„Daugumoje ministerijų daugumą standartinių išlaidų mes jas tiek nupjaustėme, kad jau dabar pjaustome kaulus. Bet yra taip, kaip yra. Mes rinkomės labai sąmoningą strategiją – pirmame etape nelietėme socialiai jautrių išmokų“, – verslininkams skirtoje konferencijoje penktadienį Vilniuje sakė premjeras.
Jo teigimu, biudžeto pajamos nukrito maždaug į 2006 metų lygį, tačiau kai kurios išlaidos lieka tokios, kokios buvo 2008-aisiais.
„Esame dosnūs, aš tiek galiu pasakyti. Suvaldyti situaciją ir grąžinti deficitus į Mastrichto kriterijų aplinką bus gana sudėtinga“, – sakė premjeras.
Jo teigimu, pagrindinės kitų metų biudžeto problemos – senatvės pensijų, motinystės išmokų dydis („Sodros“ biudžete), tuo tarpu valstybės biudžete – pedagogų atlyginimai, pervedimai į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
Jis pripažino, kad šiais metais Vyriausybė kovoja dėl to, kad kitų metų deficitas nebūtų didesnis nei šių – 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jei nevykdysime struktūrinių reformų, A.Kubiliaus teigimu, toks pat darbas laukia ir kitais metais ruošiant 2011 metų biudžeto projektą.
Tai, kad nemato Vyriausybės darbų struktūriškai pertvarkant kai kuriuos sektorius, šį mėnesį pareiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuomet A.Kubilius pripažino, kad šiuo metu ministrai užimti tik situacijos valdymu.
Valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos (ES) paramos, numatoma, sieks 13,152 mlrd. litų, arba 1,245 mlrd. litų mažiau nei 2009 metais, išlaidos – 18,328 mlrd. litų. t. y. 891 mln. litų mažiau. Planuojamas kitų metų biudžeto deficitas – 5,176 mlrd. litų, arba 6,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2010 metų pabaigoje sieks apie 41 proc. prognozuojamo BVP.
Tik dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų bendros valstybės biudžeto išlaidos 2010 metais, palyginti su 2009 metais, didėja apie 2 proc. ES paramos lėšos 2010 metais sieks 7,891 mlrd. litų, arba 1,475 mlrd. litų daugiau negu šiemet, todėl valstybės biudžeto pajamos su ES lėšomis bus 21,044 mlrd. litų, o asignavimai – 26,220 mlrd. litų.
2010 metais dėl numatomo pagrindinių užsienio prekybos partnerių ūkių atsigavimo BVP nuosmukis gali sulėtėti iki 4,3 proc.
