarai bus laikomi išdavyste prieš Tėvynę“, – sakoma kreipimesi į teatro darbuotojus. Pats aktorius publikaciją palydėjo prierašu: „Neįtikėtina, bet laukta“.

G.Nausėda ragina šalinti Rusiją iš G20, stabdyti narystę tarptautinėse organizacijose

14:53

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę šalinti Ukrainą užpuolusią Rusiją iš G20 formato, stabdyti jos narystę tarptautinėse organizacijose.

„Turime nedelsiant sustabdyti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose. Agresoriui nėra vietos G20 ir Jungtinių Tautų saugumo taryboje. Sankcijos turi būti ir toliau griežtinamos, atkertant Rusiją nuo SWIFT sistemos ir stabdant dujotiekį Nord Stream 2“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė šalies vadovas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Taip jis kalbėjo po Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) šalių susitikimo. JEF vadovauja Jungtinė Karalystė, šio formato narėmis taip pat yra Lietuva, Danija, Estija, Latvija, Nyderlandai ir Norvegija.

„Nepaisant to, kad kai kurios iš šiame formate dalyvaujančių valstybių net nėra NATO narės, sutarimas yra labai aiškus – rytinį flangą būtina stiprinti. Tą mes esame pasirengę padaryti pačiu artimiausiu metu. Kaip ir padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis“, – teigė G.Nausėda.

Jis pabrėžė šalių lyderiams perdavęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą padėti šaliai visomis įmanomomis priemonėmis.

„Labai tikiuosi, kad tą bus galima padaryti artimiausiu metu, – sakė Lietuvos prezidentas. – Rusija privalo būti sustabdyta: dabar arba niekada.“

Jis teigė, kad minėtus klausimus kels ir penktadienį vyksiančiame Bukarešto devyneto, ir NATO viršūnių susitikime.

Lietuvos paštas stabdo rusiškų ir baltarusiškų prekių bei leidinių platinimą

14:41

Lietuvos paštas pranešė stabdantis prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, taip pat prekybą šių šalių leidiniais bei jų prenumeratos pristatymą. Prenumeratoriams išlaidas žadama grąžinti.  

Pasak Lietuvos pašto atstovės Deimantės Žebrauskaitės, kitą savaitę pašto skyriuose bus pradėta prekyba Ukrainos vėliavomis, o nuo kiekvienos jų 5 eurai bus skiriami paramai.

Lietuvos paštas taip pat pranešė, jog uždarius Ukrainos oro erdvę, ieškoma galimybių siuntas vežti sausuma, todėl procesas nėra sustabdytas.

Apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis jau paskelbė prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, internetinė parduotuvė „Pigu.lt“, jų platinimą Lietuvoje nutraukė ir grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“.

Prezidento patarėjas: karine prasme Ukraina yra viena, bet ne tik tai stabdo agresorių

14:30

Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys specialioje 15min laidoje apie įvykius Ukrainoje sakė, kad plataus masto paramos Ukrainai teikimas – taip pat ir ginklų, šovinių, liemenių, šalmų, buvo derintas dar iki karinių veiksmų pradžios.

„Detalės, kaip tai gabenama, kol nepasiekė tikslo, neturėtų būti atskleistos. Neturėtume priešininkui suteikti papildomų galimybių tai trikdyti. Taip, oro erdvė šiuo metu yra kontroliuojama ir dominuojama virš Ukrainos Rusijos oro gynybos sistemų ir oro pajėgų. Oro kelias yra neįmanomas, oro erdvė Ukrainoje ir šalia jos uždaryta, tie keliai yra apriboti. Bet kaip konkrečiai tai daroma, neatskleisiu.

Lietuva garsiai pasisako ir kalbasi su partneriais dėl tokios paramos teikimo. Nesame mes vieni, bet tai, deja, ir nėra visuotinis partnerių ir sąjungininkų sprendimas prisidėti. Žinoma, šita parama nėra tokia, kad galėtų pakeisti iš esmės Ukrainos situaciją gynybos prasme. Mums reikia ir kitų šalių įsitraukimo. Šiandien prezidentas taip pat su mūsų partnerių šalių vadovais apie tai kalbasi“, – sakė K.Budrys.

Detalės, kaip tai gabenama, kol nepasiekė tikslo, neturėtų būti atskleistos. Neturėtume priešininkui suteikti papildomų galimybių tai trikdyti.

Jo teigimu, karinės paramos teikimas tėra vienas iš elementų, nes paramos reikia ir kitokios – Ukrainos sąrašas čia yra ilgas. Tai ir civilinės saugos, ir politinės paramos reikia. Esą tai ne tik mitingai aikštėse, kurie svarbūs, bet ir kolektyviniai sprendimai agresoriaus atžvilgiu.

„Pirmas dalykas, ko prašo Ukrainos politinė vadovybė, prezidentas, jiems reikia stiprių, vienareikšmių sankcijų ir tokių priemonių, kurios ribotų visų Rusijos sektorių veiklą – finansų, transporto, energetikos ir kt. Prezidentas G.Nausėda dėl to vakar aiškiai pasisakė ir Vadovų taryboje, šiandien apie tai kalbėsis su regioniniais partneriais“, – sakė patarėjas.

K.Budrys pripažįsta, kad kolektyviniai sprendimai dėl sankcijų lengvai nepriimami, tačiau „kiek Ukrainos valdžia atsilaikys, kiek išlaikys vadovavimo kontrolę ir visą gynybos kontrolę, tiek Rusijos karinės priemonės griežtės“, tad tam irgi būtina būti pasiruošus tiek politiškai, tiek kitomis prasmėmis.

„Šitos specialiosios operacijos, kaip ją V.Putinas pavadino, kaip vadina įstatymuose, paslėpdamas karinę agresiją, tikslas yra politinės valdžios pakeitimas kita marionetine valdžia, įsivaizduojant, kad karinių objektų sunaikinimas ir visuomenės atskyrimas tą situaciją taip ir išspręs.

Taip nebus, vakar pasiųsta Rusijai žinia, kad Ukrainos pasipriešinimas bus totalinis ir gilus, vien dėl politinės valdžios pakeitimo niekas nepasikeis. Tai stipri žinia, tai yra gerai.

Kaip toliau įvykiai rutuliosis pagal šį viešai paskelbtą Rusijos planą, įsteigus marionetinę vyriausybę, kokių toliau bus imamasi veiksmų, būtų skepuliatyvu teigti. Bet šiuo metu ir Ukrainos prezidentas, ir politinė valdžia, ir ginkluotųjų pajėgų visa vadovybė yra vietoje ir vykdo šalies totalinę ginkluotą gynybą. Kuo ilgiau taip bus, tuo geriau“, – sakė K.Budrys.

Jis vis dėlto paprieštaravo Ukrainos prezidento V.Zelenskio pasakymui, kad Ukraina palikta viena. Esą paramos kad ir Lietuva teikia daug. Tačiau karine prasme, kaip sakė prezidento vyr. patarėjas, Ukraina yra viena, bet esą tai tik viena iš formų agresoriui sustabdyti.

Sudarytas Nepaprastosios padėties valdymo komitetas

14:18

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sudarė Nepaprastosios padėties valdymo komitetą.

Į jį paskirti ministerijos ir jai pavaldžių tarnybų bei kitų valstybės institucijų atstovai.

„Komitetas įpareigotas priimti sprendimus dėl institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, koordinavimo, teikti siūlymus dėl taikytinų priemonių ir priimtinų sprendimų, reikalingų nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti bei koordinuoti strateginę komunikaciją apie nepaprastosios padėties valdymą“, – penktadienį pranešė ministerija.

Vidaus reikalų ministerija yra paskirta atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu, Seimui jį patvirtinus, nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įvesta nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos.

Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvesta atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.

Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.

Rusams užėmus Černobylio AE teritoriją, radiacinis fonas Lietuvoje nepakito

14:17

Radiacinės fonas Lietuvoje nepakitęs ir gyventojams nėra pagrindo nerimauti, penktadienį pranešė Radiacinės saugos centras.

„Radiacinės saugos centras, reaguodamas į nuolat atsinaujinančią informaciją apie įvykius Ukrainoje, taip pat ir Černobylio atominės elektrinės apylinkėse, informuoja, kad radiacinės saugos specialistai nuolat (24/7) stebi radiacinį foną Lietuvoje, jis yra nepakitęs ir gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti“, – rašoma pranešime.

„Apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsiant informuosime atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiksime rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo“, – informuoja centras. 

Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams kalio jodino tablečių vartoti nereikia. Jas reikės vartoti tik rekomendavus Sveikatos apsaugos ministerijai.

Rusų kariams užėmus Černobylio atominės elektrinės teritoriją Radiacinės saugos centras nuolat stebi šalies radiacinį foną.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, jam skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

Dėl karo Ukrainoje Vilniaus ir Šalčininkų rajonai atšaukia Užgavėnių šventes, renginius

14:16

Dėl karo Ukrainoje Vilniaus ir Šalčininkų rajonai atšaukia Užgavėnių šventes ir kitus pramoginius renginius, pranešė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

„Reiškiame visapusišką paramą ukrainiečių tautai kaip suvereniai valstybei ir pagalbą šiuo sunkiu bei nerimo kupinu laikotarpiu. Kviečiu visus melstis už taiką ir ramybę Ukrainoje ir visame pasaulyje“, – pranešime cituojama Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Šalčininkų rajono savivaldybė pranešė, kad renginiai atšaukiami siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį.

„Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir viešąją tvarką, Šalčininkų rajone atšaukiami kultūriniai renginiai. Artimiausiomis dienomis buvo numatytos Užgavėnių šventės. Informuojame gyventojus – renginių nebus“, – pranešė savivaldybė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga šiose savivaldybių tarybose sudaro daugumą.

G.Landsbergis: prekyba su Rusija – invazijos Ukrainoje finansavimas

14:15

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prekyba su Rusija yra invazijos Ukrainoje finansavimas.

„Dar vakar prekyba su Rusija turėjo skatinti pokytį. Šiandien tai jau – invazijos finansavimas“, – penktadienį feisbuke rašė ministras.

Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Vakarų šalys į Kremliaus veiksmus atsakė įvairiomis sankcijomis, tarp kurių – ribojimai Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Vis dėlto Vakarai kol kas atsisako atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Dalis ekspertų sako, kad iki šiol paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik dalinės ir bus riboto poveikio, o abejonės dėl griežtesnių priemonių gali būti susijusios su nenoru nutraukti prekybinius ryšius su šalimi.

Vis dėlto Ukrainai prašant Vakarų įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, Europos Sąjunga žada svarstyti papildomus suvaržymus Maskvai – jau trečiąjį sankcijų paketą.

Lietuvos kultūros taryba: atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje nepageidaujami

13:13

Lietuvos kultūros taryba skelbia, jog Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje nepageidaujami.

„Šiandien Lietuvos kultūros taryba baigs skelbti pagrindinius finansavimo rezultatus 2022-iesiems. Nuo paraiškų rašymo iki sutarčių sudarymo įvyko žiaurūs pokyčiai. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, todėl būtina toliau riboti Rusijos minkštąją galią. Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje nepageidaujami. Kultūros ministras Simonas Kairys aiškiai pasisakė šiuo aspektu, Lietuvos kultūros taryba palaiko tokią poziciją", – rašoma Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Astos Pakarklytės pranešime feisbuke.

„Dėl šios priežasties raginam tuos projektų vykdytojus, kurie buvo numatę kokias nors veiklas su Rusijos piliečiais arba Rusijos teritorijoje permąstyti sumanymų dalyvius, partnerius ir veiksmų kryptis, prieš pasirašant sutartis. O sutartis jau turint, koreguoti planus. Atskirai bus svarstomi tik tie atvejai, kurie susiję su opozicija. Kviečiame šiuo aspektu aktyviai bendrauti su savo sričių ir programų kuratorėmis", – pabrėžiama pranešime.

G.Landsbergis: su Rusijos prezidentu įmanoma kalbėtis tik Hagoje

13:10

Vienintelis įmanomas pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po to, kai jis įsiveržė į Ukrainą, yra Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Stefan Zweig stebėdamas abu pasaulinius karus gyvenimą iki karo nostalgiškai vadino vakarykščiu pasauliu.

Rusijai užpuolus Ukrainą šiandien pasaulis irgi atsidūrė kitoje realybėje.

Dar vakar prekyba su Rusija turėjo skatinti pokytį. Šiandien tai jau – invazijos finansavimas.

Vakar dar galėjome kalbėti su Putinu. Šiandien vienintelis įmanomas pokalbis su juo jau tik Hagoje“, – penktadienį lankydamasis Briuselyje feisbuke paskelbė G.Landsbergis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Jei norime laimėti karą Ukrainoje, pasak jo, reikės sumokėti.

„Vakar daugelis sutarė, kad sankcijos neturėtų per stipriai slėgti Vakarų visuomenės pečių.

Šiandien vaizdai iš Kijevo neleidžia abejoti, kad tai karas. Karas pradėtas prieš mus. Ir sumokėti reikės, jei mes tikrai norime laimėti.

Vakar kai kas netikėjo, kad Rusija pradės didžiulio masto invaziją. Šiandien jau žinome, kad jie buvo neteisūs.

O aš tik tikiuosi, kad mes mes visi turėsime bent dalelę tos drąsos, kuri leis pasakyti – „eik n. rusų laive“, ir „nepamiršk kišenėje turėti saulėgrąžų...“ – dėstė ministras.

Lietuva stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams, siūlo dar daugiau sankcijų Rusijai, taip pat – Baltarusijai

13:03

Lietuva sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, penktadienį pranešė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. 

M.Adomėnas nurodė, jog vizų išdavimas Rusijos piliečiams Lietuvoje buvo sustabdytas dar ketvirtadienį.

„Vakar buvo sustabdytas vizų – bet kokių vizų – išdavimas Rusijos piliečiams“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje pranešė viceministras.

Lietuva siekiama sankcijų ir Baltarusijai. „Kviečiame įdėti į ES sankcijų paketą „Belkalio“ trąšas, taip pat daugybę su valdžia ir karo pramone susijusių Baltarusijos įmonių. Tai būtų reakcija tiesiogiai į Baltarusijos dalyvavimą kaip agresijos šalį šiame prasidėjusiame kare prieš Ukrainą“, – dėstė M.Adomėnas.

Daugiau skaitykite: Lietuva stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams, siūlo dar daugiau sankcijų Rusijai, taip pat – Baltarusijai

Rimas Tuminas sako pasitraukęs iš teatro meno vadovo Maskvoje pareigų

13:00

Režisierius Rimas Tuminas, LRT radijo teigimu, jau prieš kurį laiką pasitraukė iš Vachtangovo teatro Maskvoje meno vadovo pareigų. Jis teigė, kad jau yra atleistas iš teatro vadovo pareigų savo noru. „Vasario 9-ąją atsistatydinau“, – sakė R.Tuminas.

Režisierius sakė turintis tai įrodantį dokumentą. O dėl jo darbo Vilniaus Mažajame teatre gali spręsti ir pats kultūros ministras Simonas Kairys.

Tačiau internetiniame Vachtangovo teatro puslapyje iki šiol skelbiama, kad Rimas Tuminas yra teatro meno vadovas.

Rimas Tuminas Vachtangovo teatre
Rimas Tuminas Vachtangovo teatre

Kaip 15min pranešė Mažasis teatras, šiandien R.Tuminas susitiks su kultūros ministru S.Kairiu, po kurio bus aiškesnės žinios dėl režisieriaus tolimesnio darbo šiame teatre.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, kultūros ministras Simonas Kairys pareiškė iš Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo Simono Keblo laukiantis Rusijoje dirbančio režisieriaus Rimo Tumino atleidimo.

„Valstybinio Vilniaus mažojo teatro direktorius informuotas, jog ryt laukiu arba aiškaus ir nedviprasmiško teatro meno vadovo R.Tumino atleidimo, arba tegul direktorius deda ant stalo savo pareiškimą išeiti iš darbo“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė S.Kairys.

„Atsiprašau, garbusis režisierius man niekuo nesiskiria nuo girto rusų kareivio, belendančio į svetimą žemę“, – sako ministras.

Daugiau skaitykite: Rimas Tuminas sako pasitraukęs iš teatro meno vadovo Maskvoje pareigų

Organizacijai „Blue/Yellow“ per dvi dienas lietuviai paaukojo du milijonus eurų

12:56

Per nepilnas dvi dienas nevyriausybinei organizacijai „Blue/Yellow“, remiančiai Ukrainos kariuomenę, lietuviai paaukojo apie du milijonus eurų, BNS sakė organizacijos vadovas Jonas Ohmanas.

„Du milijonai – mes apakę, ką dar galiu pasakyti... Neturiu komentarų. Ir apakęs, ir laimingas, ir ryžtingas. Jau pradedame dėlioti resursus kitaip nei anksčiau“, – BNS sakė J.Ohmanas, šiuo metu grįžtantis iš Ukrainos.

Jo teigimu, aštuonerius metus dirbančios organizacijos mobilusis telefonas šiuo metu nepaliauja pypsėjęs, pranešdamas vis apie naujus gautus pavedimus. 

Asmeninė nuotr./J.Ohmanas ir toliau važinėja į karo zoną rytinėje Ukrainoje
Asmeninė nuotr./J.Ohmanas ir toliau važinėja į karo zoną rytinėje Ukrainoje

„Gauname ir iš įmonių, yra kas 20 tūkstančių perveda. Labai daug pavienių žmonių, po šimtą eurų. Buvo žmogus, kuris grynais atnešė 4000 eurų. Tai įspūdinga“, – teigė J.Ohmanas.

Už gautas lėšas Ukrainos kariams ketinama parūpinti degalų, transporto. 

„Gauname rimtus prašymus iš Ukrainos. Pavyzdžiui, prašo kariai dešimt tonų dyzelio per mėnesį, kad galėtų kariauti. Mes perkam visureigius, medicininę įrangą, vaistinėles. Jau žiūrime elektroniką su Ukrainos žvalgyba. Nustatysime transporto kelius per Lenkiją, vešime mašinas iki sienos, kur ukrainiečiai jas paims, nudažys, ir į karą. Reikia kariaut, diplomatija baigėsi“, – sakė J.Ohmanas. 

Gauname rimtus prašymus iš Ukrainos. Pavyzdžiui, prašo kariai dešimt tonų dyzelio per mėnesį, kad galėtų kariauti. Mes perkam visureigius, medicininę įrangą, vaistinėles.

Lietuvos Raudonasis kryžius, renkantis lėšas karo pabėgėliams iš Ukrainos, penktadienį informavo kartu su kitomis keturiomis nevyriausybinėmis organizacijomis per parą surinkęs dar 400 tūkstančių eurų.

„Žmonės daug klausia, kam aukoti. Yra „Blue/Yelllow“ – jie renka lėšas Ukrainoje likusiems žmonėms, kovojantiems, o mūsų kryptis, visų penkių nevyriausybinių organizacijų, renkame bėgantiems iš Ukrainos. Visi dirbame tam pačiam tikslui, bet sritys atskirtos. Šie mūsų pinigai bus skirti humanitarinei, psichosocialinei pagalbai, medikamentams“, – BNS sakė Raudono kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

Ketvirtadienį organizacijos pasiskirstė veiklos sferomis. Nėščiosiomis ir vaikais rūpinsis organizacija „Gelbėkit vaikus“, maistu – „Maisto bankas“. 

„Esame mobilizavę savanorius, yra parengtyje. Jau budi dalis žmonių prie pasienių punktų, jei žmonės pradėtų eiti. Po dešimt žmonių yra ties Kalvarija, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje. Jei reikėtų pagalbos, padės registracijos procese“, – sakė atstovė.

„Sunku pasakyt, kiek daiktų ir ko turės su savimi, greičiausiai ne tiek daug. Reikės kuo šilčiau apsirengti. Per verslus renkame čiužinius, miegmaišius, užklotus, higienos priemones. Žmones reikės paguldyti ir pasirūpinti“, – teigė L.Lesauskaitė. 

Nevyriausybinės organizacijos renka žmonių paramą tam, kad būtų galima užtikrinti pagrindinius ir svarbiausius ukrainiečių, bėgančių nuo karo, poreikius. Aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1485 auka 5 eurai, arba aukok.lt platformoje „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“.

A.Anušauskas: ES sankcijų poveikis Rusijai bus lėtas, efektyviau – nepirkti naftos, dujų

12:52

Europos Sąjungos sankcijų poveikis Rusijai bus lėtas, nes Maskva tam ruošėsi, efektyviau būtų nepirkti naftos, dujų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tuo metu Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Rusijos galimas atjungimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dar yra paliktas kaip galima derybų su Maskva opcija.

„Rusija tam irgi iš dalies ruošėsi, reikia suprasti, kad jie mėgina amortizuoti tą poveikį. Sankcijų poveikis pasireiškia per ilgesnį laikotarpį. Aš suprantu, kad dauguma nori, kad čia ir greitai viskas įvyktų, bet taip neįvyksta. Aš manau, kad tos šalys, kurios atsisako Rusijos resursų, turiu omenyje, žaliavinių, ar tai būtų gamtinės dujos, ar nafta, tai jos gali padaryti didžiausią poveikį“, – žurnalistams penktadienį sakė A.Anušauskas.

Anot jo, „milžinišką poveikį“ padarytų ir sprendimas nebetiekti Rusijai lustų elektronikos pramonei.

„Yra daugybė būdų, sankcijų, prie kurių jungiasi skirtingos valstybės, jos turės tą poveikį, bet jis gali nepasireikšti šiandien“, – pripažino A.Anušauskas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Lietuva siūlys griežtinti sankcijas taikant Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dujų ir naftos importo draudimus.

„Vėlgi kviesime priiminėti trečiąjį paketą iškart, kur kviečiame eiti į stipresnes sankcijas. Tai pirmiausia SWIFT, oligarchų ir jų šeimos narių sankcionavimas, ko dabar nėra, ir apskritai reikia eiti ta linkme, kad Rusija turi būti suspenduota politiškai ir ekonomiškai, suspenduojama jos narystė tarptautinėse organizacijose“, – teigė M.Adomėnas.

Kaip ir A.Anušauskas, jis mano, kad „labai svarbus žingsnis“ būtų ir dujų bei naftos importo iš Rusijos atsisakymas.  

I.Šimonytė: SWIFT galimybė – ant derybų stalo

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad SWIFT instrumentas yra „labai greitas“, tačiau „nėra taip, kad išjungiamas kažkoks SWIFT mygtukas“.

„Paprastai, kuomet taikoma tokia sankcija, yra konkretūs subjektai, kuriems ta prieiga yra panaikinama. Ir paprastai tai būna didžioji dalis pagrindinių finansinių institucijų“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji akcentavo, kad tarp pirmojo ir antrojo sankcijų paketo yra vos dviejų dienų tarpas, o tebesitęsiant Rusijos kariniam puolimui „yra taktikos klausimas: ar tu iškart nori išnaudoti labai labai stiprias opcijas, ar tos opcijos vis dar paliekamos kaip tam tikras derybinis svertas bandant kažkuo įtikinti“.

Anot premjerės, akcijų rinkos iš pirmo žvilgsnio „nutarė, kad nieko baisaus neatsitiko“, nes kilo tiek akcijų vertė, tiek Rusijos rublio kursas, tačiau Rusijos šalinimo iš SWIFT sistemos galimybė tęsiantis agresijai niekur nedingo.

M.Adomėnas: sankcijos apima naftos gavybą, elektroniką 

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad vadinamasis antrasis sankcijų Rusijai paketas, dėl kurių ketvirtadienį jau sutarė Europos Sąjungos šalių vadovai, apima eksporto ribojimų griežtinimą dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) prekėms, aviacijos technologijas, energetiką, ypač naftos gavybą, elektroniką, finansinį sektorių.

Taip pat, anot jo, įtrauktos finansinės sankcijos, kurios „apima 70 proc. Rusijos bankų rinkos ir valstybės valdomų kompanijų“, draudžiamas lėktuvų ar jų dalių pardavimas, ribojamas priėjimas prie technologijų, ypač puslaidininkių, naujos kartos programinės įrangos, stabdomas vizų Rusijos piliečiams išdavimas, draudimas atvykti į ES ir lėšų įšaldymas Rusijos Dūmos nariams ir kitiems sprendimų dėl Donecko ir Luhansko pripažinimo priėmėjams, draudimas teikti paskolas Rusijai ir jos Centriniam bankui.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

 

Rusijos ambasadorių išsiuntimas derinamas su ES ir NATO šalimis

12:50

Lietuva svarsto galimybę iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių, šis veiksmas derinamas su kitomis Europos ir NATO valstybėmis, sako užsienio reikalų viceministras.

„Dėl Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje išsiuntimo arba paskelbimo persona non grata derinamės su bendraminčiais. Toks veiksmas turėtų prasmę, jeigu tai būtų kolektyvinis Europos, NATO šalių atsakas į Rusijos agresiją. Tas procesas vyksta“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Mantas Adomėnas.

Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas ketvirtadienį buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, jam pareikštas protestas dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Pasak M.Adomėno, Lietuva taip pat paragino kitas šalis pasekti jos pavyzdžiu ir sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Viceministras pranešė, kad kitą savaitę, antradienį, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Lietuvos iniciatyva, bendradarbiaujant su ukrainiečiais, šaukiamas specialus posėdis Ukrainos klausimais.

Jis priminė, kad Lietuva jau pateikė siūlymą pradėti procesą Hagos tribunole dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų.

Pasak M.Adomėno, šiuo metu taip pat stengiamasi iš rusų atakuojamo Kijevo išgabenti Baltarusijos bei Rusijos pilietinės visuomenės atstovus.

„Jų situacija yra problemiška. Žinome apie medžiosiamų asmenų sąrašus, kuriuos Rusija nutekino. Imamės veiksmų, kad tie žmonės galėtų būti perkelti į Šengeno, ES valstybes, taip pat ir į Lietuvą. Su jais mezgamas ryšys“, – tvirtino viceministras.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

Penktadienį pradėtas atakuoti Kijevas.

Ukrainoje šiuo metu gali būti apie 3 tūkst. Lietuvos piliečių – viceministras

12:49

Ukrainoje šiuo metu gali būti apie 3 tūkst. Lietuvos piliečių, teigia užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas..

„Mobiliųjų ryšių duomenimis, kurie nėra visada iki galo tikslūs, bet jeigu mes galime vertinti lietuvių abonentų buvimą, tai yra apie 3 tūkst. Lietuvos piliečių“, – penktadienį žurnalistams sakė viceministras.

Jo teigimu, dalis lietuvių juda namų link, jiems teikiama konsulinė pagalba.

„Taip, yra ir judančių Lietuvos link. Šiuo metu jiems Lvovo garbės konsulate ir konsulų pasienio punkte yra išdavinėjami dokumentai“, – teigė M.Adomėnas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Adomėnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Adomėnas

Pasak jo, kol kas nėra duomenų apie Ukrainoje įstrigusius lietuvius, tačiau vykstantieji namo susiduria su kamščiais pasienyje.

„Negirdėjome, kad būtų kokių nors atvejų, kad būtų įstrigę ten, iš kur negali išjudėti. Be abejo, visas judėjimas Ukrainoje, kur vyksta stichinis vykimas Vakarų kryptimi, yra gerokai suvaržytas, suprantama, prie sienų yra dešimčių kilometrų eilės, kaip matėme iš reportažų, tai jie patenka į tą patį procesą“, –  kalbėjo viceministras.

Jis tuo pačiu dar kartą paragino Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius išvykti iš šios šalies.

Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje, Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius. 

„Pigu.lt“ nutraukia prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis

12:37

Internetinė parduotuvė „Pigu.lt“ pranešė nutraukianti prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis. Jos sudaro mažiau nei 1 proc. visų tinklo prekių. 

Pasak „Pigu.lt“ pranešimo, prekyba nutraukiama ir visose e. parduotuvėse, kurios priklauso „PHH Group“: „220.lv“ Latvijoje, „Kaup24.ee“ ir „Hansapost.ee“ Estijoje bei „HobbyHall.fi“ Suomijoje.

„Pigu.lt“ taip pat skatins rinktis Ukrainoje pagamintas prekes – prie jų bus aiškiai ir ryškiai nurodyta prekių kilmė.

Apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis jau paskelbė prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, jų platinimą Lietuvoje nutraukė ir grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“.

I.Šimonytė: nesutikčiau, kad Ukraina palikta viena, bet emocinį foną suprantu

11:27

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesutinkanti, kad Ukraina palikta viena kovoje su Rusija, tačiau sako suprantanti emocinį foną, kuriame tenka dirbti Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui, pareiškusiam, kad šalis yra palikta viena.

„Aš nesutikčiau su tokio fakto konstatavimu, bet aš visiškai suprantu emocinį foną, kurio aplinkybėmis prezidentui Zelenskiui tenka vadovauti savo šaliai, ir apeliacija į tai, kad tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, kad jie tas iliuzijas kuo greičiau prarastų“, – penktadienį žurnalistams sakė premjerė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

„Tai man atrodo, kad tai politinėje retorikoje turbūt nėra kažkoks labai nuostabus dalykas. Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, kaip Vyriausybe, tai manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų“, – pridūrė ji.

Ji taip pat sakė, kad kitą savaitę ketinama priimti sprendimus dėl papildomos paramos Ukrainai bei toliau siekti griežtesnių sankcijų Rusijai.

„Bus sprendimų iš Vyriausybės ateinančią savaitę – dėl medicininės pagalbos, dėl kitos pagalbos, kurią galėsime greitai mobilizuoti ir greitai perduoti Ukrainos žmonėms ir atsakingoms institucijoms. Žinoma, toliau brazdiname savo partnerių kitose tarptautinėse organizacijose stygas dėl kuo griežtesnių sankcijų ir kuo griežtesnio atsako į Putino agresiją“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Planuojama perduoti papildomai šarvinių liemenių, šalmų, taip pat automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.

Penkios NVO vienijasi renkant paramą Ukrainai ir buriant savanorius

11:19

Penkios nevyriausybinės organizacijos vienija jėgas rinkdamos paramą Ukrainai ir savanorių būrius pagalbai ukrainiečiams, penktadienį pranešė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Penkios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Lietuvos „Caritas", Maltiečiai ir „Gelbėkit vaikus“ – vienijasi su iniciatyva „Stiprūs kartu“ teikiant pagalbą ukrainiečiams, bėgantiems į Lietuvą nuo karo Ukrainoje.

Nevyriausybinės organizacijos renka žmonių paramą tam, kad būtų galima užtikrinti pagrindinius ir svarbiausius ukrainiečių, bėgančių nuo karo, poreikius. Aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1485 auka 5 eurai, arba aukok.lt platformoje „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“.

Organizacijos kviečia žmones prisidėti ne tik lėšomis, tačiau ir savomis rankomis. Karo Ukrainoje įkarštyje telkiami savanorių būriai pirmos psichosocialinės, pirmosios pagalbos teikimui bei humanitarinių paketų ukrainiečiams rengimui bei dalinimui. Visi žmonės laukiami prisijungiant prie vienos iš nevyriausybinių organizacijų savanorių gretų.

„Tai yra jau trečioji krizė per pastaruosius metus, su kuria susiduriame akis į akį. Jau sėkmingai veikėme labai sudėtingomis pandemijos ir migracijos krizės sąlygomis, esame pasiruošę ir šiandien – jaučiamės tvirti, veiksime užtikrintai, greitai paruošime naujus savanorius teikti pagalbą į Lietuvą nuo karo Ukrainoje bėgantiems piliečiams“, –  sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

„Esu tikra, kad vėl surinksime didelį būrį pilietiškų, atsidavusių savanorių, kurie neabejingi šių dienų įvykiams ir kitų žmonių nelaimei. Esame jau pasitikrinę, kad bėdoje lietuviai – labai vieningi“, – teigė vadovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kristina Meidė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kristina Meidė

Pagalba vaikams karo metu

„Gelbėkit vaikus“ organizacijos generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sako, kad karo akivaizdoje labai svarbu skirti dėmesį, suteikti tinkamą pagalbą ir paramą vaikams.

„Lietuvos žmonės, kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, atskuba į pagalbą ir neprašyti tada, kai labiausiai to reikia. Dabar toks metas! Mūsų kolegos – „Save the Children“ organizacijos Ukrainoje darbuotojai – bando padėti karo siaubą išgyvenantiems vaikams mūšio lauku virtusioje šalyje. Tuo tarpu mes renkame lėšas, kad padėtume jiems bei Lietuvą pasieksiantiems pabėgėliams. Geriau pasiruošti teikti pagalbą vaikams gali ir savanoriai, kurių labai laukiame!“ – sakė R.Dičpetrienė.

Maisto bankas telkia dideles pajėgas, kad padėtų atliepti pagrindinius ir svarbiausius žmonių poreikius maistu. Organizacijoje jau ruošiami maisto paketai, kurie pasieks į Lietuvą plūstančių ukrainiečių rankas.

„Maisto banko“ komanda yra pilnai pasiruošusi maistu padėti kiekvienam nuo karo bėgančiam Ukrainos gyventojui. Jau nuo šiandien mūsų padaliniuose bus pradėti formuoti maisto paketai, kuriuos perduosime sieną kertantiems ir Lietuvoje prieglobsčio prašantiems ukrainiečiams. Nors neatstosime jiems namų, tačiau privalome šiuos žmones sutikti oriai, padėti jiems nuvyti nerimą, suteikti saugų prieglobstį“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Lietuviai bėdoje – vieningi

Lietuvos „Carito“ vadovė Deimantė Bukeikaitė pastebi, kad dabar kiekvienas mūsų turėtume susitelkti palaikydami Ukrainą ir jos piliečius bei suvienyti jėgas kaip tik įmanydami teikdami pagalbą jiems.

„Šiandien kaip niekad mūsų palaikymo ir dėmesio reikia Ukrainos žmonėms. Lietuviai aktyviai padėjo 2014 m., kai prasidėjo įvykiai Maidane, tikiu, kad ir dabar dalinsimės su Ukrainos žmonėmis viskuo, kuo galėsime“, – sakė vadovė.

Dalia Kedavičienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė sako, kad Ukrainos nelaimė yra mūsų visų nelaimė.

„Karas šalia mūsų. Tūkstančiai bėga nuo šito siaubo. Su vaikais, išsigandę. Mes, maltiečiai, esame pasiruošę jiems padėti ir kviečiame žmones prisidėti prie mūsų telkiamų pajėgų – reikės daug papildomų rankų humanitarinei pagalbai vykdyti. Jei galite prisidėti, užpildykite anketą, o jeigu turite pasiūlymų, kaip padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, galite kreiptis į savo ar artimiausio miesto maltiečius. Ukrainos skausmas yra visų mūsų skausmas“, – teigė D.Kedavičienė.

5 susivienijusios nevyriausybinės organizacijos kviečia prisijungti prie savanorių būrio kiekvieną neabejingą pilietį užpildant anketą arba registruojantis el. paštu.

A.Anušauskas: Ukraina nėra palikta viena, jį remiama ginklais, finansiškai

11:13

Rusijos karinę invaziją patirianti Ukraina nėra palikta viena, ją Lietuva ir Vakarai remia ginklais, ekonominėmis bei finansinėmis, politinėmis priemonėmis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Reikia suprasti, kokioje situacijoje yra atsidūrę ukrainiečiai, kadangi vyksta raketiniai smūgiai per sostinę. Tai, be abejo, šitoje situacijoje, kai neturi pakankamai oro gynybos priemonių – ukrainiečiai niekada pakankamai ir neturėjo, kai turimos priemonės sunaikintos, žinoma, kad prezidentas vertina taip situaciją“, – žurnalistams Vyriausybėje penktadienį sakė krašto apsaugos ministras.

Erikas Ovčarenko/BNS/Ministrų spaudos konferencija
Erikas Ovčarenko/BNS/Ministrų spaudos konferencija

„Bet yra šalių, tarp jų – Lietuva, Jungtinės Amerikos Valstijos, Britanija, kurios iš savo pusės remia Ukrainą ir teikia, ir teiks paramą. Visą paramą – kalbu ne tik apie ginklus, bet ir apie apsaugos, medicinines priemones, ekonominę, finansinę, politinę, diplomatinę“, – sakė ministras, reaguodamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, kad jo šalis kare su Rusija buvo „palikta viena“.

A.Anušauskas sako, kad detalios informacijos apie ginkluotę Ukrainai Lietuva nebeteiks, nes „karas jau yra prasidėjęs“.

„Tuo metu tas kalbėjimas buvo atgrasymo dalis – galbūt agresorius persigalvos. Dabar kalbėjimas yra jau karo dalis. Aš manau, kad turime suprasti, kad bet kokia informacija gali būti panaudota ir kitos pusės“, – kalbėjo ministras.

Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje, Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius. 

Reaguodamas į įvykius, savo kalboje V.Zelenskis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.

„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė V.Zelenskis.

Briuselyje ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

G.Nausėda pranešė Europos Vadovų Taryboje pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo rasti dėl to nepavyko.

Užimtumo tarnyba pasirengusi integruoti karo apimtos Ukrainos žmones

11:08

Koordinuodama veiksmus su savivaldybėmis, kitomis valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir galimais darbdaviais, Užimtumo tarnyba praneša, jog intensyviai rengiasi priimti Ukrainos gyventojus, pasitraukusius iš užpultos tėvynės.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas regionams, besiribojantiems su Lenkija, į kurią jau plūsta karo pabėgėliai. Vėliau tos pačios priemonės bus pritaikytos visoje šalyje veikiančiuose Tarnybos skyriuose. Ruošiami dokumentai, aiškinamasi įdarbinimo galimybės, aptariamos kitos priemonės, kad būtų galima kuo greičiau ir efektyviau padėti Ukrainos žmonėms. Visuose regionuose užtikrintas paslaugų teikimas anglų ir rusų kalbomis.

„Jie yra laukiami čia pas mus, padarysime viską, kad integracija būtų kuo sklandesnė ir efektyvesnė“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Praėjusiais metais išduoti dirbti 7196 leidimai iš Ukrainos atvykusiems asmenims. Šiais metais Užimtumo tarnyba tokių leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties išdavė 815. Darbdaviams sudarytos galimybės įdarbinti šiuos Ukrainos piliečius. Daugiausiai darbų – pramonės sektoriaus įmonėse (47 proc.), paslaugų sektoriaus – 22 proc., statybos – 21 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 10 proc. Iš viso išduota 1661 dokumentų, leidžiančių įdarbinti užsieniečius.

 

V.Blinkevičiūtė: V.Putinas žodžių negirdi, reikia imtis labai aštrių priemonių

11:05

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė interviu „Žinių radijui“ teigė, jog Rusija, pradėjusi aktyvią karinę kampaniją prieš Ukrainą, privalo susidurti su griežčiausiomis sankcijomis, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos bei tarptautinę izoliaciją, taip pat turi būti priimtos individualios sankcijos V.Putinui, jo šeimos nariams.

Politikės teigimu, „kai kurios ES valstybės įprato labai patogiai gyventi“, tačiau jei Rusija nebus sustabdyta dabar, koks bus kitas V. Putino žingsnis – neaišku.

 

Ukrainos vežėjams bus užtikrinta galimybė grįžti namo per Lietuvą

11:02

Reaguojant į karą Ukrainoje ir atsiliepiant į Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo prašymą, Lietuva suteiks galimybę visiems Rusijoje ar Baltarusijoje esantiems Ukrainos tarptautinių krovinių vežėjams tranzitu per Lietuvą grįžti į savo šalį, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Iki kovo 20 d. visoms Ukrainoje registruotoms transporto priemonėms, kuriomis vykdomi tarptautiniai krovinių vežimai ir kurios grįžta į Ukrainą, bus leidžiama įvažiuoti į Lietuvą ir vykti tranzitu per mūsų šalies teritoriją be Lietuvos kelionės leidimų.

Dėl sąlygų sudarymo visiems Ukrainos krovinių vežėjams įvažiuoti į Lietuvos teritoriją informuotas Muitinės departamentas ir Lietuvos transporto saugos administracija.

Naujienų portalas tv3.lt skelbia patyręs kibernetinę ataką

10:57

Naujienų portalas tv3.lt skelbia penktadienio rytą patyręs kibernetinę ataką.

Pasak naujienų portalo, vykdant vadinamąją DDoS ataką, daugiausia užklausų siųsta iš Rusijos, Kinijos bei kitų valstybių.

„Taip vadinama DDoS (angl. denial of service) ataka pradėta 8:30 val. ir truko apie 4 minutes. Panašių atakų metu į vieną puslapį nukreipiama daugybė užklausų iš kitų kompiuterių. Dėl to puslapis tampa neprieinamas. Per 4 minutes, kai vyko ataka prieš portalą tv3.lt, į jį vienu metu pasiųsta 25 mln. užklausų. Tai buvo šimtais kartų didesnis užklausų skaičius už įprastinį“, – informuoja tv3.lt.

Pasak portalo, daugiausia užklausų į puslapį buvo pasiųsta iš Rusijos, Kinijos, Indonezijos, Brazilijos, JAV ir Indijos.

Portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis sako neatmetantis, kad panašūs incidentai gali pasikartoti, nes, panašu, kad pastarasis išpuolis buvo gana nedidelis – tarsi bandomasis.

„Linava“: Ukrainoje yra apie 100 vairuotojų iš Lietuvos

10:56

Ukrainoje gali būti apie 100 lietuvių ar Lietuvos vežėjų įmonių vairuotojų, skaičiuoja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  

„Mūsų manymu, gal apie 100, gal trupučiuką daugiau žmonių“, – LRT penktadienį sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.  

Jo teigimu, su visais Ukrainoje esančiais vairuotojais palaikomas ryšys. 

„Susiskambinti su Ukraina šiuo metu dar tikrai galima“, – tvirtino „Linavos“ atstovas. 

Z.Buivydas, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuvos įmonėse dirbantys ir šiuo metu ne Ukrainoje esantys vairuotojai nori grįžti į šalį.  

„Stebime, kad patys vairuotojai daugelyje kompanijų yra išreiškę norą grįžti namo ir ginti savo šalį“, – sakė „Linavos“ atstovas.  

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, „Linava“ vežėjus iškart paragino nedelsiant grįžti į Lietuvą. 

Z.Buivydo teigimu, visa informacija apie Ukrainoje įstrigusius vairuotojus perduodama Užsienio reikalų ministerijai.  

„Grigeo“ įmonė „Mena Pak“ sustabdė veiklą Ukrainoje

10:55

Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ gofruotojo kartono gamybos įmonė „Mena Pak“ Ukrainoje sustabdė gamybą, pranešė grupė.

Į šią bendrovę „Grigeo“ investavo 3,7 mln. eurų.

Grupė eksportuoja daugiau kaip į 20 šalių, todėl, esant poreikiui, prarasti pardavimai bus perorientuojami į kitas rinkas, teigia bendrovė.

„Mena Pak“ pardavimai 2021 metais sudarė 5 proc. visų grupės pardavimų, teigiama pranešime.

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams nebus privaloma prašyti prieglobsčio

10:53

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams nebus privaloma prašyti prieglobsčio, jie galės prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje arba nacionalinės vizos humanitariniais pagrindais.

„Tikrai tokio reikalavimo nebus. Jie galės prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu arba nacionalinės vizos humanitariniu pagrindu. Ir tai bus pagrindinės procedūros šiais atvejais“, – BNS penktadienį sakė Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.

Spūstys Ukrainos keliuose. Vidmanto Balkūno nuotr.
Spūstys Ukrainos keliuose. Vidmanto Balkūno nuotr.

„Kadangi yra kariniai veiksmai jų valstybėje, tai gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi“, – pridūrė ji.

Tuo metu leidimus laikinai gyventi dabar turintys ukrainiečiai neprivalės išvykti iš Lietuvos praėjus trims mėnesiams po leidimo galiojimo pabaigos.

„Jeigu jų leidimas laikinai gyventi baigėsi, tai kadangi Ukrainos piliečiai dar turi bevizį režimą, tai jie po leidimo laikinai gyventi pabaigos gali dar laisvai sau gyventi čia tris mėnesius. Per tuos tris mėnesius jie turės kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu“, – teigė viena Migracijos departamento vadovių.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galioja vienerius metus. Praėjus trims mėnesiams po jo galiojimo pabaigos, jeigu nėra pagrindo prašyti naujo leidimo, ukrainiečiai turėdavo išvykti iš Lietuvos.

„Jie galės kreiptis dėl naujo leidimo gyventi. Iš tiesų, humanitarinis statusas išduodamas tik tokiais atvejais, kaip būtent dabar Ukrainos piliečiai patenka, nes jų kilmės valstybėje yra kariniai veiksmai. Kadangi anksčiau tokių veiksmų nebuvo, tai ir neturėjo tokių galimybių“, – sakė L.Voišnis.

„Jeigu Ukrainos pilietis neturėjo pagrindo laikinai gyventi, tai po trijų mėnesių jis turėjo išvykti“, – pridūrė ji.

Šiuo metu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi 30,1 tūkst. ukrainiečių.

V.Landsbergis: Putino Rusija turi būti pašalinta iš tarptautinių organizacijų

10:51

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis savo paskyroje feisbuke paskelbė įrašą apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kurį pavadino „Rusijos beprotnamis – prieš normalų pasaulį“: 

„Laikas visiems ir visur kalbėti tiesiais ir teisingais žodžiais. Ne vien kalbėti.

Karas yra karas. Kanibalai yra kanibalai. Jungtinių Tautų Organizacija nėra kanibalų organizacija. Putino Rusija turi būti pašalinta iš JTO ir kitų tarptautinių organizacijų, o su ja kalbamasi tik per tarpininkus. Kas imtųsi? Nenusižemindamas, nes tai – kapituliacija.

Gal tai galėtų būti Kinija, iš kurios laukiama aiškesnės pozicijos dėl Rusijos karo prieš normalų pasaulį.

O kodėl vadeiva netraukiamas į Hagos tribunolą?

Regis, Europos pilnakelniai, kyšininkai ir agentai to tiesiog nedaro. Jis teisingai skaičiavo: „pabūgs.“

Pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje dar nėra, priimti pasirengta 10 tūkst. žmonių

10:06

Pabėgėlių iš Ukrainos Lietuva dar nesulaukė, pasienyje su Lenkija pastatytos jiems skirtos informacinės palapinės. 

Savivaldybės ir valstybės institucijos jau yra numačiusios vietas apgyvendinti 10 tūkst. žmonių, teigia vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

„Konkrečių atvejų (pabėgėlių atvykimo – BNS) dar neturime, tačiau pasienyje su Lenkija jau turime du punktus. Greituoju būdu pastatėme palapines, kur žmones tikrai bus galima pasitikti ir suteikti jiems reikiamą informaciją“, – penktadienį LRT sakė jis.

Viceministro teigimu, į Lietuvą iš Ukrainos nuo karo bėgančių žmonių srautą reikėtų sieti su Lietuvoje esančia ukrainiečių bendruomene.

„Manome, kad srautą, koks jis bebūtų, į Lietuvą reikėtų sieti su dabartine bendruomene Lietuvoje, nes dabartinės bendruomenės dydis gana nemažas, žmonės tikrai bendrauja tarpusavyje ir tie kontaktai gana aktyvūs“, – tvirtino V.Dmitrijevas.

Jo duomenimis, šiandien savivaldybės ir valstybės institucijos galėtų priimti apie 10 tūkst. pabėgėlių.

„Bet tas žmonių skaičius gali būti ir didesnis“, – pridūrė jis.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

V.Blinkevičiūtė: Socialdemokratai pritars gynybos finansavimo didinimui

10:02

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) palaikys Vyriausybės siūlymus didinti šių metų krašto apsaugos biudžetą, sako šios politinės jėgos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

„Aš neabejoju, kad palaikysime, nes mes suprantame esamą situaciją ir mes tikrai nebūsime prieš finansavimo padidinimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės spaudos konferencija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės spaudos konferencija

Pasak V.Blinkevičiūtės, LSDP valdyba ir frakcija Seime ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kad reikia stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, didinti gynybos finansavimą, spartinti trūkstamos ginkluotės ir karinės technikos įsigijimus.

„Mes, socialdemokratai, visą laiką palaikėme ir palaikysime priemones, kurios nukreiptos į mūsų valstybės atsparumo didinimą. Noriu priminti, kad mūsų, socialdemokratų, iniciatyva dar 2014 metais pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl 2014–2020 metų užsienio ir saugumo gynybos politikos strateginių gairių. Ten dar kartą patvirtinome, kad palaipsniui didiname mūsų gynybos biudžetą iki 2 proc. BVP ir, beje, mes tai ir pasiekėme“, – sakė V.Blinkevičiūtė.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę pranešė, kad lėšos gynybai, palyginti su dabartine suma, galėtų augti iki 0,4 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP). Patikslintą biudžeto projektą Vyriausybė planuoja teikti kovo pradžioje.

Telekomunikacijų bendrovė „Splius“ atsisako rusiškų kanalų

09:58

Išreikšdama palaikymą Ukrainai, šiaurės ir vakarų Lietuvoje veikianti elektroninių ryšių ir telekomunikacijų bendrovė „Splius“ stabdo kelių rusiškų kanalų retransliavimą, nurodo portalas kaunas.kasvyksta.lt. 

„Siekiame, kiek įmanoma labiau sumažinti kenkėjiško turinio klientams, todėl nieko nelaukdami priėmėme sprendimą išjungti rusiškus kanalus“, – sakė „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.

Anksčiau šią savaitę kai kurių rusiškų kanalų retransliacijos, pasibaigus sutarčiai, atsisakanti pranešė išmanioji televizija „Telia TV“. 

G. Nausėda sako, kad ES sankcijų Rusijai bus daugiau, ragina atjungti šalį nuo SWIFT

09:57

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams apsisprendus dėl naujų sankcijų Rusijai po jos pradėtos invazijos į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ribojimų šaliai ateityje bus įvesta dar daugiau, o dabar sutartos sankcijos sukels jai sunkias ekonomines pasekmes.

Šalies vadovas taip pat pranešė Europos Vadovų Taryboje pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo rasti dėl to nepavyko.

G.Nausėda po posėdžio penktadienio rytą Briuselyje sakė, kad „sankcijų ratas dar bus plečiamas“. „Kalbame apie trečiąjį sankcijų paketą“, – prezidento Komunikacijos grupės perduotame pasisakyme teigė G.Nausėda.

Tai yra viena iš riboto rato sankcijų, kurios padarytų rimtą įspūdį ir rimtą poveikį Rusijai. Ir, galiu pastebėti, kad tikrai didesnė dalis valstybių, kurių vadovai sėdėjo prie stalo, (...) pasisakė taip pat už SWIFT priemonės taikymą

„Tik tokiu būdu mes galime kalbėtis su Rusija, nes priešingu atveju mūsų tiesiog negirdi. Kartais susidaro įspūdis, kad esame skirtinguose aukštuose“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo teigimu, pati diskusija Briuselyje aiškiai parodė, jog absoliuti dauguma ES šalių vadovų akivaizdžiai suvokia Rusijos grėsmę.

„Tai yra labai gera prielaida priimti tuos sprendimus, kurie būtų adekvatūs susiklosčiusiai situacijai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Per neeilinį viršūnių susitikimą sutarta dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Sankcijos dabar turės būti patvirtintos ES ambasadorių ir paskelbtos Bendrijos oficialiajame leidinyje, kad įsigaliotų. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau penktadienį.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda prezidentūros išplatintame pranešime teigė, jog šios sankcijos sukels Rusijai sunkias ekonomines pasekmes.

Nors per ES viršūnių susitikimą Briuselyje greitai sutarta dėl sankcijų paketo, nuomonių skirtumai tarp šalių neleido bendrijai žengti dar toliau baudžiant Maskvą.

Pavyzdžiui, dalis šalių kol kas atmeta galimybes atriboti Rusiją nuo sistemos SWIFT. Lietuvos prezidentas teigė pasisakęs už tai, kad Rusijai būtų įvestas toks ribojimas.

„Tai yra viena iš riboto rato sankcijų, kurios padarytų rimtą įspūdį ir rimtą poveikį Rusijai. Ir, galiu pastebėti, kad tikrai didesnė dalis valstybių, kurių vadovai sėdėjo prie stalo, (...) pasisakė taip pat už SWIFT priemonės taikymą“, – sakė G.Nausėda.

„Manau, kad tai būtų savalaikis sprendimas. Problema yra tik ta, kad vis dėlto kai kurios valstybės aiškios nuomonės šiuo klausimu neišsakė“, – pridūrė jis.

G.Nausėda su NATO šalių lyderiais aptars ketinimus stiprinti rytinį Aljanso flangą

09:51

NATO penktadienį rengia virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Jo metu ketinama aptarti rytinio Aljanso flango gynybinį stiprinimą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Nuotoliniame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda aptars Aljanso atgrasymo ir gynybos stiprinimą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Ketvirtadienį bloko vadovas Jensas Stoltenbergas pranešė, kad NATO aktyvuoja savo gynybos planus, kurie buvo parengti po 2014 metų Rusijos įsiveržimo į Ukrainai priklausantį Krymą ir vėlesnės šio pusiasalio aneksijos.

 

G.Nausėda: būtina veikti dabar

09:14

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasikalbėjo telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Ką tik pasikalbėjau su V.Zelenskiu. Padėtis Ukrainoje blogėja. Kijevas puolamas. Kas valandą vis daugiau civilių aukų. Ukrainiečiai laikosi tvirtai ir oriai, bet demokratijos pasaulis privalo padėti. Turime veikti dabar!“, – tviteryje parašė Lietuvos prezidentas.

 

 

A.Anušauskas: būtina remti Ukrainą kuo daugiau ir kuo greičiau

06:43

„Dabar turime remti Ukrainą visomis įmanomomis, o svarbiausia – realiomis karinėmis priemonėmis“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po vasario 24 d. vėlų vakarą vykusio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Bukarešto devintuko (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos) gynybos ministrai su JAV gynybos sekretoriumi aptarė tolesnį rytinio NATO flango stiprinimą. A.Anušauskas padėkojo Ll.Austinui už lyderystę ir į Baltijos šalis siunčiamą pastiprinimą kariais bei ginkluote. 

JAV reaguodama į dabartinę saugumo situaciją, vasario 24 d. dislokavo Lietuvoje karinius orlaivius F35 bei priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsti JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotaciją.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min