Išaugusią krovą, kuri, palyginti su įmonei sėkmingiausiais 2008-aisiais, padidėjo 6,6 proc., pasak KLASCO generalinio direktoriaus, daugiausia nulėmė išaugęs baltarusiškų krovinių tranzitas. Pastarasis padidėjo net 66 proc.
„Didelę krovą šiemet lėmė tai, jog švartuotis galėjo laivai su 13 metrų grimzle. Tai esminis lūžis, įvykęs liepos pabaigoje. Uosto gylis yra labai svarbus mūsų partneriams, nes kroviniai plukdomi į Tolimųjų Rytų, Pietų Amerikos valstybes, kai labai daug lemia laivo dydis“, – kalbėjo A.Pauža, generalinio direktoriaus vairą vėl perėmęs nuo balandžio mėnesio. Iš viso KLASCO priėmė keturis tokio tipo laivus, kuriais gabenta 260 tonų krovinių.
 |
| I.Ozturhan/15min.lt/A.Pauža |
Ne ką mažesnio krovos augimo tikimasi ir kitąmet, esą prieš naujuosius metus KLASCO gavo „dovaną“ iš uosto direkcijos – pasiektas dešimtmetį užsitęsusių derybų su uosto direkcija sprendimas dėl 7–9 krantinių sutvarkymo. A.Pauža tikisi, jog prie jų švartuotis galės ne mažesnės nei 13 metrų grimzlės laivai. Nors balandžio–birželio mėnesiai krovos atžvilgiu kompanijai buvo itin nesėkmingi, o gruodį dėl nepalankių oro sąlygų dirba vos 13 dienų, tai nesutrukdė įmonei per metus uždirbti 132 mln. litų.
Problemos dėl infrastruktūros
Pasak A.Paužos, uostas negali dirbti be geležinkelio. Operatyviai dirbant ir naudojant didesnius vagonų sąstatus, būtų galima priimti didesnius krovinių kiekius. Tokioms ambicijoms kelią esą užkerta vangus Pauosčio geležinkelio stoties projekto vystymas. KLASCO generalinio direktoriaus teigimu, šiuo metu stotis negali priimti tokio krovinių kiekio, kuris atvežamas.
„Tikimės, kad bus rasta bendra kalba su gyventojais ir šis projektas bus įgyvendintas“, – kalbėdamas apie visuomenės pasipiktinimą sukėlusį projektą vylėsi A.Pauža. Pagerinus infrastruktūrą įmonės teritorijoje, tikimasi, jog bus pasiekta 10 mln. tonų metinė krova šiaurinėje uosto dalyje, kurioje dabar perkraunama apie 6 mln. tonų krovinių. Šį tikslą ketinama įgyvendinti per trejus metus.
A.Paužos teigimu, planuojama sutvarkyti grūdų terminalą įskaičiuojant ir jo baigimą iki grūdų derliaus pradžios rugpjūtį, išvystyti trąšų terminalo plėtrą ir padidinti geležinkelio parką. Į tai įmonė ketina investuoti apie 30 mln. litų. Kompanija tikisi ir valstybės paramos, esą ji iš krovos gaunanti nemenkų pajamų: iš vienos tonos krovinio į valstybės biudžetą įkrenta 50 litų.
KLASCO ir toliau planuoja išlaikyti lyderio pozicijas Klaipėdos uoste ir Rytų Baltijos regione.
