Nuotolinės spaudos konferencijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) transliaciją žiūrėkite čia:
A.Veryga sakė, kad kasdien sekama informacija apie ligoninių lovų užimtumą. Maždaug iš 17 tūkstančių stacionarinių lovų užimtos šiuo metu yra apie 10 tūkstančių.
Iš 650 reanimacijos lovų užimtos maždaug 370. Beveik iš 6 tūkstančių lovų, kuriose galima skirti deguonies terapiją, užimta beveik 1,9 tūkst. lovų.
Pasak A.Verygos, infekcinių lovų, skirtų ir COVID-19 pacientams, užimtumas kai kur perkopė 60 procentų. Tokių lovų šalyje yra kiek daugiau nei 400.
Sveikatos apsaugos ministras sakė, kad gydymo įstaigos yra pateikusios skaičius, kad artimiausiu metu gali papildomai paruošti per 260 lovų.
Jeigu atsirastų poreikis, regionų ligoninėse COVID-19 pacientų gydymui būtų galima panaudoti dar 590 lovų.
Tose įstaigose, kur bus plečiamas COVID-19 lovų skaičius, A.Verygos teigimu, gali mažėti kitų teikiamų paslaugų.
Priklausomai nuo to, koks skyrius bus pritaikytas koronavirusu sergantiems pacientams, tokių paslaugų greičiausiai ir mažės.
„Dirbtinai kažkokių išskirtinių planinių procedūrų niekas nenukėlinės. Neplanuojame tokio kažkokio centralizuoto planinių paslaugų stabdymo. Bet tose gydymo įstaigose, kuriose bus plečiamas COVID-19 lovų skaičius, natūralu, kad skirtingų paslaugų apimtys gali susitraukti. Tai, kaip aš ir anksčiau minėjau, priklausomai nuo to, kurioje ligoninėje, koks skyrius bus pritaikytas COVID-19 lovoms. Tai gali būti terapinės kažkokios lovos, gali būti dienos chirurgijos lovos. Tai, kaip sakiau, priklausomai nuo to, koks skyrius bus pritaikytas COVID-19 pacientams, ten planinių paslaugų ir sumažės“, – nurodė sveikatos apsaugos ministras.
Priklausomai nuo to, koks skyrius bus pritaikytas COVID-19 pacientams, ten planinių paslaugų ir sumažės.
Privaloma klientų registracija
Nuo pirmadienio įsigalios reikalavimas viešojo maitinimo įstaigoms, pasilinksminimo vietoms privalomai registruoti visus klientus.
A.Veryga aiškino, kad apsispręsta, jog paslaugų teikėjas turi užfiksuoti kiekvieno kliento vardą, pavardę ir telefono numerį.
Signalas didmiesčiams
A.Veryga nurodė, kad pagal sergamumo COVID-19 rodiklius kai kurios didžiosios savivaldybės kitą savaitę gali „nusidažyti“ raudonai – patekti į grėsmingiausių šalyje sąrašą.
Į jį, pasak ministro, gali patekti dauguma didžiųjų savivaldybių. Tarp tokių – ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų.
„Kiek turiu duomenų, panašu, kad pirmadienį gali taip ir atsitikti, kad dauguma didžiųjų savivaldybių gali patekti į tą raudonų savivaldybių sąrašą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Tikslūs duomenys dėl to bus aiškūs penktadienį po pietų.
A.Veryga aiškino, kad pirmadienį Vyriausybė apsispręs: reikia ar nereikia dar pirmadienį jose skelbti lokalų karantiną.
Jeigu jis būtų įvestas, tose savivaldybėse įsigalios papildomi reikalavimai, tarkime, dėl privalomo kaukių dėvėjimo, būriavimosi, pacientų lankymo ir panašiai.
Infekcija plinta visur
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 255 pacientai.
26 žmonės guli reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, dirbtinis plaučių ventiliavimas taikomas 14 žmonių, 94 asmenys gydomi su deguonies kaukėmis.
D.Razmuvienė nurodė, kad naujai registruoti 424 susirgimų koronavirusu atvejai užfiksuoti 9 apskrityse.
Tačiau didžiausia dalis užsikrėtimų tenka Vilniaus apskričiai. Per ketvirtadienį čia nustatyti 215 susirgimų COVID-19 atvejų.
„Iš patvirtintų vakar 424 atvejų pavyko epidemiologinius tyrimus atlikti tik 307 atvejams“, – sakė NVSC atstovė.
Iš 307 asmenų po kontakto su sergančiaisiais koronavirusu užsikrėtė 208 žmonės. D.Razmuvienės teigimu, tai – didelis procentas, rodantis labai nekokias tendencijas.
Taip pat registruoti 4 įvežtiniai atvejai: du iš Norvegijos, po vieną iš Rusijos ir Nyderlandų.
95 asmenų užsikrėtimo aplinkybės yra neaiškios.
168 žmonės, kuriems ketvirtadienį patvirtintas COVID-19 jautė infekcijos simptomus.
D.Razmuvienė sakė, kad virusas plinta visur: ir mokymo, ir gydymo įstaigose, įmonėse, laisvalaikio leidimo vietose ir panašiai. Anot epidemiologės, nebėra srities, kur nebūtų patvirtintas bent vienas COVID-19 atvejis.
Anot epidemiologės, nebėra srities, kur nebūtų patvirtintas bent vienas COVID-19 atvejis.
Jeigu iki rugsėjo neatsekamų užsikrėtimų koronavirusu atvejų buvo apie 20 procentų, tai dabar – apie 28 procentus.
Ketvirtadienį nauji koronaviruso atvejai registruoti Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. D.Razmuvienė informavo, kad iš viso Marijampolės socialinės globos namuose užfiksuoti 173 koronaviruso atvejai.
Daugėja ir ugdymo įstaigų, kuriose vyksta vidinis koronaviruso plitimas. 299 ugdymo įstaigose registruoti 773 ligos atvejai. Didžioji dalis susirgusių yra moksleiviai.
Nuo COVID-19 mirė Šiaulių apskrities gyventojas. Jis priklausė 80–89 amžiaus grupei, turėjo gretutinių ligų. D.Razmuvienė teigė, kad nepavyko nustatyti, nuo ko šis žmogus užsikrėtė koronavirusu.
Užsikrėtusiųjų skaičius sparčiai auga
Pastarosiomis dienomis nauji susirgimai koronavirusu viršija rekordus.
Per ketvirtadienį nustatyti 442 nauji koronaviruso atvejai. Mirė vienas žmogus.
Iš viso šalyje patvirtinti 9104 COVID-19 atvejai. 3978 žmonės pasveiko nuo ligos, o 4956 – serga.
Izoliacijoje šiuo metu yra 30 923 asmenys.
Taip pat ministrų kabinetas paskelbė lokalų karantiną Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono teritorijose bei pratęsė karantiną Raseinių rajono savivaldybėje.
