Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 13d. 00:03

A.Gruslys ragina neatsipalaiduoti: COVID-19 mutacija iš Afrikos kelia ne mažesnį susirūpinimą nei angliška

Ligoninė Indonezijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Ligoninė Indonezijoje, asociatyvi nuotr.

„Per kelias savaites nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė sugebėjo padaryti tai, ko buvusi nesugebėjo per beveik pusę metų. Nuo liepos mėnėsio vis kilusi Covid-19 banga, nors ir lėtai, bet pagaliau pradėjo gesti. Tai yra puikus pasiekimas, kuriuo verta pasidžiaugti“, – feisbuke antradienį vakare mintimis pasidalijo Jungtinėje Karalystėje dirbantis tyrėjas Audrūnas Gruslys.

„Nepaisant to, atsipalaiduoti dabar nėra tinkamas laikas. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje plinta agresyvi SARS-CoV-2 viruso atmaina (B.1.1.7, dar žinoma kaip VOC 202012/01 ir 20B/501Y.V1). Dviejų nepriklausomų Jungtinės Karalystės epidemiologijos grupių vertinimu (LSHTM ir Imperial College), B.1.1.7 plinta daug sparčiau, nei prieš tai Europoje dominavę viruso variantai. Manoma, kad šimtas B.1.1.7 sergančių žmonių užkrės 140-170 kitų žmonių net ir tokiomis pačiomis karantino sąlygomis, kai senesnėm atmainom sergantys teužkrėstų vos šimtą kitų.

Nors nėra įrodymų, kad B.1.1.7 užsikrėte asmenys sirgtų sunkiau, vien spartesnis viruso plitimas yra milžiniška problema. Vyksta aršios diskusijos, ar nauja atmaina sparčiau plinta tarp vaikų. Jungtinės Karalystės vyriausybė, mokėdama didžiulę tiek finansinę, tiek politinio kapitalo kainą, nenoromis buvo priversta sulaužyti pažadą ir uždaryti mokyklas. Ir ne tik mokyklas: dėl naujos atmainos plitimo, britai besiversdami per galvą skuba skiepyti šalį, kartais priimdami ir gana kontraversiškus sprendimus, pavyzdžiui, dėl skiepijimo viena skiepų doze, kad kuo greičiau būtų paskiepyta kuo daugiau žmonių. Dėl B.1.1.7 daugelyje Jungtinės Karalystės dalių buvo „atšauktos Kalėdos“ ir įvestas naujas „Tier 4“ suvaržymų lygis. Nepaisant to, pacientų, gulinčių Londono ligoninėse kiekis viršija pavasario piko lygį, dalį greitosios pagalbos automobilių dėl ypatingai didelio iškvietimų skaičiaus vairuoja gaisrininkai ir policininkai, o kai kuriose ligoninėse lūžta perkrautos deguonies tiekimo sistemos“, – rašo jis.

Tektų toliau griežtinti karantiną ir apie bet kokį mokyklų atidaryma artimiausiais mėnesiais (o gal net iki ateinančios vasaros) bus galima pamiršti.

Anot mokslininko, yra beveik neabejotina, kad nauja viruso atmaina jau įvežta į Lietuvą. Sergant keliems procentams UK ir Airijos gyventojų, daliai iš jų esant besimptomiais, būtų tikras stebuklas, jei nei vienas 180 vietų Boeing 737-800 arba Airbus 320 lėktuvas nebūtų atskraidinęs bent vieno B.1.1.7 infekuoto keleivio. Laimei, rašo jis, kol kas B.1.1.7 atmaina Lietuvoje nei karto nebuvo rasta, ir panašu, kad kol kas ji dar nėra plačiai paplitusi.

„Todėl, nors ir nedaug, dar yra laiko. Jei dideli B.1.1.7 kiekiai patektų į Lietuvą, epidemijos mastas pradėtų vėl sparčiai augti (I), tektų toliau griežtinti karantiną ir apie bet kokį mokyklų atidaryma artimiausiais mėnesiais (o gal net iki ateinančios vasaros) bus galima pamiršti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė teisingą sprendimą, įvedusi privalomą įzoliaciją visiems atvykstantiems iš Jungtinės Karalystės ir taip šaliai laimėjusi bent kelias savaites laiko (II). Tačiau to gali būti negana dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kiek “hermetiškas„ yra atvykusiųjų karantinas. Australija ne veltui atvykusius verčia karantinutis viešbučiuose ar kitose specialiai karantinui pritaikytose įstaigose, kurių svečius vienoje vietoje lengviau kontroliuoti. Antra, B.1.1.7 atmainai plintant ir kitose šalyse, virusas gali Lietuva pasiekti per aplinkui. Pastarosiomis savaitėmis B.1.1.7 pradėjo plisti ir už Jungtinės Karalystės ribų. Pavydžiui, Airijoje, kurioje sergamumas Covid-19 yra didžiausias Europoje, B.1.1.7 atvejai jau sudaro ketvirtį visų užsikrėtimų (III). Iš jos atvykstantiems į Lietuva izoliacija nėra privaloma, nes Airija nepatenka į paveiktų šalių sąrašą. Panašu, kad nauja viruso atmaina jau buvo rasta kaimyninėje Latvijoje ir daugelyje kitų šalių (JAV, Prancūzijoje, Danijoje, t.t.)

Luko Balandžio / 15min nuotr./Eismas prie Santaros klinikų
Luko Balandžio / 15min nuotr./Eismas prie Santaros klinikų

B.1.1.7 nėra vienintelė problematiška sparčiai plintanti SARS-CoV-2 atmaina. Pastaruoju metu po pasaulį pradėjo plisti iš Pietų Afrikos kilusi B.1.351 atmaina (dar žinoma kaip 501Y.V2). Nors, skirtingai nei B.1.1.7 atveju, kuomet britų mokslininkai informaciją pasaulio vartojimui už dyką patiekė ant lėkštutės paserviravę su garnyru, apie B.1.351 plitimo greitį dar nėra tiek daug žinoma. Visgi panašu, kad Pietų Afrikoje atmaina plinta labai sparčiai. Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras teigė, kad dėl Pietų Afrikos B.1.351 yra susirūpinęs net labiau, nei dėl B.1.1.7.

Šiuo metu yra labai svarbu pagaliau užtiktikrinti “hermetišką„ beveik visų atvykstančiųjų į šalį izoliaciją (IV) sekant geriausiai su pandemija susitvarkančių šalių pavyzdžiu. Testavimas yra būtinas tiek prieš išvykstant, tiek atvykus į Lietuvą. Tai gali būti daug pigesnė išeitis, nei ilgi mėnesiai, praleisti griežtame karantine.

Lietuvoje jau tapo blogu įpročiu laukti, kol namą apims atvira liepsna prieš puolant jį gesinti. Kartais yra pigiau ir paprasčiau įsirengti gaisro signalizaciją ir įstatyti priešgaisrines duris. Ir nepamirškim, kad medžiaga, kurią šį kartą teks gesinti yra labai degi. Gali tekti smarkiai ir ilgai patalpas lieti vandeniu“, – rašo A.Gruslys

Per kelias savaites nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė sugebėjo padaryti tai, ko buvusi nesugebėjo per beveik pusę...

Posted by Audrūnas Gruslys on Tuesday, January 12, 2021

Toliau jis tęsia: „Apskritai, gaisro gesinimas yra gera analogija dabartinei padėčiai ir vykstantiems debatams iliustruoti.

Dega kaimynų namas. Staiga plykstelėjo liepsna, ir ugnis išsiveržė per stogą ir langus. Kaimynai garsiai rėkia:

“Žmonės, mums ant grindų išsiliejo benzinas, ir visą namą apėmė ugnis. Benzinas yra degi medžiaga. Atsargiai elkitės!„.

Tuo tarpu lietuvių namo garaže juodais dūmais liepsnoja sukrautos padangos. Namas jau smarkiai apdegęs, bet didelių pastangų dėka ugnį jau pavyko apmalšinti. Namo gyventojai ilgai diskutuoja, ar verta į “paranojiškus„ kaimynus kreipti dėmesį. Vieni sako, kad dar tvirtai neįrodyta, kad benzinas yra degus. Kaimynai dar neišpublikavo straipsnio žurnale Nature. Dviejų nepriklausomų, gaisrą gesinančių gaisrininkų komandų nuomonės dar negana. Antri sako: “Ką gi tie mūsų kaimynai išmano apie benziną – jei išmanytų, jų pačių namas nedegtų„. Treti priduria: “Koks gi skirtumas, virtuvėj juk yra aliejaus, o garaže dega mūsų padangos; keli kanistrai benzino blogiau nepadarys.„ Ketvirti sako: “Geriausia su ugnimi kovoti ugnimi; tie, kurie leido savo namams sudegti pavasarį, dabar įgijo imunitetą, ir jų namai daugiau nebedegs„.

Laimei, po ilgų debatų bent jau pavyko susiderėti, kad bent dalis benzino būtų laikomas ne garaže, bet šalia namo esančiam sandėliuoke. Tiesa, kanistrai surūdiję. Namas dega. Ir toliau vyksta debatai: koks yra mažiausias saugus atstumas iki sandėliuko, kad nereiktų prisireikus kuro toli eiti? Ar jau publikuota studija, arba, dar geriau, meta-studija tuo klausimu? Ar tvirtai ir nenuginčijamai mokslo įrodyta, kad 4 metrų atstumas iki namo yra saugesnis, nei 3 metrų atstumas? Nes jei neįrodyta, tai 3 metrų bus gana. Ir, galiausiai, iš kurių šalių įvežtą benziną reikia nešti į sandeliuką? Vat, anglišką benziną reikia dėti į sandėliuką, o airišką galimą nešti tiesiai į garažą. Tuo tarpu australai yra atsargūs ir laiko benziną požeminėse saugyklose.“

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min