Premjeras atsakomybę už tai verčia praėjusiai Vyriausybei ir žada imtis konkrečių veiksmų. Jis sakė dar nežinantis, ar kreipsis į teisėsaugą. Tai esą bus nuspręsta detaliau išanalizavus VK išvadas.
„Aš tik noriu pirmą dalyką pabrėžti, kad tai yra ankstesnių Vyriausybių veiklos tokiais būdais formuojant tariamai drąsios šalies įvaizdį rezultatai. Mūsų vienas iš pirmųjų veiksmų buvo Vyriausybės kanceliarijoje sustabdyti per, rodos, 1,7 mln. litų išlaidas, skirtas irgi vadinamajam įvaizdžiui kurti, kai mes pamatėme, kokios dar ankstesnės Vyriausybės užsakytos įvaizdžio knygos buvo leidžiamos – kurių vienos vertė buvo 700 litų“, – Žinių radijui ketvirtadienį dėstė A.Kubilius.
Klausiamas, ar už švaistūniškus sprendimus atsakys konkretūs žmonės, A.Kubilius žadėjo, kad konkrečių žingsnių bus imtasi.
„Be abejo, VK tyrimas ir ataskaita pagal galiojančius įstatymus reikalauja konkrečių veiksmų. Tuos veiksmus mes ir imsimės realizuoti su Seimo Audito komitetu, svarstydami ataskaitą ir nurodydami, kokie veiksmai turi būti atlikti“, – kalbėjo premjeras.
Klausiamas, ar už švaistūniškus sprendimus atsakys konkretūs žmonės, A.Kubilius žadėjo, kad konkrečių žingsnių bus imtasi.
Jis teigė visos ataskaitos dar neskaitęs, bet pabrėžė, kad žiniasklaidoje pateikta informacija – stulbinama.
„Ataskaitoje pateikti skaičiai iš tikrųjų stulbina – kad šitokiu būdu buvo išleista per 60 mln. litų – visiškai vėjais, visiškai tuščiai, perkant žiniasklaidą ar šiaip savo malonumui. (...) Tokie dalykai tikrai negali kartotis Lietuvoje“, – įsitikinęs Vyriausybės vadovas.
Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, o šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos neefektyviai – šalies įvaizdžiui formuoti išleisti 63 mln. nedavė lauktų rezultatų, trečiadienį paskelbė VK.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, „yra grėsmė, jog Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti valstybių kaimynių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse“.
VK pranešime teigiama, kad neefektyviai ir nerezultatyviai panaudota 800 tūkst. litų Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti.
„Vyriausybė iki šiol šios strategijos nepatvirtino, nes ji neatitiko Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos, o pasiūlyta pamatinė Lietuvos įvaizdžio idėja „Lietuva – tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo idėjas" buvo pernelyg bendra ir strateginio marketingo požiūriu nepriimtina“, – rašoma VK pranešime.
Kartu pabrėžiama, jog nebuvo imtasi priemonių, kad strategijos rengėjas projektą pataisytų ir papildytų.
Pasak VK, valstybės institucijos atskirų įvaizdžio formavimo elementų pirkimo konkursus organizavo nesant patvirtintos Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos.
Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija organizavo Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“, už kurią sumokėta 60 tūkst. litų, tačiau koncepcijos autoriai, VK teigimu, neįvertino savo siūlymų įgyvendinimo realistiškumo, finansinių ir kitų Lietuvos galimybių.
Minėtoje koncepcijoje, be kita ko, siūloma pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas.
Kontrolieriai taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos prekės ženklo konkursui ir kitiems darbams panaudota 1,14 mln. litų, tačiau šis prekės ženklas oficialiai valstybės mastu nėra patvirtintas, jo pirkimui panaudotos lėšos neduoda lauktos grąžos, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.
Išanalizavę ministerijų veiklą auditoriai padarė išvadą, kad neaišku pagal kokius kriterijus vienas ar kitas priemones institucijos priskiria įvaizdžio formavimui. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija didžiąją dalį šalies įvaizdžiui formuoti skiriamų lėšų skyrė viešajai įstaigai „Lietuvos institutas“. Šis jas naudojo ne tik Lietuvos kultūrai ir menui pristatyti užsienyje, bet ir vidaus vartotojams skirtoms priemonėms, administravimo išlaidoms, darbuotojų atlyginimams.
Kontrolieriai nurodo, kad šalyje nėra institucijos, kuri analizuotų informaciją apie įvaizdžio formavimui panaudotas lėšas ir pasiektus rezultatus.
Valstybės kontrolė rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimo modelis.
