Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 4d. 10:12 , Atnaujinta: 2019 rugsėjo 4d. 11:42

A.Veryga kloja pamatus sveikatos reformai, pradeda nuo greitosios medicinos pagalbos

Aurelijus Veryga
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Aurelijus Veryga

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga pristatė skubios pagalbos pertvarką, kuri turėtų sumažinti atskirtį tarp didmiesčių ir regionų. Taip esą siekiama ruoštis gerokai vėluojančiai sveikatos sistemos reformai. Nauja tvarka teikiant skubią pagalbą turėtų įsigalioti jau nuo lapkričio 1 dienos.

Pertvarkos pristatyme, be ministro A.Verygos, dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.

Kaip teigia A.Veryga, pagal reformą, greitoji pagalba suskirstyta į kelis lygius, pagalba bus teikiama ne tik skubiosios pagalbos skyriuose (SPS), bet ir teritoriniuose skubiosios pagalbos padaliniuose bei skubiosios pagalbos kabinetuose. Teigiama, kad patyrusiems nežymius sveikatos sutrikimus skubioji pagalba turėtų būti teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, sudėtingesniais atvejais – didžiųjų, daugiaprofilinių šalies ligoninių SPS. Anot ministro, tai leis sumažinti atskirtį tarp didmiesčių ir mažesnių miestelių.

„Kad reikia sistemą tvarkyti, kalbame ne tik mes, tai mums nuolat akcentuoja ir PSO, ir EBPO ekspertai. Gaila, kad vis nesiryžtame, dėl tam tikrų procesų įstringame. Puikiai suprantate, ką politikams reiškia reformuoti sistemą. Pažiūrėjus į mano reitingus, atsakymas aiškus, ką reiškia judinti šiuos procesus“, – teigia ministras ir priduria, kad ne visi suplanuoti darbai bus spėti padaryti iki naujos Vyriausybės.

„Tikrai neturėtų būti skirtumų tarp regionų ir didelių miestų, nes tikrai yra neteisinga, kai žmonės, kurie gyvena nutolę nuo didelių miestų, negauna tokios pat kokybiškos pagalbos“, – sako A.Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija nuotr. /Skubosios medicinos vystymo šalyje vizija
Sveikatos apsaugos ministerija nuotr. /Skubosios medicinos vystymo šalyje vizija

Naujovė – skubiosios pagalbos kabinetai

Greitosios medicinos pagalbos naująjį aprašą rengusios darbo grupės pirmininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai doc. Kęstučio Stašaičio teigimu, pertvarka reikalinga stebint išaugusį skubios pagalbos poreikį.

„Greitosios medicinos pagalbos teikimo iššūkis yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Piko metu mūsų greitosios medicinos automobilių garažas būna užkrautas darbu. Matome, kad pacientų srautai per pastaruosius 8-erius metus ryškiai išaugo – jie padvigubėjo“, – teigia docentas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko spaudos konferencija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko spaudos konferencija

Pasak mediko, 80 proc. pacientų yra išleidžiami į namus, o tai rodo, kad nemažai jų ateina turėdami nedidelius sveikatos sutrikimus. Todėl siūlomos naujovės – penkių lygių skubi pagalba bei galimybė ją suteikti ne tik ligoninėse, o ir naujai kuriamuose skubiosios pagalbos kabinetuose.

Juose paslaugos būtų teikiamos pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Anot SAM, šių kabinetų atskirai steigti nereikėtų, jie galėtų veikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – poliklinikose. Koks būtų kabinetų darbo laikas, nustatytų įstaigos vadovai.

Tokia naujovė, anot docento, leis ir mažesnius, ir didesnius sutrikimus turintiems žmonėms greičiau gauti reikiamą pagalbą, mat ir daugiaprofilinėse ligoninėse srautai sumažėtų.

Pagal naujosios tvarkos aprašą, būtinosios pagalbos kabinetai yra numatyti nuo 2021-ųjų, tačiau galima juos steigti ir greičiau.

Pirmieji pokyčiai nuo lapkričio 1-osios

LSMU Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai K.Stašaičio teigimu, nuo lapkričio mėnesio įsigaliosianti tvarka iš pradžių sistemoje įves nedidelius pokyčius.

Pavyzdžiui, parengtas įrangos sąrašas, kuris yra būtinas vienokio ar kitokio lygio skubios pagalbos priėmimo skyriuose. Taip pat yra surašytas privalomas budinčių specialistų skaičius ligoninėse, kuris, teigia docentas, ypač aktualus mažų gydymo įstaigų personalui.

Kartu yra numatyta, kad žemiausio lygio specializuotose ligoninėse, pavyzdžiui, psichiatrijos, kurios niekada nedalyvavo skubios pagalbos teikimo tinkle, būtų galimybė suteikti būtinąją pagalbą ten esantiems asmenims.

Tvarkai įsigalėti yra numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2021-ųjų sausio 1-osios. Per šį laiką SPS ir teritoriniuose SPS turės būti sukomplektuotos medicinos priemonės, prietaisai, įskaitant ir reikalingus vaikų gyvybių gelbėjimui. Taip pat teigiama, kad iki 2023-iųjų atsiras ir nauji reikalavimai – jie bus taikomi skubios medicinos pagalbos kabineto personalui.

SAM teigimu, aprašą parengė Ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių tinklo ir infrastruktūros modernizavimo darbo grupė, kurioje dalyvauja pacientus vienijančių organizacijų, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos rajono ligoninių ir Lietuvos ligoninių asociacijų, universitetų ligonių, taip pat Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min