„Korėjiečių pasitraukimas mums buvo visiškai netikėtas. Juk jau buvome gavę jų įpareigojantį pasiūlymą, tarpusavyje derinome tolesnio bendradarbiavimo detales. “Kepco„ sprendimą priskirčiau prie “force majeure„ (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Neatmetu galimybės, kad tai yra derybinė taktika – galbūt jie vėl sugrįš, su kitokiomis sąlygomis. Bet mes esame atviri ir kitų kompanijų, kurios domėjosi šiuo projektu, pasiūlymams“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė A.Sekmokas.
Anot jo, jei projektas korėjiečiams būtų buvęs neįdomus, jie nebūtų teikę įpareigojančio pasiūlymo. Jie buvo, anot energetikos ministro, didelio darbo rezultatas – gauta kelių segtuvų byla, „Kepco“ ne kartą lankėsi Visagine, susipažino su su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu susijusia informacija.
„Teikdami pasiūlymą jie neabejotinai paliudijo: projektas mums įdomus, matome jo naudą, matome, kaip jį drauge įgyvendinsime. Nežinau, kas atsitiko. Matyt, buvo įvertintos kažkokios mums nežinomos aplinkybės. Pasitraukdami jie mums pateikė savo argumentus, tačiau konfidencialumo sutartis man jų neleidžia atskleisti.Tepasakysiu tiek, kad “Kepco„ pateikti argumentai neatrodo įtikinami“, – kalbėjo A.Sekmokas.
Anot jo, šių metų pradžioje nutiko vienas labai reikšmingas įvykis – „Kepco“ laimėjo konkursą statyti atomine elektrinę Jugtiniuose Arabų Emyratuose, jų kainos pasiūlymas buvo daug geresnis nei kitų.
„Tos pačios kompanijos domėjosi ir Lietuvos projektu, bet joms buvo labai svarbu, ar dalyvauja ir korėjiečiai. Matyt, nepaisant konfidencialumo, jos kažkaip susižino, kas dar dalyvauja konkurse. Buvo ne viena kompanija, kuri pateikė savo siūlymus, tačiau artėjant laikui pateikti įpareigojantį pasiūlymą jų nebeliko spėjame, jog buvo įvertinta rizika, kad ir mūsų konkurse dalyvauja “Kepco„. Konkursą pralaimėjusioms kompanijoms tai ne į naudą jos laikomos mažiau konkurencingomis, krinta jų akcijų kaina, susvyruoja vadovų kėdės“, – sakė A.Sekmokas.
Komentuodamas, kokiomis dalimis VAE akcijas ketina dalytis projekto partneriai, energetikos ministras pakartojo, kad 34 proc. Lietuvos dalis numatyta Atominės elektrinės įstatyme, o partnerių dalys yra derybų objektas.
„Yra skirtumas tarp viešų politinių pareiškimų ir to, apie kokias dalis VAE projekte kalba regioninių partnerių energetikos įmonės. Dabartinę padėtį apibūdinčiau taip: turime visų projekte dalyvaujančių šalių politinę paramą ir sėkmingai deramės su jų energetikos įmonėmis dėl konkrečių dalių būsimojoje elektrinėje. Mums jau yra pavykę sudaryti visoms pusėms priimtiną paketą – visus preliminarius poreikius suderinome dar iki korėjiečiams pateikiant įpareigojantį pasiūlymą. Mes tą projektą tebeturime ir dabar iš viso pyrago galima išimti korėjiečių pageidautą dalį ir vietoj jos įdėti kitą partnerį“, – sakė A.Sekmokas.
Lenkija, pasak „Veido“, pretenduoja taip pat į 34 proc. akcijų, strateginiam partneriui tektų 51 proc. dalis, savo dalies norėtų latviai ir estai.
A.Sekmokas, atsakydamas į klausimą, kokia būtų naujos atominės elektrinės pagamintos elektros energijos kaina, sakė, kad atmetus statybos investicijas, kaina galėtų būti apie 8 centai už kWh.
„Žinoma, iš pradžių prie šios kainos dar turėtų dėtis investicijų sąnaudos pavyzdžiui, pagal derybų su korėjiečiais projektą jie turėtų būti išdėstyti per 15–20 metų. Bet pabrėžiu: net ir priskaičiuojant statybos sąnaudas elektros savikaina turėtų būti mažesnė, nei gamybai naudojant dujas. O toliau tai jau būtų tiesiog aukso kiaušinius dedanti višta“, – kalbėjo energetikos ministras.
