Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Abiturientų galvose – dilemos dėl ateities

Užupio gimnazijos abiturientai Rūta, Ksenija, Tomas ir Arnas, tikino, kad paskutinis skambutis jiems – tai simbolinė riba, po kurios prasideda tikras suaugusiųjų gyvenimas.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Užupio gimnazijos abiturientai Rūta, Ksenija, Tomas ir Arnas, tikino, kad paskutinis skambutis jiems – tai simbolinė riba, po kurios prasideda tikras suaugusiųjų gyvenimas.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Penktadienį Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugiau kaip 40-iai tūkstančių abiturientų nuskambės paskutinis skambutis. Tačiau dažno dvyliktoko džiaugsmą dėl mokyklos baigimo temdo ne tik gegužės 20-ąją prasidėsiantis egzaminų maratonas, bet ir nerimas dėl ateities.

Vilniaus Užupio gimnazijos mokiniai, nors ir gyvena šventės nuotaikomis, pykčio lietuviškai aukštojo mokslo reformai neslėpė. „Nėra jokios informacijos, man nieko neaišku, kas tiksliai pasikeitė, kas bus kitaip“, – tvirtino Lietuvoje studijuoti pasirengęs abiturientas Tomas. Jam antrino ir bendraklasė Ksenija, tvirtindama, kad, jos manymu, švietimo sistema kinta tik į neigiamą pusę. „Paskaičiavus, išeina taip, kad išvažiuoti į užsienį ir sumokėti už mokslo metus bei pragyvenimą ten pigiau, nei gyventi čia, pas tėvus, ir mokėti tik už mokslą“, – sakė mergina. Pati Ksenija apsisprendė toliau mokytis viename Vokietijos universitetų.

Mano vyresnysis sūnus dabar baigia 6 klases, tikiu, kad reforma ir mano vaikams užtikrins geresnę studijų kokybę, – tikina ministras Gintaras Steponavičius.Užupio gimnazijos abiturientė Rūta taip pat teigė paliksianti gimtąją šalį. Mergina mokytis juvelyrikos amato vyks į Estiją. „Ten geresnė mokykla, Lietuvoje turėčiau mokytis Telšiuose, nenoriu važiuoti į kaimą, nors šiaip gal ir pasilikčiau“, – tvirtino dvyliktokė. Abi išvykstančios merginos teigė užsienyje matančios daugiau karjeros galimybių, geresnes mokymosi sąlygas, o Ksenija užsiminė ir apie solidžią vokišką stipendiją.

Anksčiau vaikai taip nesiblaškydavo

Užupio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Violeta Motiejūnienė patvirtino, kad labai daug gimnazijos mokinių žada studijuoti užsienyje. „Anksčiau to nebuvo, daug įstodavo į Vilniaus universitetą, Dailės akademiją. Vaikai labai nesiblaškydavo, o šiemet ta nežinia juos paveikė“, – tvirtino pedagogė.

Anot Užupio gimnazijos direktoriaus pavaduotojos neformaliam ugdymui V.Motiejūnienės, abejonės dėl ateities neturėtų temdyti šios dienos šventės – abiturientai tradiciškai pasitelkę savo išmonę atsiveš auklėtojas iš namų į gimnaziją, bus pasveikinti pirmokų-pradinukų ir perduos mokyklos raktą įpėdiniams – trečiokams gimnazistams, pasodins medelį.

Abiturientų auklėtojos neslėpė, kad ir pačios prieš šventę jaudinasi. Lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Alina Bagdonavičienė šiandien išleis pirmąją savo abiturientų laidą. „Galėčiau apie kiekvieną kalbėti daug. Labai jaudinuosi, pasiruošiau ir dovanėles jiems“, – šiltai kalbėjo auklėtoja, juokaudama, kad paprašyta šventės proga pasipuošti net nusipirko suknelę. „Kadangi jie – mano pirmieji išeinantys mokiniai, man labai gaila. Stengsiuosi to neparodyti, bet ašarą vieną kitą greičiausiai išspausiu. Man bus liūdna, nes aš juos labai myliu ir per tuos metus tarsi šeima susidraugavome“, – neslėpė A.Bagdonavičienė, prasitardama, kad jos klasė greičiausiai išsibarstys ir išsivažinės.

Dėl studijų finansavimo keitimo – ašaros

„Daug kas pasirinko studijas užsienyje – net šeši išvažiuoja. Liūdnas dalykas ir tas, kad dauguma mano klasės vaikų žinojo, kur studijuos, bet patvirtinus naująją reformą, jų svajonės žlugo. Daug kas norėjo mediciną studijuoti, bet dėl pinigų stygiaus to negalės daryti ir rinksis, pavyzdžiui, ekonomiką“, – apgailestavo A.Bagdonavičienė. Ji tikino, kad mokiniai buvo priversti persvarstyti savo pasirinkimus pagal finansines galimybes. Neapsiėjo ir be ašarų. „Buvo ašarų. Sulaukiau ir tėvų skambučių, klausė – ką daryti, kaip gelbėti vaiko ateitį. O ką aš galiu patarti“, – pečiais gūžčiojo auklėtoja. Ji savo mokiniams atiduos jų darbus ir rašinius bei nuoširdžiai palinkės sėkmės.

Liūdnas dalykas ir tas, kad dauguma mano klasės vaikų žinojo, kur studijuos, bet patvirtinus naująją reformą, jų svajonės žlugo. Daug kas norėjo mediciną studijuoti, bet dėl pinigų stygiaus to negalės daryti ir rinksis, pavyzdžiui, ekonomiką, – apgailestavo Alina Bagdonavičienė.Ekonomikos ir technologijų mokytoja Irma Jančienė taip pat šiemet į platų pasaulį paleis savo auklėtinių būrį. Ji džiaugėsi, kad mokiniai paskutinėmis dienomis daug šypsojosi, o visus metus buvo kūrybiški. „Vaikams pasirinkimo problema buvo nemaža, iki metų vidurio daug kas net nesidairė į užsienį, o pradėjus keistis finansavimo sistemai ėmė rinktis studijas ten. Daugelis iš mano klasės važiuoja į Angliją. Keturi vaikai jau ten ir įstojo“, – sakė pirmąją savo abiturientų laidą išleidžianti auklėtoja.

Reforma – ne vilkas

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino norintis nuraminti abiturientus. „Svarbiausia žinia abiturientams yra ta, kad brandos egzaminų laikymo tvarka nesikeičia, nuo jų ir toliau priklausys įstojimas į aukštąsias mokyklas – mokamas ar nemokamas vietas“, – sakė ministras.

Paklaustas, kaip paveiks būsimus studentus kartu su Aukštojo mokslo reforma pasikeitusi finansavimo tvarka, G.Steponavičius tikino, kad ši palanki studentams. „Palanki ta prasme, kad dabar studentai rinksis aukštąsias mokyklas ir nuo jų pasirinkimo priklausys mokyklų finansavimas. Anksčiau mokyklose iš anksto būdavo paskirstytos finansavimo vietos. Labiau nei iki šiol kolegijos ir universitetai turės orientuotis į studentų lūkesčius, siekti kokybės“, – aiškino G.Steponavičius.

Specialistų įvairovė nemažės

Anot ministro, reformos įstatyme yra numatyti saugikliai, kurie užtikrins pasiskirstymą daugelyje studijų programų ir esą nebus taip, kad geidžiamos, bet brangios specialybės išnyks. „Reformos esmė tokia – pavyzdžiui, kiek iš valstybės finansuotų pedagoginių studijų studentų ar rengtų sporto trenerių eidavo dirbti pagal specialybę. Tokių buvo vienas iš 10. Mūsų tikslas finansuoti ne didesnį vietų skaičių, bet finansuoti vieną vietą didesne suma“, – sakė G.Steponavičius.

Jo teigimu, dėl reformos, dabar pinigai keliaus ten, kur dirbs geresni dėstytojai bei bus atvertos didesnės galimybės motyvuotiems studentams, o ne tik siekiantiems diplomo. „Mano vyresnysis sūnus dabar baigia 6 klases, tikiu, kad reforma ir mano vaikams užtikrins geresnę studijų kokybę“, – atsisveikindamas tikino G.Steponavičius.

Mano linkėjimas abiturientams – sėkmingai įveikti brandos egzaminų maratoną, išnaudoti visą savo kūrybiškumą ir mokykloje sukauptas žinias. Tada abiturientus lydės sėkmė ir toliau įgyvendinant savo planus, – sakė ministras.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min