Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 1d. 14:30 , Atnaujinta: 2020 spalio 1d. 16:45

A.Veryga paaiškino, kodėl ministerija iš privatininkų įsigijo ypač brangius medikų mokymus

Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Aurelijus Veryga

„Tuo metu paslaugos buvo įsigytos iš to, iš ko buvo įmanoma įsigyti“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, aiškindamas, kodėl Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi įstaiga nuotolines medikų mokymo paslaugas įsigijo iš privačios Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) atstovų įkurtos įmonės, nors analogiškas paslaugas Vilniaus universitetas (VU) galėjo suteikti keliasdešimt kartų pigiau. Ministras, kadaise dirbęs su paslaugą suteikusios įmonės vadovais, šio fakto ragina nesureikšminti.

„Aš, aišku, asmeniškai nedalyvauju tuose pirkimuose, bet tikrai galiu patikinti, kad čia be reikalo ieškoma kažkokių sąsajų. Tuo metu paslaugos buvo įsigytos iš to, iš ko buvo įmanoma įsigyti, o ne iš to, kas teoriškai, kada nors, po kelių savaičių kažką galėjo pasiūlyti“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu komentavo A.Veryga.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Medikai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Medikai

Taip jis atsakinėjo į Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen klausimą. Politikė teiravosi, pagal kokius kriterijus buvo atrinktas pirkimo laimėtojas.

Teigia, kad nebuvo laiko paieškoms

Ministras pasakojo, kad kai Lietuvą pasiekė COVID-19 pandemija ir buvo įvestas karantinas, didelį kiekį medikų reikėjo greitai apmokyti elgtis su specialia įranga – kitos įmonės paieškoms esą nebuvo laiko.

Mes neturėjom kelių savaičių. Tai buvo dienų klausimas.

„Tuo metu, kai mums reikėjo apmokyti tūkstančius gydytojų ir slaugytojų naudotis gyvybine įranga, mes neturėjom kelių savaičių. Tai buvo dienų klausimas.

Aš galiu tik priminti, tuo metu asmeniškai teko raginti ir vardinti savivaldybes, kurių medikai dar neužsiregistravo, neatsiliepė ir nesimokė. Ir tuo metu, tokio skaičiaus žmonių, tokiu būdu nesuvežant jų į vietą, būtent nuotoliniu būdu, neišplatinant viruso, niekas mums nesiūlė“, – patikino A.Veryga.

Aplinkybes, kaip SAM pavaldi įstaiga – Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras – A.Verygos pavedimu įsigijo nuotolinius medikų mokymus, aiškinosi LRT Tyrimų skyrius. Medikai turėjo išmokti, kaip gydyti COVID-19 sergančius pacientus.

LRT duomenimis, neskelbiamų derybų būdu kovo 25-ąją iš vieno dalyvio buvo išrinktas pirkimo laimėtojas – LSMU adresu veikiantis Krizių tyrimo centras, su juo pasirašyta 1,2 mln. eurų sutartis.

Vieno mediko dviejų valandų trukmės mokymai pagal sutartį kainavo 375 eurus.

LRT nurodo, kad po kelių savaičių iš Vilniaus universiteto įsigytų panašių „gyvų“ mokymų valanda kainavo 8 eurus arba 16 eurų už 2 valandas.

LSMU iki tapdamas ministru dirbo A.Veryga. Jis pats LRT sakė pirkimo neatsimenantis, tik patvirtino, kad su minėtos įstaigos vadovais dirbo LSMU prieš ketverius metus, tačiau dabar esą nepalaiko jokių santykių.

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro laikinoji direktorė Elena Ramelienė teigė, kad SAM konkrečiai nenurodė, iš kurios įmonės įsigyti paslaugas, o minėta įmonė pasirinkta, nes su ja jau anksčiau teko dirbti „ir tai pasiteisino“.

Siūlo atsižvelgti į pirkimo kriterijus

Dar plačiau savo poziciją dėl įsigytų medikų mokymų A.Veryga ketvirtadienį išdėstė feisbuke. Žurnalistų publikaciją jis pirmiausia susiejo su Seimo rinkimais.

„Tyrimai“ ir ekspertų įžvalgos prieš rinkimus pilasi kaip „grybai po lietaus“, – teigė ministras.

A.Veryga tikino norintis atkreipti dėmesį, kad tyrėjai, pasak jo, „lygina nelyginamus dalykus, bando prikišti, kad slepiama tai, kas visuomet buvo deklaruojama ir pan“.

Ministras teigė nesuprantantis, kodėl „vis prikaišiojama“ jo buvusi darbovietė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./LSMU
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./LSMU

„Pirmiausia, nelabai suprantu vis dar nesibaigiantį prikaišiojimą dėl mano buvusio darbo Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Ar aš kada nors tai slėpiau? Atvirkščiai, aš didžiuojuosi, kad teko ten studijuoti, o vėliau dirbti, nes tai yra puiki ir profesionali akademinė ir mokslinė institucija. Ir visi bandymai ją pavaizduoti kaip kažkokią „mafiją“ yra šlykštūs ir, neabejoju, kad žeidžia universiteto bendruomenę.

Be to, ar norima pasakyti, kad jei ministru yra žmogus, anksčiau dirbęs kažkurioje institucijoje, tai ji ministravimo metu turi užsidaryti ir nieko nedaryti? Pavyzdžiui, jei ministru taptų prof. V.Kasiulevičius, Vilniaus universitetas ir Santaros klinikos turėtų užsidaryti? Nedalyvauti projektuose, neplanuoti naujų korpusų statybų, nepriimti pacientų, studentų ir t.t.?“ – svarstė ministras.

Lyginti Krizių tyrimų centro ir VU organizuotus medikų mokymus, pasak jo, nekorektiška.

Visiškai nekorektiškas palyginimas su vėliau kitos akademinės institucijos vykdytais mokymais.

„Visiškai nekorektiškas palyginimas su vėliau kitos akademinės institucijos vykdytais mokymais. Šuo atveju svarbu lyginti apimtį, mokymų atlikimo greitį ir laiką, kada jie vyko.

Tik priminsiu, kad tuo metu per labai trumpą laiką, saugiu nuotoliniu būdu reikėjo profesionaliai apmokyti tūkstančius sveikatos darbuotojų, kaip teikti pagalbą kritinės būklės pacientams, kurie gydomi nuo koronaviruso.

Tuomet neturėjome savaičių. Neturėjome laiko laukti. Reikėjo skubių sprendimu. Jei būtumėme laukę, kol sudėtingi mechanizmai ir dabar kritikuojantys ekspertai pasiruoš, mokymų galėjo ir nebereikėti, nes pagal tuometines ligos plitimo prognozes medikams būtų tekę mokytis praktikoje, darant klaidas“, – aiškino A.Veryga.

S.Skvernelis: išvadas turi daryti VPT

Apibendrindamas jis pabrėžė, kad pasirengimo greitis, nuotolinio apmokymo galimybė, didelis apmokomųjų skaičius ir apmokymo įvykdymo trukmė buvo labai svarbūs kriterijai, perkant paslaugą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Tuomet niekas panašių alternatyvų nesiūlė“, – nurodė ministras, pridurdamas, kad mokymai įvyko ir dėl jų kokybės priekaištų esą niekas neturėjo.

„Na, o dabar tai naudoti pigiam politikavimui ir rinkiminės intrigos kėlimui yra labai žema“, – įrašą feisbuke užbaigė ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis LRT Tyrimų skyriaus paskelbtos informacijos apie tai, kad SAM pavaldi įstaiga galimai permokėjo už paslaugas, teigė nepriimantis „už gryną pinigą“. Situaciją, anot jo, turi aiškintis Viešųjų pirkimų tarnyba.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

„Jeigu kažkokių klausimų yra, yra viešųjų pirkimų procedūros. Bet kokiu atveju per pandemiją visi pirkimai buvo vykdomi pagal tuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą, tai yra mūsų institucijos, pirmiausia, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kur jeigu mato, kad pirkimas buvo įvykdytas su pažeidimais, turi išvadas padaryti“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį komentavo premjeras.

Opozicinių partijų atstovai ketvirtadienį pranešė kreipęsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų SAM pavedimu atliktą pirkimą, „galimą piktnaudžiavimą ir sisteminės korupcijos apraiškas SAM“.

Plačiau apie LRT tyrimą skaitykite čia.

Komentarai: 44

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

21:40
11:46
00:49

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min