Metai iš metų po truputį kilusi tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į Lietuvą kreivė pernai sustojo ir ėmė ristis žemyn. Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų antro pusmečio pradžioje šios investicijos siekė 34,6 mlrd. Lt sumą, o 2009-ųjų pradžioje sumažėjo 3 milijardais, iki 31,6 mlrd. Lt. Tačiau vėliau TUI Lietuvoje vėl ėmė kilti ir šių metų liepą jau siekė 33,3 mlrd. Lt. Investicijų į atskirus miestus duomenys skelbiami tik kartą per 12 mėnesių – metų pradžioje. Tuo metu investicijos į sostinę sudarė maždaug du trečdalius visų šalies TUI sumos – 21,2 mlrd. Lt.
Laikinai savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėjos pareigas einanti Rasa Cibulskienė neneigė, kad dėl prastėjančios bendros ekonominės situacijos per šiuos metus užsienio investicijų sostinėje greičiausiai sumažėjo. Esą ypač stipriai investicinė veikla buvo nusilpusi kovo–balandžio mėnesiais.
„Bet mes tikimės, kad po Naujųjų metų ir prasidėjus naujam statybos sezonui kai kurie procesai galėtų pajudėti ir šiek tiek kilstelėti investicijų lygį“, – sakė specialistė.
Pasak R.Cibulskienės, potencialių investuotojų papildomai motyvuoti nereikia, mat užsienio verslininkai domisi dabartinės sostinės valdžios pradėtais ar atgaivintais anksčiau sustojusiais projektais. Savivaldybė ketina daug darbų vykdyti viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu, koncesija.
„Dabar labai sudėtingas finansavimo klausimas, tad planuojamus projektus galime įgyvendinti tik padedami investuotojų, jų lėšomis. Mes domimės, kokias sąlygas siūlo užsieniečiai, ir jaučiame, kad yra, sakysim, užsienio investicinių pensijų fondų susidomėjimas įvairiais mūsų įgyvendinamais projektais“, – pasakojo savivaldybės atstovė.
Investuotojams Lietuva – ne rojus
Be bendrų sunkmečio paspęstų spąstų, Vilnius turi ir vieną specifinę kliūtį – apmirusį oro uostą. „Pavyzdžiui, tolimi Skandinavijos miestai būtent per oro uostus išvystė savo infrastruktūrą ir tapo regiono ašimi. Šioje vietoje mes netenkame labai svarbios jungties. Be to, dėl oro susisiekimo problemų sumenko turistų srautas. Daugelis investuotojų taip pat skundžiasi, kad į Vilnių reikia skristi su persėdimais ir tai kelia nemažai nepatogumų“, – vardino R.Cibulskienė.
Kaip vieną iš minusų skrydžių į sostinę trūkumą įvardino ir Amerikos verslo rūmų Lietuvoje prezidentas Rimtautas Vizgirda. Anot jo, Lietuva dar galėtų pasistengti siekdama pritraukti užsienio investicijų.
„Kodėl tas investuotojas turi eiti pas mus? Juk yra daug panašių aplinkinių šalių. Reikia sudaryti geras sąlygas, suteikti kokių nors lengvatų, atleisti kuriam laikui nuo mokesčių. Reikia garbinti ir bučiuoti tą investuotoją“, – šypsojosi R.Vizgirda.
Kodėl tas investuotojas turi eiti pas mus? Juk yra daug panašių aplinkinių šalių. Pasak verslininkų atstovo, investuotojai renkasi tas šalis, kuriose mažiau korupcijos, o Lietuvoje „mes per daug jos turim“, nors situacija ir nėra labai prasta. Taip pat esą negalima taip dažnai kaitalioti mokesčių, kaip pastaruosius metus elgėsi Lietuvos valdžia. Be to, įmonėms, ketinančioms šalyje statyti gamyklas, tenka nueiti kryžiaus kelius norint pakeisti žemės paskirtį, nors R.Vizgirda pabrėžė, jog iš esmės biurokratinių kliūčių mažėja. Jis taip pat sakė manąs, kad Lietuva nesugeba efektyviai savęs reklamuoti. „Šiam tikslui, neįžeisdamas lietuvių, vis dėlto siūlyčiau kviestis į pagalbą užsienio rinkodaros specialistus, jie turi daugiau patirties“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip Lietuvos pranašumą kovoje dėl TUI R.Vizgirda minėjo žmones: jie išsilavinę, darbštūs, neblogai, ypač jaunimas, moka anglų kalbą, nors pašnekovas ragino nepamiršti ir rusų kalbos. Tiesa, lietuviai ne visada mandagūs. Esą užsieniečiams įvaizdį mūsų tauta gali sugadinti ir nekokia vairavimo kultūra: „Atsisėdę prie vairo lietuviai vyrai tampa žvėrimis.“
R.Vizgirda akcentavo aukštą Lietuvos kultūrą, gražią gamtą, turiningą istoriją – šie bruožai turėtų traukti užsienio kompanijų vadovus, kurie su šeimomis atvažiuotų dirbti ir gyventi mūsų šalyje.
Paslaugų miestas
Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Vilniaus padėtis – specifinė, mat sostinėje įsikūrusios beveik visos centrinės valdžios įstaigos. Savivaldybės Ekonominės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Valdemaras Mockaitis aiškino, kad investicijų pritraukimas – pirmiausia valstybės institucijų, ministerijų darbas. Savivaldybė šioje srityje neturi daug galių.
 |
| Jono Staselio nuotrauka/Vilnius kitamet tikisi geresnių laikų. |
Tačiau, anot R.Cibulskienės, Vilnius savimi pirmiausia rūpinasi pats. „Kalbant apie investicijas, reikia kalbėti apie tai, kas valdo žemę ir turtą. Iš principo Vilniuje turtą ir žemę per apskritį arba tiesiogiai valdo savivaldybė, todėl tik ji ir gali būti investicijų traukos iniciatorė. Valstybės institucijos neturi tiesioginės įtakos – pavyzdžiui, kai Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) reklamuoja visą Lietuvą, ne Vilnių. Sakykim taip, Vilnius jau turi sukaupęs nemažai patirties, todėl labiau pats sau kuria įdirbį, o LEPA labiau padeda likusiai Lietuvos daliai“, – dėstė specialistė.
Prieš keletą metų Ūkio ministerija buvo užsidegusi sostinės pašonėje steigti dvi pramonės zonas, bet kol kas šie planai lieka idėjų lygio. LEPA generalinis direktorius Mantas Nocius pabrėžė, kad Kaunas ir Klaipėda turi laisvąsias ekonomines zonas, todėl, kalbant apie gamybinius projektus, jos pranašesnės už Vilnių. Tačiau sostinė labiau akcentuoja esanti paslaugų miestas.
„Pajamos už paslaugas Vilniuje sudaro didžiąją dalį apyvartos. Dabartinis mero šūkis – eiti į investuotojus ne per plytas, o per infrastruktūrą, per aplinką, labai akcentuojama tai, kad sostinė – vienas žaliausių Europos miestų. Ta aplinka palanki pradėti čia savo verslą. Be to, Vilnius gali tapti investuotojams ir laipteliu, skverbiantis į Minsko rinką, kuris pastaruoju metu labai intensyviai rodo norą bendradarbiauti“, – kalbėjo R.Cibulskienė.
Vienas sėkmingo paslaugų pardavimo pavyzdžių – Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ informacinių paslaugų centro atkėlimas. „Dabar didelės kompanijos dažnai savo paslaugų centrus įkurdina ten, kur tai daryti pigiausia. Esant situacijai, kai turime daug laisvų, nebrangiai nuomojamų komercinių patalpų, gerą infrastruktūrą, Vilnius yra neblogas variantas“, – sakė R.Cibulskienė.
Išskirtinumo paieškos
Pasak M.Nociaus, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turi daugiausia perspektyvų plėtojant paslaugų, gamybos projektus, nes čia yra nemaža darbo jėgos pasiūla. Jei projektams reikia mažiau darbuotojų, investuotojams esą logiškiau keliauti į mažesnius miestus.
R.Vizgirda pridūrė, jog investuotojai geriausiai mato Vilnių, tačiau reikėtų kreipti jų žvilgsnį į provinciją. Esą Vilniuje, gal iš dalies ir Kaune, turi likti paslaugų, aukštųjų technologijų centrai, mat čia yra daugiausia šių sričių specialistų ir jas tiriančių universitetų.
Kaip Vilniui išsiskirti iš aplinkinių valstybių miestų sostinių? Prieš keletą metų Vilnius, Ryga ir Talinas užsakė galimybių studiją, kurioje bandė išryškinti savo pranašumus. Tačiau suprasta, kad reikia kurti bendrą strategiją, mat pasaulio investuotojai tris Baltijos šalis traktuoja kaip vientisą regioną. „Iš principo pagal savo struktūrą ir kitus kriterijus šios sostinės yra labai panašios, visos akcentuoja žinių ekonomiką, paslaugų kokybę, informacinėmis technologinomis, biotechnologijomis pagrįstą industriją. Investicijų pritraukimo strategijijų klausimais visi šie trys miestai kalba panašiai“, – aiškino specialistė.
Ekspertai dažnai kalba, kad Ryga iš Baltijos valstybių sostinių išsiskiria tuo, kad yra centre. Tačiau, R.Cibulskienės nuomone, žvelgiant pasaulio mastu tai yra subjektyvus dalykas – nuo kiekvienos įmonės požiūrio priklauso, ką ji laiko centru. Pavyzdžiui, kalbant apie Minską, Baltarusijos sostinės jungtis per Vilnių ir Kauną su Klaipėda daug patogesnė ir geriau išlėtota nei kelias į kitą jūrų uostą – Rygą.
Pajamomis tenka dalintis
Beje, nuo tiesioginių užsienio investicijų kiekio Vilnius neklesti taip, kaip galėtų. Pagrindinė TUI nauda sostinei – darbuotojų mokamas gyventojų pajamų mokestis, kuris sudaro didžiąją dalį miesto surenkamų biudžeto įplaukų. Tačiau Lietuvoje darbuotojai mokestį moka ne toje vietoje, kur dirba, o ten, kur gyvena. „Dabar nemažai darbuotojų atvažiuoja iš kitų aplink Vilnių esančių rajonų, Kauno, Elektrėnų. Statybų bendrovės apskritai būna iš visos Lietuvos“, – sakė V.Mockaitis.
