Lietuva siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijoje esančius generolą Vladimirą Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę, tačiau Baltarusija atsisako suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.
„Jeigu kalbėtume apie senatis, tai į tuos teisinius dalykus reikia plačiau žiūrėti, jeigu kalbėtume apie 20 metų senatį, kuri yra didžiausia. Visada įstatyme yra tam tikrų aplinkybių, kurios lemia vieno ar kito termino sustojimą, sustabdymą ar pan. Šiandien aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, ar nėra tų aplinkybių, ir kalbėti apie ateinantį senaties terminą. Taip, 20 metų artėja, bet, ar tai bus terminas, kuris nutrauks galimybę tuos žmones patraukti atsakomybėn, aš negaliu pasakyti“, – BNS interviu sakė A.Valantinas.
Generalinis prokuroras sakė neatmetas galimybės, kad spręsti įtariamųjų išdavimo problemą gali prireikti ir politinės valios, nes „Baltarusijos valstybė turi savo požiūrį“.
„Kalbant apie teisininkų ir politikų kalbėjimus, aš tų dalykų niekada nesieju. Aš suprantu, kad tam tikriems dalykams galbūt reikia ir politinės valios, nes Baltarusijos valstybė turi savo požiūrį ir tą požiūrį eilinį kartą išreiškė atsakyme ir atsakymą argumentuodama“, – teigė generalinis prokuroras.
„Mes išnaudojame kiekvieną galimybę, nes kai valstybės vadovas tam tikrus pareiškimus padaro, yra normalu, kad mes pakartojame tuos prašymus“, – sakė A.Valantinas.
Jis patikino, kad Generalinė prokuratūra daro viską, kad V.Uschopčikas ir S.Juonienė būtų išduoti Lietuvai.
„Šitoje byloje prokuratūra siekė, siekia ir sieks rezultatų – kad tie žmonės, kurie padarė nusikalstamas veikas Lietuvos teirtorijoje, stotų prieš mūsų teismą. Tos mūsų pastangos atsimuša į tam tikrus dalykus – yra sutartis ir pagal tą sutartį Baltarusijos pusė surašo tam tikrus argumentus ir to rezultato, kurios mes siekiame, negauname“, – tvirtino A.Valantinas.
Baltarusijos generalinė prokuratūra šią savaitę atsakyme Lietuvos generalinei prokuratūrai pakartojo savo poziciją, jog minėtų įtariamųjų veiklą ji „vertina pagal tuo metu egzistavusios valstybės – TSRS – įstatymus – kaip siekį apsaugoti šios valstybės (TSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos“, sakoma Lietuvos generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę pareiškė mananti, kad klausimas dėl Baltarusijos teisinės pagalbos „gali būti išspręstas tik politiniame lygmenyje, taigi politinis dialogas su A.Lukašenka vyks toliau“.
Kaip BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, V.Uschopčikui yra inkriminuojami Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už nužudymą, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą ir veiklą, viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, sunkų sveikatos sutrikdymą ir plėšimą ir pasikėsinimą panaudojant smurtą pagrobti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
S.Juonienė įtariama dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos ir viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Sausio 13-osios byloje apkaltinamieji nuosprendžiai iki šiol buvo paskelbti Mykolui Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.
Praėjus beveik metams nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo, 1991 metų sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą.