Ministras ketvirtadienį Žinių radijui sakė šilumos kainų problemą planuojantis aptarti ir su Kainų komisijos pirmininke Diana Korsakaite.
„Kalbėjau su merais – Vilniaus, Kauno. Šilumos įmonės, šilumos tiekimas, šilumos tinklai yra savivaldybių nuosavybė ir aš juos irgi raginu, kad jie ieškotų būdų, sprendimų.
Šilumos įmonėms valstybė neturi įtakos, vienintelė įtaka yra per reguliavimą, per Kainų komisiją, ji nustato tarifus, kurie ir lemia sąskaitų dydį, tai ir yra tas vienintelis teisėtas kelias, kuriuo galime eiti. Be abejo, kalbėsimės su naujai paskirta Kainų komisijos pirmininke D.Korsakaite, kaip būtų galima šituos klausimus spręsti, bet tai nėra lengvi sprendimai, lengvi keliai“, – teigė A.Sekmokas.
Jis pabrėžė, kad vienintelė išeitis atpiginti šildymą Lietuvoje – nuo dujų pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pirmiausia – biokuro, nors pripažino, kad tai yra ilgalaikis sprendimas.
„Iš tikrųjų šildymo sąskaitos didelės, labai didelės. Ir tai yra dėl dviejų priežasčių, viena – po truputį pradėjo kilti dujų kainos ir tai neišvengiamai turi įtakos šildymui, antra – šalta žiema, kuri reikalauja daug energetinių sąnaudų ir daug lemia sąskaitų dydį. Sprendimą matau, tai nevienadienis sprendimas, bet tai duotų labai patikimą rezultatą – persiorientavimas į atsinaujinančius energijos šaltinius“, – teigė energetikos ministras.
Kainų komisijos duomenimis, šilumos energija visoje Lietuvoje nuo vasario pabrango 4,7 proc. – jos kilovatvalandė (kWh) šį mėnesį kainuoja vidutiniškai 22,64 cento, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.
Vidutinė šilumos kaina sausį, palyginti su gruodžiu, didėjo 2,6 proc., o gruodį, palyginti su lapkričiu, – 2,2 procento. Iki tol – spalį ir lapkritį – mažėjo atitinkamai 8,2 ir 2,7 proc.
