Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 28d. 16:35

Absurdiška situacija: norvegai dovanoja Kauno hospisui vilkiką įrangos, patys atveža, o padėti dovanos nėra kur

Norvegų Kauno hospisui dovanojamas inventorius
Linos Gailišos nuotr. / Norvegų Kauno hospisui dovanojamas inventorius
Nepagydomų ligonių paskutinius norus pildančios VĮ „Kauno hospiso namai“ direktorė sulaukė lietuvės slaugytojos iš Norvegijos skambučio. Moteris pranešė, kad slaugos namai, kuriuose ji dirba, išsikrausto į naujas patalpas, o iki tol turėtą inventorių norima perleisti kauniečiams. Tačiau tokios dovanos priėmimą greitai aptemdė trikdžiai – labdaros nėra kur sandėliuoti.

Kol vieni patys ieško, kam ištiesti pagalbos ranką ir tiesia ją net iš svetimos šalies, sutikdami dovaną – vilkiką įrangos – net pristatyti į Lietuvą savo sąskaita, kiti, „Kauno hospiso namų“, kuriuose dirba 11 darbuotojų bei apie 100 įvairių sričių specialistų savanorių, direktorės Kristinos Krasko teigimu, būdami „savi“, nesupranta iš žmonių aukų gyvuojančios veiklos prasmingumo bei reikalingumo – neskuba suteikti pagalbos net ir nuolat jos prašant.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kristina Krasko
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kristina Krasko

Juk „Kauno hospiso namai“, anot jos, vienintelė tokio pobūdžio medicininė įstaiga, turinti licenciją ir jau 6 metus teikianti nemokamas paliatyvios pagalbos paslaugas sunkiai nepagydoma liga sergantiems bei mirštantiems pacientams, jų artimiesiems.

„Mūsų įstaigos unikalumas – kokybiškas ir orus ligonio gyvenimas namuose, jo paskutinių norų pildymas, aktyvumas iki paskutinės akimirkos bei ramybė ir komfortas. Per praėjusius metus vien mūsų savanoriai atliko 540 vizitų į pacientų namus, o tai sudaro apie 1080 savanoriško darbo valandų. Per 2020-uosius įstaigoje paslaugų – medicininių, socialinių, dvasinių, psichologinių, juridinių – suteikta 35-iems pacientams. Daugelis jų – tiesiog išleisti iš ligoninės namuose numirti. Per mėnesį sulaukiame beveik 100 pagalbos skambučių“, – apibūdino K.Krasko.

Kauno hospiso nuotr./Kauno hospiso namų buveinė
Kauno hospiso nuotr./Kauno hospiso namų buveinė

Iki šiol „Kauno hospiso namų“ darbuotojai ir savanoriai neatlygintiną pagalbą teikė tik pacientų namuose, tačiau jau seniai įstaiga turi ambicijų įsteigti stacionarą, kuriame sunkiai sergantiesiems būtų suteikiama profesionali priežiūra, veiktų dienos centras, o ligonių artimieji galėtų atsipūsti nuo rūpesčių. Vietos po stogu reikia ir mirštančiuosius prižiūrinčių savanorių susibūrimams.

Kauno hospiso nuotr./Kauno hospiso namų buveinė
Kauno hospiso nuotr./Kauno hospiso namų buveinė

Netikėtas skambutis iš Norvegijos

Rugsėjį K.Krasko sulaukė Norvegijoje gyvenančios lietuvės Linos Gailišos skambučio. Ši informavo, kad „Nytt Afjord“ komunos senelių namai, kuriuose ji dirba slaugytoja, persikelia į naujas patalpas, tad pasiūlė perduoti visą turtą, kurį turi, Kauno hospisui.

Tai 20 funkcinių lovų, taip pat stalelių prie lovų, vaistų spintų, antklodžių ir pagalvių rinkinių, čiužinių, skalbimo mašinų, indų plovimo mašinų, šaldytuvų, kėdžių, stalų,17 tualetų ir kriauklių, minkštasuolių ir fotelių, komodų, indų, šviestuvų ir kt. Visa tai, kas reikalinga hospiso vidaus įrangai, turėtų atkeliauti į Lietuvą vasarį.

Norvegai net rūpinasi nemokamu tokios paramos, kuri turėtų tilpti į vieną vilkiką, atvežimu iš Norvegijos į Kauną. Prie transportavimo prisidės humanitarinės pagalbos organizacija „Baltikums venner“. Kaunui tereikia priimti dovaną ir rasti, kur ją sandėliuoti iki panaudojimo pagal paskirtį.

„Mes nieko patys neturime, tad su džiaugsmu viską priimame. Norvegai mumis pasitiki, jiems nereikia jokių įrodymų, dokumentų, pagrindimo, ima ir veža mums įrangą. O Kauno valdžiai reikia daugybės racionalumo, efektyvumo įrodymų, pagrindžiančios statistikos, atsiskaitymo, ką veiksime, kaip darysime. Vieni atveria širdį ir dovanoja, o kiti sako: „Pažiūrėkime.“

Lina Gailiša pernai lapkritį kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu rasti patalpas, skirtas sandėliuoti labdarai, kuri atvyksta į Kauną iš Norvegijos. Savivaldybė atsakė, kad patalpų panaudos būdu tikrai Kauno hospisui nesuteiks, nes jos reikalingos ne veiklai vykdyti, o tik priemonių ir įrangos sandėliavimui“, – problemą išdėstė „Kauno hospiso namų“ direktorė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kristina Krasko
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kristina Krasko

Prašo lengvatinės nuomos kainos

Pernai metų gruodžio 31 dieną K.Krasko parašė kreipimąsi dėl patalpų sandėliavimui, kad būtų pritaikyta lengvatinė tų patalpų nuomos kaina. Informavo Kauno miesto savivaldybę, kad gali mokėti 12 centų už kvadratą, nes įstaiga teikia nemokamas paslaugas, pragyvena tik iš žmonių aukų.

Vieni atveria širdį ir dovanoja, o kiti sako: „Pažiūrėkime.“

Savivaldybė atsakyme hospisui įvardijo, kad jos turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis efektyvumo (turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei) bei racionalumo principais (turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas).

„Užsiminusi apie 35 centų už kvadratą kainą, savivaldybė atsakė, kad 162 kv. m užimančių patalpų Laisvės alėjoje, kurias jau buvau apžiūrėjusi, mums nuomoti neapsimoka, neracionalu, nes reiks šildyti keletą mėnesių per metus. Šiuo metu jos nėra šildomos, apleistos. Neva atsirastų papildomos išlaidos, o gaunamos lėšos už nuomą nepadengtų jų.

Pusantro mėnesio derinome ir pasakė „ne“. Nėjo toliau į jokį dialogą. Tad susidarė ekstra situacija, kai negalime priimti dovanos, nes neturime finansų išsinuomoti patalpų, – išgyvename iš žmonių aukų, neturime nuolatinių rėmėjų. Mūsų vienintelė viltis – Kauno miestas. Norvegija dovanoja įrangą Kaunui, o Kaunas neturi kaip priimti“, – rodos, absurdišką situaciją perteikė K.Krasko.

Ji mano, kad patalpų sandėliavimui reiktų dvejiems metams. Per tokį laikotarpį tikimasi įgyvendinti ambiciją turėti Kauno hospiso stacionarą.

„Turime paramos fondą, kuris į mus kreipėsi pernai ir pareiškė norą pastatyti hospiso namus. Kreiptumėmės ir į Europos Sąjungos paramos fondus. Yra iniciatyva, tik COVID-19 yra viską pristabdęs. Kadangi atsirado vidaus įranga, kaip dovana, tikimės kad greitai tas stacionaras atsirastų, gal net savivaldybė pasiūlytų jam kokį pastatą“, – svarstė „Kauno hospiso namų“ direktorė.

Pasiūlė „Kauno vandenų“ patalpas

Nesutarus dėl patalpų Laisvės alėjoje, Kauno miesto savivaldybė vėliau pasiūlė kitas patalpas Statybininkų gatvėje. Pasak K.Krasko, nurodyta 217 kv. m ploto patalpų nuomos kaina – 3 eurai už kvadratą. „Kauno hospiso namų“ vadovė žada pasidomėti, ar tai jau galutinė kaina – galbūt pavyktų suteikti nuomai lengvatą.

„Ar tikrai Kauno miesto savivaldybė nėra įgali suteikti tų patalpų? Juk turėsime susimokėti už šildymą, elektrą, apdrausti patalpas ir dar už nuomą mokėsime. Galime derėtis dėl racionalios nuomos kainos, nes ją juk mokėsime iš už žmonių paaukotus pinigus“, – teigė pašnekovė.

Apie šias patalpas (Statybininkų g. 12) 15min jau rašė pernai gruodį. Gruodžio 22 dieną Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas 2020 metų biudžeto projekto pakeitimas, kuriame užsiminta ir apie 850 tūkst. eurų sumą, kurią reiktų numatyti nekilnojamam turtui Statybininkų g. 12 įsigyti. Pastatas (pagal 2017 metų VĮ Registrų centro atliktą turto vertinimą šio nekilnojamojo turto vertė – 1 089 000 eurų) iki šiol priklausė savivaldybės įmonei „Kauno vandenys“.

Opozicija kėlė klausimų, ar reikalinga pandemijos įkarštyje švaistytis tokiomis sumomis, kai neaiškus net pirkimo tikslas, o ir pats turto įsigijimo iš savo pačios įmonės faktas kėlė įtarimų.

„Apžiūrėjau tas patalpas, jos jau yra šildomos, nors niekas viduje neįsikūrę. O sakė, kad mums Laisvės alėjoje patalpų negali suteikti, net ir kažkiek mums mokant, apdraudžiant turtą, nes reiktų šildyti, tad tokios išlaidos neatsipirktų, – stebėjosi K.Krasko. – Toje Statybininkų gatvėje mes net gal „paimtumėme“ savo reikmėms ir visą pirmą aukštą, juk reikia patalpų ir savanorių susitikimams, hospiso administracijai įsikurti. Jei savivaldybė duotų, tikrai tas patalpas racionaliniai ir efektyviai išnaudotume. Juk jos taptų prieinamos Kauno visuomenei. Galbūt tas pastatas Statybininkų gatvėje galėtų pavirsti į hospisą? To, ką atsiunčia iš Norvegijos, mums užtektų pirminei hospiso veiklai. Reiktų tik deguonies tiekimo aparatų įsigyti.“

Aukų sumažėjo perpus

K.Krasko prisipažino, kad karantino metu „Kauno hospiso namų“ finansinė situacija yra visiškai įšaldyta – žmonių aukų suma sumažėjusi kone perpus. Šiuo metu hospiso savanoriai prižiūri 16 mirštančių pacientų. Gruodžio mėnesį palaidoti 5 hospiso pacientai. Nė vienas nesirgo COVID-19, užsikrėtimų nebūta ir pačiame hospise. Tačiau darbuotojų, ypač slaugytojų ir gydytojų, labai trūksta.

„Labai daug konsultuojame telefonu. Kreipiasi net ne mūsų potencialūs pacientai, prašo suteikti informacijos, kur gali kreiptis, kur gali sulaukti pagalbos, kokios paslaugos jiems priklauso. Prašo mūsų darbuotojų padėti, nors paslaugos net nepriklauso jiems – susimokėtų. Kreipiasi, nes negauna paslaugų iš šeimos gydytojų, ligoninių. Daugybė apleistų žmonių.

Pacientų artimieji, štai, skambina ir klausia, ką daryti, nes išleidžia iš ligoninės sergantįjį arba išrašo iš slaugos įstaigos – gal laikinai priimsime. Skambina ir dėl to, kad, pavyzdžiui, greitoji nevažiuoja, o nukrito stomos maišelis, ką daryt? Kiaurą parą šiuo metu dirbame netiesioginį savo darbą, nes jeigu jau žmogus paskambino hospisui, daugiau jis nebeturi kur skambinti. Viskas, kas įmanoma, yra uždaryta, o mes dirbame. Integrali pagalba vyksta su trukdžiais, nes tai kažkas užsikrėtė, tai turėjo kontaktą, tad mes turime mobilizuoti savo paslaugas“, – šiandienos situaciją nubrėžė hospiso direktorė.

Mano, kad problemų nekils

15min kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kad paaiškintų susidariusią situaciją. Pasak Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko, pastaruoju metu, dėl nuolat kylančių nesklandumų, savivaldybė yra apribojusi turtinius santykius su įvairiomis organizacijomis, kurios neatlieka savivaldybės funkcijų.

„Laikomės pozicijos – neturi būti daug skirtingų savivaldybės turto naudotojų“, – 15min teigė D.Valiukas.

Anot jo, „Kauno hospiso namams“ iš pradžių pasiūlytos patalpos Laisvės alėjoje priklausė Raudonajam Kryžiui. Jos sudaro tik mažą dalį visų ten esančių patalpų, kuriose įrengtas senovinis šildymas. Paaiškėjo, kad šildyti vien tik tą mažą Kauno hospisui siūlomą dalį, neįmanoma, o šildyti viską – brangu ir neapsimoka, tai neatitiktų numatytų efektyvumo ir racionalumo principų.

Sprendimą turėjusi priimti iš skirtingų savivaldybės skyrių darbuotojų sudaryta nekilnojamojo turto naudojimo komisija tam nepritarė. Šių patalpų suteikimas neva neatitiktų vieno svarbiausių Valstybės ir Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytų rodiklių – efektyvumo.

„Kadangi patalpos Laisvės al. 17 nėra šildomos, jas pavertus sandėliu ir pradėjus naudoti, šildymas būtų privalomas, o tai atneštų papildomų nenumatytų išlaidų. Iš pradžių gal neatkreipėme dėmesio į tai, kad reiks šildyti ne 100 ar 200 kv. m, – paaiškino D.Valiukas. – Nusprendėme hospisui paieškoti kitų patalpų, kurios būtų jau taip ar anaip šildomos. Statybininkų g. 12 pastatus šių metų pradžioje jau įsigijome (iš „Kauno vandenų“ – aut. past.). Gruodžio mėnesį jų negalėjome pasiūlyti. Šiuo metu atliekame biurokratinę procedūrą dėl šių patalpų, tikiuosi, kad viskas bus sėkmingai. Minėta komisija kaip tik dabar sprendžia. Manau, nebus čia tokia didelė problema, kaip atrodė iš pradžių. Sprendimas (dėl Statybininkų g. 12 patalpų ir Kauno hospiso – aut. past.) turėtų būti priimtas artimiausiomis dienomis“.

Perklaustas, ar tai reiškia, kad vasario mėnesį bus kur padėti iš Norvegijos „Kauno hospiso namams“ atvežtą labdarą, D.Valiukas atsakė: „Manau, kad bus“.

Jis priminė, kad savivaldybės nėra tokia funkcija, kad jei kas kreipiasi, ji privalo patalpas suteikti.

„Valstybės kontrolė atliko savivaldybių turto analizę. Labai akcentuojama, kad turtas būtų naudojamas savivaldybės funkcijoms. Kartais ir dėl to turim susilaikyti. Tai nereiškia, kad aplaidžiai žiūrime ar nenorime patalpų naudotojų. Šiuo, kaip ir visais kitais panašiais atvejais, vadovaujamės įstatymais ir juose numatytais sprendimų priėmimo kriterijais – negalime savivaliauti ir kurti vienokias ar kitokias išlygas“, – patikino D.Valiukas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Parduodamas pastatas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Parduodamas pastatas Kaune

Paklaustas, kodėl nenaudojamų patalpų Laisvės alėjoje neapsimoka šildyti, o Statybininkų gatvėje esančios patalpos šildomos, nors jos taip pat nėra naudojamos, savivaldybės atstovas paaiškino, kad Statybininkų g. 12 pastatai – geresnės būklės, o ir perimant juos iš „Kauno vandenų“, jie jau buvo šildomi – nenorėta proceso nutraukti.

Šių patalpų kiemas bus naudojamas miesto tvarkymo technikai laikyti. Galvojama įsileisti ir sporto organizacijas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min