Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 04, 15:01

Vienas įtakingiausių Lietuvos teisėjų – apie mitus dėl korupcijos bylų, STT darbą ir paradoksalius išteisinimus

Visuomenė nepakanti korupcijai, žmonių lūkestis – matyti realiai nubaustus kaltus asmenis. Tyrėjai ir teismai taip pat deklaruoja, kad siekia teisingumo. Tad kas lemia „staigmenas“ teismuose, kaip tai pastaruoju metu nutiko plačiai aptariamoje rezonansinėje byloje? Apie tai – 15min pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku Aurelijumi Gutausku.
Aurelijus Gutauskas Tik prenumeratoriams
Aurelijus Gutauskas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Teisingumo vykdymo procesas yra nuolatinis balanso ieškojimas tarp sveiko proto ir formalaus įstatymo taikymo. Korupcinių bylų procesine sėkme suinteresuoti mes visi“, – interviu 15min sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Aurelijus Gutauskas.

Svarbiausios interviu temos

  • Tik nagrinėjimo pabaigoje išsirutulioja vaizdas apie galimą bylos baigtį.
  • Pirminių tyrimų kokybė teismams kelia nemažai klausimų.
  • Korupcinėse bylose nekeliami aukštesni įrodinėjimo standartai.
  • Korupcijos bylose įrodymai dažniausiai renkami kriminalinės žvalgybos būdu, tad labai svarbi tokių įrodymų kokybė.
  • Svarbiausi teismuose kylantys klausimai: ar buvo faktinis pagrindas pradėti tyrimą, ar buvo teisinis pagrindas pradėti tyrimą, ar nebuvo pernelyg provokuojami žmonės, ar visi tyrimo metu atlikti veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti?
  • Žiūrint į kitų valstybių praktiką – prokuroro vadovavimas ikiteisminiam tyrimui, jo veiksmų koordinavimas turi būti labai stiprus.
  • Jei bylos duomenys tarsi akivaizdūs, bet tam tikros dalies įrodymų trūksta, sunku pasakyti, koks bus teismo vertinimas.
  • Formuluotės „prekyba poveikiu“ sudėtis dar nėra iki galo aiški ir vienodai suprantama.
  • Prokurorai kartais per daug stengiasi atiduoti dideles bylas, o ne atskirus korupcijos epizodus, kuriuos lengviau įrodyti.
  • Galbūt teismuose reikėtų teisėjų, kurie specializuotųsi korupcijos bylose.

Konkrečios didelį rezonansą sukėlusios bylos detalių šis teisės profesorius nekomentavo, nes tikimybė, kad šios politinės korupcijos bylos procesas ateityje pasieks ir Aukščiausiąjį Teismą, jau dabar daugeliui atrodo labai reali. Tačiau LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sutiko pasidalyti įžvalgomis ir patirtimi, nurodydamas, kuriame kovos prieš korupciją etape dažniausiai paliekama spragų, vėliau trukdančių užtikrinti, kad dėl kyšių apkaltinti asmenys sulauktų realios baudžiamosios atsakomybės. Akys krypsta į STT, prokuratūrą ir, netikėtai, netgi studentus: galbūt trūksta kompetencijos, mokymų, naujos kartos specialistų?

Tuo pačiu 15min kalbintas teisininkas atvirai pasakė, kad dėl spartesnio, sklandesnio ir skaidresnio teisingumo vykdymo dažnai ne viską padaro ir patys teisėjai. Kita vertus, A.Gutauskas nesutiko su vertinimais, kad būtent korupcinėse baudžiamosiose bylose teisėjai yra nustatę išskirtinai aukštą įrodinėjimo kokybės kartelę, tuo apsunkindami prokurorų naštą pagrindžiant nusikaltimus, ir atvirkščiai – palengvindami užduotį gynybai.

Cituotu teiginiu apie formalumų ir sveiko proto balansą bei kitais interviu akcentais 15min pašnekovas leido suprasti, kad „nesubliūkšti“ teismuose turi potencialo ne vien juvelyriškai parengtos bylos, bet ir tos, kuriose pakanka teisėtų duomenų pasverti esminiam dalykui – buvo padarytas nusikaltimas, ar nebuvo.

„Tarkime, teismą pasiekia nauja byla, kurioje kaltinimas grėsmingas, bet teisėjas kone plika akimi mato – trūksta įrodymų, esami įkalčiai – abejotini. Ar teisėjas gali iškart pradėti „taupyti resursus“ – proceso dalyvių laiką, pinigus, sveikatą? Kitaip tariant, neperspektyvią bylą nedelsdamas mėginti optimizuoti?“15min pasiteiravo A.Gutausko.

– Gali grąžinti prokurorui. Tikrai būna atvejų, kai nelogiškai, neaiškiai, suveltai formuluojamas kaltinimas. Kai neįmanoma suprasti, kas ką darė, kas už ką atsakingas – teismas turi galimybę įpareigoti prokurorą tai patobulinti – papildyti, ištaisyti trūkumus. Vis dėlto dažniausiai bylų, ypač didelių, esmė ir prasmė paaiškėja būtent proceso metu.

– Kitaip tariant, jei negrąžina – nagrinėti bylos negiliai, nekruopščiai, pagreitintai teismas galimybės neturi? Išlieka siekis, kad ir ikiteisminio tyrimo spragos būtų išryškintos, ir argumentai, kodėl asmuo negali būti pripažintas kaltu, visiems taptų aiškūs?

– Taip, jei byla jau pradedama nagrinėti – teismas pradeda nuodugnią jos medžiagos patikrą. Ir tik tai kruopščiai atlikęs, gali pasakyti, kas toje byloje gerai, kas blogai. Išankstinės galimybės pamatuoti galimą bylos sėkmę ar nesėkmę – labai ribotos. Ne veltui bylos tęsiasi teismuose taip ilgai. Liudytojų apklausos, ekspertizių išvados, gynybos argumentai – tik nagrinėjimo pabaigoje išsirutulioja vaizdas apie galimą bylos baigtį.

– Prašome pasakyti apskritai: jei ne visos bylos parengiamos kokybiškai, jų spragos lemia ir klampius svarstymus, ir miglotas perspektyvas – kuriame teisingumo vykdymo proceso etape matote didžiausią neišnaudotą potencialą?

– Ikiteisminio tyrimo.

Niekada nemačiau, nėra nė vieno atvejo, kad būtų visiškai švariai padaryta byla. Pirminių tyrimų kokybė dar kelia klausimų, ir įdomių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min