15min be reklamos
2022 12 05, 10:03

A.Armonaitė pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2 metų veiklos pasiekimus

Įpusėjus Vyriausybės kadencijai ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė surengtoje spaudos konferencijoje pristatė jos vadovaujamos ministerijos per 2 metus nuveiktus darbus, įgyvendintus pokyčius ir pasiektus rezultatus. Tarp svarbiausių pasiekimų ministrė įvardija beveik milijardo eurų tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, eksporto augimą, ekonominės diplomatijos stiprinimą, pandemijos valdymą, inovacijų reformą, kurios dėka šalis sėkmingai įžengia į naują ekonomikos raidos etapą.

A.Armonaitės teigimu, nors šie dveji metai buvo iššūkių ir krizių valdymo metas, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) drauge su partneriais, verslo sektoriumi, atlaikė didžiulius iššūkius ir ekonomikos turbulencijas. Kai kurie sprendimai priimti krizių metu nebuvo tobuli ir lengvi, tačiau Lietuva sugebėjo augti, gaminti, parduoti ir mokėti konkurencingus atlyginimus Lietuvos žmonėms.

Suvaldytos krizės ir suteikta pagalba

Ministrė išskyrė du iššūkių kupinus etapus – tai COVID-19 pandemija ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Abi krizės turėjo ir tebeturi dideles ekonomines implikacijas, kurias, nors situacija išlieka neapibrėžta, pavyko suvaldyti.

EIMIN koronaviruso pandemijos metu stengėsi, kad verslas galėtų veikti, karantino apribojimai būtų proporcingi, o nukentėjusiems nuo COVID-19 verslams suteikė pagalbos už daugiau nei 454 mln. eurų.

„Džiaugiuosi, kad Lietuva antroji Europoje (po Danijos) įsidiegė Galimybių pasą, kuris leido išlaikyti atviras ekonomines erdves, nenubausti žmonių, kurie pasiskiepiję, leisti veikti tiems, kam tai buvo gyvybiškai svarbu“, – sakė A.Armonaitė.

Pasak EIMIN vadovės, šiuo metu patiriami energetikos kainų šuoliai yra Rusijos karo Ukrainoje sukelta pasekmė. Yra nepadarytų namų darbų susijusių su elektros generavimo pajėgumais, tačiau EIMIN pasiūlymai, kaip šią krizę suvaldyti įtraukti dar į šių metų ir jau patvirtintą kitų metų biudžetą. Numatyta 50 proc. kompensacija elektros sąskaitoms už 446 mln. eurų ir 30 mln. eurų subsidijų energijai itin imlioms įmonėms bei mokesčių joms atidėjimas. Taip pat dėl trečiųjų šalių (Kinijos) veiksmų sunkumų patiriantiems verslams parengta paskolų priemonė už 130 mln. eurų.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Spaudos konferencija

Inovacijų reformos tikslas – didesnė verslo sukuriamų produktų ir paslaugų vertė

Anot ministrės, krizės netapo priežastimi nevykdyti svarbių reformų, jos vyksta, o dalis jų jau įgyvendinta.

Konsolidavus tarp kelių su verslu ir inovacijomis dirbusių agentūrų išskaidytas kompetencijas buvo įsteigta Inovacijų agentūra. Ji taps kompetencijos centru veikiančiu „vieno langelio verslui“ principu. Agentūros įkūrimas yra pirmas žingsnis į visiškai naujos kokybės inovacijų paramos paslaugų pasiūlą verslui nauju ekonomikos raidos etapu.

„Inovacijų reforma nėra tik agentūra ar valstybės institucijos. Inovacijų reforma yra apie tai, kad Lietuvoje mes sukurtume daugiau pridėtinės vertės, kad paslaugos ir produktai būtų išmanesni ir dėl to investicijų grąža daug didesnė, kas mums visiems reiškia didesnius atlyginimus, daugiau darbo vietų, didesnį mūsų šalies žinomumą pasaulyje. Investuojant į tokias proveržio industrijas, kaip biotechnologijos, kurios kasmet auga 22 proc., į informacines ryčių technologijas – industriją, kurioje dirba virš 50 tūkst. žmonių Lietuvoje, į inžinerinę pramonę, mes ir kuriame didesnę pridėtinę vertę. Inovacijų reforma yra būtent apie tai“, – pabrėžė A.Armonaitė.

Milijardas investicijų ekonomikos proveržiui

Veiklos sritis, kuria EIMIN dalijasi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla. Ši sritis yra tiesiogiai susijusi su proveržio industrijomis ir vyriausybė jai skiria ypač daug dėmesio. Kitų metų biudžete tam numatyta 270 mln. eurų asignavimų.

EIMIN iki 2023 metų pabaigos į Lietuvos ekonomiką investuos 1 mlrd. eurų.

Iki 2023 m. pabaigos bus paskelbta kvietimų už 365 mln. eurų verslo inovacijoms ir investicijoms, už 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmeninimui, už 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

„Vienas milijardas lėšų susidedančių iš įvairių fondų, kuriuos ministerija valdo – tai yra įrankis pokyčiui. 40 proc. šios paramos skirta persitvarkyti pramonės įmonėms“, – sakė ministrė.

Skaitmeninė ambasada Briuselyje

Svarbi EIMIN sritis – skaitmeninės industrijos ir skaitmeninė darbotvarkė. Per dvejus metus pasiektas ryškus proveržis prioritetinėje skaitmeninimo srityje. Tai parodo ir visuomenei bei verslui atvertų duomenų ir įvairių registrų kiekis, kuris nuo 2021 m. išaugo beveik tris kartus.

Lietuva itin gerai vertinama Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) Skaitmeninių viešųjų paslaugų dalyje – čia Lietuva užima 10 vietą ir skaitmeninių technologijų integracijos dalyje – čia užimame 13 vietą.

Ministerija didelį dėmesį skiria valstybės IT infrastruktūros valdymo pertvarkai – šiuo metu jau 130 valstybės institucijų gauna centralizuotas IT paslaugas, didelis proveržis šiemet pasiektas ir valstybės informacinių išteklių ir registrų talpinimo sistemos modelio prasme – jau nuo 2024 m. valstybės informacinius išteklius bus galima talpinti ne tik valstybiniuose duomenų centruose (kaip buvo iki šiol), bet ir privačiuose bei debesijoje.

„Vienas iš pasiekimų, kurio mūsų komandai pavyko pasiekti, ir kuriuo didžiuojuosi – tai buvo ir mūsų rinkiminis pažadas, kad Lietuva neatsiliks nuo Estijos ir turės savo skaitmeninę ambasadą. Po 1,5 metų mūsų darbo Lietuva jau turi skaitmeninę ambasadą Briuselyje, šiuo metu dedamas pamatas skaitmeninės ambasados diversifikuotai plėtrai ir kitose šalyse. Vyriausybės viduje, diskusijose su Krašto apsaugos ministerija pavyko pasiekti tektoninį lūžį ir nuo 2024 m. sausio 1 d. mūsų valstybės duomenys galės būti laikomi ne tik valstybiniuose, privačiuose duomenų centruose, bet ir debesijoje – šiuo metu komanda aktyviai dirba ties pasiruošimu“, – teigė ministrė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė

Technologinių verslų industrija ir startuoliai

Kiekviena sritis, ar tai būtų apdirbamoji pramonė, ar paslaugų verslas, ar turizmas – visos jos vienodai svarbios EIMIN, nes šių sričių sektoriuose yra verslas, kuriantis darbo vietas. Tačiau ministrė atkreipė dėmesį į industriją, kuri kuria esminius pokyčius ir pasiekia reikšmingų rezultatų – tai technologijų srities industrija.

„Galima didžiuotis ir mūsų šalies startuolių pasiekimais: nuo 2021 m. Lietuvos startuoliai pritraukė daugiau nei 420 mln. eurų investicijų, o bendra inovatyvių verslų vertė pasiekė daugiau nei 7 mlrd. eurų“, – sakė A.Armonaitė.

Eksporto augimas

Lietuvos eksportas auga labai sparčiai, tačiau EIMIN siekia sukurti naują, dar didesnį impulsą ekonomikos augimui ir yra iškėlusi tikslą per kelerius ateinančius metus padvigubinti lazerių, biotechnologijų ir kitų aukštos vertės produktų eksportą.

Lietuvos eksportas 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo daugiau nei 20 proc., o per 2022 m. sausio-rugsėjo mėnesius išaugo net 33 proc.

Lietuvos eksportas 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo daugiau nei 20 proc., o per 2022 m. sausio-rugsėjo mėnesius išaugo net 33 proc. Eksportas į Ramiojo vandenyno ir Pietryčių Azijos šalis (neskaičiuojant Japonijos) padidėjo net 47 proc. Tam įtakos turėjo įsitvirtinimas naujose rinkose, taip pat pradėta aktyvi ministerijos komercijos atašė tinklo plėtra. Įsteigtos 9 naujos komercijos atašė pareigybės bei surengtos 24 verslo misijos į prioritetines šalis.

Tiesioginių užsienio investicijų bendra vertė – daugiau bei 800 tūkst. eurų

EIMIN veiklos sritis, kurioje pasiekta puikių rezultatų, – aktyvios tiesioginių užsienio investicijų paieškos. Per 2021 m. ir tris 2022 m. ketvirčius į Lietuvą pritraukti 94 užsienio investicijų projektai, kurie sukurs apie 10 tūkst. darbo vietų, o bendros investicijos sieks 804,4 mln. eurų. Investicijų pritraukimui didelę įtaką padarė prieš dvejus metus startavusi žaliojo koridoriaus iniciatyva, sudaranti palankesnes sąlygas stambiems investuotojams įsikurti mūsų šalyje.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau įveiklinome vadinamąją Žaliojo koridoriaus teisinę bazę stambiems investiciniams projektams. Tai reiškia, kad Lietuva tapo viena didele laisvąja ekonomine zona. Įmonėms, kurios turi idėjas ir didelius gamybai skirtus projektus, nebereikia ieškoti vietos vien tik laisvose ekonominėse zonose. Tokios įmonės gali gauti įvairių paskatų augimui visur, kur susitaria su savivaldybėmis. Valstybė joms suteikia valstybinės reikšmės projekto statusą“, – sakė EIMIN ministrė.

EIMIN iniciatyva pernai patvirtintas darbuotojų relokacijos įstatymų paketas, kuriuo palengvintos galimybės į Lietuvą perkelti verslus iš trečiųjų šalių. Tai padėjo įsisteigti Lietuvoje per 60 įmonių, sukurti kelis tūkstančius darbo vietų.

Verslams suteiktas finansavimas beveik už milijardą eurų

A.Armonaitė pabrėžė, kad EIMIN Lietuvos verslą palaikė visomis galimomis priemonėmis. Neterminuotam laikui sumažintas PVM viešbučiams, o restoranams, kultūros, poilsio ir sporto renginiams PVM lengvatos pratęstos. Buvo investuojama į turizmo skatinimą – per 2 metus šiam sektoriui suteikta 106 mln. eurų pagalbos pagal įvairias paramos priemones. Taip pat teikta pagalba nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems verslams. Yra parengtos pagalbos priemonės – valstybės garantijos už 120 mln. eurų ir paskolos už 50 mln. eurų.

Iš viso per EIMIN finansines investicijų priemones suteiktas finansavimas verslams už 965 mln. eurų. Taip pat numatytos investicijos žaliajai ekonomikai skatinti. Iki 2023 m. pabaigos tam suplanuota 268 mln. eurų, didžioji dalis lėšų bus skirta atsinaujinančioms energijos ištekliams diegti bei aplinkai palankiems projektams kurti.

Pagalba Ukrainai

EIMIN drauge su visa šalimi šiais metais daug dėmesio skyrė pagalbai Ukrainai. EIMIN teikė techninę pagalbą – perduota apie 300 vnt. kompiuterinės įrangos bir Registrų centro serveriai.

EIMIN koordinuoja Lietuvos veiksmus atstatant Ukrainą – per pirmą pagalbos etapą numatoma atstatyti objektų už maždaug 11 mln. eurų.

„Ministerijos iniciatyva karo pabėgėliams iš Ukrainos sudarytos sąlygos greitai įsidarbinti Lietuvoje, gauti pagalbą kuriant savo verslus. Taip pat pasiekta, kad dėl karo į mūsų šalį pasitraukę ukrainiečiai dirbantys Lietuvoje gali mokesčius mokėti savo šaliai. Tai ypač svarbu žinant, kaip šiuo metu Ukrainai trūksta finansinių išteklių“, – sakė ministrė.

123RF.com nuotr./Ukraina
123RF.com nuotr./Ukraina

Žvilgsnis į ateitį

A.Armonaitės teigimu, ateinančius 2 metus tarp prioritetinių EIMIN darbų išliks veržlios inovacijų ekosistemos kūrimas, proveržio industrijos, investicijų pritraukimas, Lietuvos ekonominių interesų stiprinimas pasaulyje, verslo aplinkos gerinimas ir efektyvus bei taiklus valstybės paslaugų skaitmeninimas.

Ypatingą dėmesį EIMIN skirs talentų pritraukimui, žiedinės ekonomikos apimčių didinimui, šiuo metu Lietuvos žiediškumo indeksas siekia 4,4 % (ES vidurkis – 12,8%). Taip pat koncentruosis į verslo aplinkos gerinimą ir valstybės paslaugų skaitmeninimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie 15min