„Kompensacijos žydams pažadėtos smarkiai pervertinus polines galimybes“, – sako liberalcentristas, ministro pareiškimus įvertinęs kaip „deklaratyvų pažadą, kurio Lietuva dar nėra pasirengusi ištesėti“.
„Lietuva, be jokios abejonės, privalo kompensuoti už žydų netektą bendruomeninį turtą, tačiau švaistytis pažadais neduodant jokių garantijų nevertėtų. Nereikėtų pamiršti, kad tokius pažadus žydams kadaise davė visi šalies premjerai ir prezidentai, tačiau deklaracijos nevirto realiais darbais“, – LiCS frakcijos pranešime cituojamas A.Čaplikas.
A.Čaplikas tvirtina, kad pareiškimai, jog įstatymas galėtų būti priimtas jau po kelių mėnesių, nebuvo galutinai suderinti nei su koalicijos partneriais, nei su opozicijos frakcijomis.
„Labai rimtai abejoju, ar Seimui šį rudenį, kai lopant ir balansuojant biudžetą reikės peržiūrėti pačius jautriausius mokesčių politikos klausimus, užteks politinės valios ir jėgos priimti minėtą įstatymą neskaldant visuomenės“, – sako parlamentaras.
Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis šią savaitę pareiškė tikįs, kad rudenį Seimas priims įstatymą dėl kompensacijų žydų bendruomenėms už nusavintą turtą.
Lietuvoje su vizitu tuomet viešėjęs Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas savo ruožtu teigė esąs tikras, kad šiuo klausimu pavyks sutarti.
Lietuvos Vyriausybė birželio mėnesį dar pataisė įstatymo projektą dėl kompensacijų žydų bendruomenėms už nusavintą turtą – pakeitė kai kurias projekto sąvokas.
Vyriausybė siūlo, kad 2012–2023 metais būtų išmokėta 128 mln. litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.
Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, „kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų“, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.
Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.
