Jis teigia, kad Lietuvos banke reikia brangiau mokėti už aukštesnę kvalifikaciją, o komercinių bankų vadovybės atlyginimus paprastai imamasi peržiūrėti, kai bankus valstybė jau gelbsti savo pinigais.
„Galbūt ir mums tai teks daryti. Mes iš tiesų kol kas komercinių institucijų atlyginimų per daug nebandėme reguliuoti. Tai nėra įprasta Lietuvoje. Noriu pasakyti, kad Amerikos ir kitų valstybių valdžia, kuri ėmėsi vienaip ar kitaip reguliuoti bankų atlyginimus, tai pradėjo daryti tuo metu, kai tos valstybės savo valstybiniais finansiniais resursais ėmėsi gelbėti bankus“, – interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.
Jis tikino nesiimantis spėlioti, kodėl Lietuvos banke atlyginimai yra dideli.
„Bankas yra savarankiška institucija, užimanti labai svarbią vietą. Visi turime suprasti, kad valstybės finansų sistemos stabilumas ir visų finansų institucijų, tai yra bankų, veikla labai stipriai priklauso nuo Lietuvos centrinio banko, nuo jo kvalifikuoto darbo. Be abejo, žmonės, kurie dirba šiame banke, turi būti tikrai aukštos kvalifikacijos. Natūralu, kad už aukštą kvalifikaciją reikia mokėti ir tinkamus pinigus“, – tvirtino premjeras.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas per mėnesį uždirbo apie 26 tūkst. litų, o valdybos nariai – apie 20 tūkst. litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Lengvatinės paskolos darbuotojams
Priminsime, kad Lietuvos bankas užsitraukė Seimo nemalonę ir dėl lengvatinėmis sąlygomis darbuotojams dalijamų paskolų.
Neoficialiai teigiama, kad paskolinti keletą milijonų litų savo darbuotojams pigiau bankui leidžia kasmet gaunamas pelnas iš tiesioginės veiklos. Vien pernai jis siekė 364 mln. litų.
Būsto kreditai litais darbuotojams teikiami už 4,25 proc. metinių palūkanų – apie tris kartus pigiau nei imant paskolą iš komercinio banko.
