„Iš viso Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) partijos nariai kandidatuos 28 Lietuvos miestuose ir rajonuose“, – praėjusių metų gruodžio 8 d. po partijos tarybos posėdžio paskelbė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
Vis dėlto partijos planai savivaldos rinkimuose pasikeitė – portale rinkejopuslapis.lt skelbiama, kad Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) suformavo kandidatų sąrašus 14-oje savivaldybių: Joniškio rajone, Kaišiadorių rajone, Kelmės rajone, Molėtų rajone, Pakruojo rajone, Prienų rajone, Rokiškio rajone, Širvintų rajone, Švenčionių rajone, Ukmergės rajone, Utenos rajone, Varėnos rajone, Vilniaus mieste, Visagine.
LRT.lt kalbintas partijos valdybos narys Algis Čaplikas teigė, kad Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) savo planus savivaldos rinkimuose pakeitė dėl to, kad nusprendė orientuotis tik į tas savivaldybes, kuriose partija jaučiasi stipriausia.
„Planavome kelti sąrašus 28-iose savivaldybėse, bet realiai, atsižvelgdami į tai, kad mes nesame finansuojami iš biudžeto, nenorėdami kelti sąrašų ten, kur nėra prasmės, kur nėra noro, [...] nusprendėme koncentruotis ten, kur esame stiprūs“, – pažymėjo A.Čaplikas.
Jis neslėpė, kad kai kurie partijos nariai įsiliejo į kitų partijų, visuomeninių komitetų kandidatų sąrašus. Anot A.Čapliko, kai kurie partijos nariai savivaldos rinkimuose dalyvaus buvusio liberalo, Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko buriamo komiteto sąraše, partija savo nariams rinkimuose leido dalyvauti ir Šilalėje suformuotų rinkimų komitetų sąrašuose. Politikas tokias tendencijas vertino teigiamai.
„Vieni nuėjo su komitetu, tai mes neprieštaravome – tegul eina. Kiti, matydami, kad susiduria su didžiule problema suformuoti sąrašą, matydami, kad jei nesi meras, gali likti opozicijoje, įsiliejo į kitus sąrašus. Mes nedarėme taip, kaip kitos partijos, kai dirbtinai, per jėgą formuojami sąrašai. Mes tiesiog apsvarstėme, nutarėme skirti dėmesį tiems žmonėms, kurie pasiryžę dalyvauti rinkimuose. Manau, ta taktika pasiteisins“, – aiškino politikas.
Mes tiesiog apsvarstėme, nutarėme skirti dėmesį tiems žmonėms, kurie pasiryžę dalyvauti rinkimuose. Manau, ta taktika pasiteisins, – aiškino politikas.
Svajoja apie liberalų susijungimą
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, kandidatas į Vilniaus merus A.Zuokas LRT.lt taip pat patvirtino, kad dalis partijos narių savivaldos rinkimuose dalyvaus kitų partijų, tarp kurių – Liberalų sąjūdis, sąrašuose. Tokių atvejų pavyzdžiai – Klaipėdos, Elektrėnų savivaldybės.
A.Zuokas nedramatizavo to, kad jo partija nesugebėjo suformuoti savo kandidatų sąrašų didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Vilnių, o kai kurių savo bendražygių įsiliejimą į Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašus politikas vertino kaip „tam tikrą paraišką ateičiai“.
„Skyriai patys sprendžia ir galimybes vietoje mato geriau. Kita vertus, kai kur bendravimas drauge su kitomis giminingomis politinės organizacijomis sukuria didesnę prasmę, kalbant apie rinkimų rezultatą. Tai yra ir tam tikra paraiška ateičiai, nes ne paslaptis, kad nemaža dalis partijos narių, kurie tada, kada verslo grupės kartu su dabartiniais Liberalų sąjūdžio partijos vadovais skaldė mūsų partiją, išėjo iš partijos, bet nežinojo visų užkulisinių dalykų, kurie paaiškėjo. Tai yra, matyt, pagrindas po savivaldos rinkimų daliai skyrių arba daliai skyrių asmenų kalbėti apie vieningą liberalų organizaciją“, – kalbėjo A.Zuokas.
A.Zuoko bendražygis A.Čaplikas pažymėjo, kad Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tikisi laimėti mero rinkimus bent septyniose savivaldybėse.
„Yra galimybė, kad iš tų iškeltų 12-os merų, 14-os sąrašų visi turėtų pereiti barjerą. Iš visų kandidatų septyni tikrai turi realius šansus tapti merais“, – teigė A.Čaplikas.
E.Gentvilas: tai yra blefas
Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas LRT.lt teigė žinantis, kad keli A.Zuoko vadovaujamų liberalų nariai prisijungė prie LS kandidatų į savivaldą sąrašo Elektrėnuose. Anot jo, tai buvo ir paties LS interesas, kad būtų sumažinta konkurencija regione.
E.Gentvilo teigimu, greičiausiai keli A.Zuoko bendražygiai į LS kandidatų sąrašus galėjo įsilieti ir Trakų, Kazlų Rūdos savivaldybėse. Per visą Lietuvą, politiko teigimu, į LS sąrašus pateko iki 10 A.Zuoko vadovaujamos partijos atstovų.
Anot E.Gentvilo, ši situacija paneigia pernai pasklidusią informaciją, kad Liberalų sąjūdžio nariai pereina į Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) gretas.
„Faktas toks, kad iš didelio burbulo liko 14 sąrašų, palyginus su mūsų 48-iais. Kitas faktas – pavieniai A.Zuoko žmonės atsidūrė pas mus sąrašuose. [...] Esminis dalykas, kad jie ateina pas mus tais atvejais, kai negali sudaryti savo sąrašo, kai jiems trūksta žmonių“, – komentavo E.Gentvilas.
Jis neslėpė ir toliau kritiškai vertinantis A.Zuoko deklaruojamą idėją dėl liberalų partijų susivienijimo.
„Tai yra tam tikras blefo elementas, paaiškinimas, kad „štai nesudarome savo sąrašo, tai mūsų žmonės nuėjo pas Liberalų sąjūdį, kad užtikrintų susijungimą“. Reikia pripažinti, kad nebėra A.Zuoko partijos skyrių, pavyzdžiui, Elektrėnuose, tai apie ką čia kalbėti? Nenoriu kritikuoti, bet jau dešimt metų vyksta kalba, kad Liberalų centro sąjungos, dabar vadinamos Lietuvos laisvės sąjungos, nariai vis daugiau pereina į mūsų partiją“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderis.
