Aiškindamas, kodėl, jo manymu, Rusija dėl dviejų mažų provincijų provokuoja tarptautinę bendruomenę, V.Adamkus sakė: „Turint ilgalaikių planų, reikia kur nors pradėti.“
Prezidentas teigė manąs, jog jo minimi planai susiję pirmiausia su Krymu, po to – su Baltijos šalimis, dar po to – su Pietų Kaukazu.
„Jei pamišėliai Rusijoje suplanuotų įsiveržimą į mūsų šalį, jie galėtų mus užimti per keletą minučių“, – sakė V.Adamkus (vyriausiasis Lietuvos karinių pajėgų vadas - BNS).
V.Adamkaus nuomone, įvykiai esą vystosi kaip tik šia kryptimi, tačiau jis turįs vilties, kad pasaulis tam pasipriešins.
Rusijos veiksmus Lietuvos vadovas aiškino tuo, jog šios šalies vadovai tebesiilgi didelės rusų ar sovietinės imperijos.
„Matome daug įrodymų to, jog žavėjimasis žlugusia Sovietų sistema didėja“, – sakė V.Adamkus, kartu suabejodamas dabartinių Rusijos vadovų noru, kad jų šalis būtų "globalaus, integruoto, kūrybingo ir taikaus pasaulio dalimi“.
V.Adamkus neabejojo, kad Rusija nori išlaikyti Baltijos šalis savo įtakos zonoje, tačiau, prezidento nuomone, to bus siekiama ne karinėmis priemonėmis, o mėginant atkirsti jas nuo energijos srautų.
„Jie (Rusija - BNS) mėgins palaužti mus ekonomiškai, kad taptume Rusijos ekonomikos dalimi, mėgins perimti mūsų ekonominės ir politinės sistemos kontrolę“, – samprotavo Lietuvos vadovas.
V.Adamkus teigė, kad Lietuva tebėra „energetinė sala“ ir kad jis mėginsiąs per kooperaciją energetikos srityje su Skandinavijos šalimis, Estija, Latvija ir Lenkija padaryti Lietuvą mažiau priklausomą.
Išsakydamas savo nuomonę apie Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį Šiaurės Europos („Nord Stream“ - BNS) dujotiekį, Lietuvos prezidentas sakė, kad toks dujotiekis, be jokios abejonės, neatitinka Lietuvos interesų ir poreikių.
„Deja, tenka susitaikyti su „realpolitik“, – apgailestavo V.Adamkus.
Kalbėdamas apie Baltijos šalių ir Rusijos požiūrio į istoriją skirtumus, prezidentas teigė rusus 60 metų mėginus Baltijos šalių gyventojus išnaikinti ir kartu reiškė įsitikinimą, jog, kad ir ką jie dabar planuotų, „mūsų sunaikinti“ jiems nepavyksią.
Atsakydamas į abejones dėl to, ar žodis „išnaikinti“ nesąs per stiprus Sovietų represijoms pavadinti, V.Adamkus sakė: „Jei tai, jog šimtai tūkstančių žmonių buvo deportuota, jog mes patys negalėjome spręsti savo likimo, nėra vertinama kaip mėginimas išnaikinti, tada aš abejoju moraliniais principais tų, kurie tai neigia. Galbūt mes, Baltijos šalių gyventojai, nesusikalbame su kitomis tautomis, kai kalbama apie tai, kas yra priespauda ir išnaikinimas.“
Gera ginkluotė?
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtina, kad mūsų šalis padarė išvadas iš įvykių Gruzijoje, ir mes esame tinkamai pasirengę atremti puolimą.
„Esame pasirengę atremti atakas geriau, negu tai sekėsi mūsų draugams Gruzijoje“, – pirmadienį atsakydamas į parlamentarų klausimus Seime teigė J.Olekas.
Anot jo, „ne karių gausumas ir žmonių skaičius, stovinčių pasienyje, gali apginti tėvynę“. Ministras pabrėžė, kad svarbiausia – gera ginkluotė ir tinkamas karių pasirengimas. Lietuva, jo teigimu, yra įsigijusi modernios priešlėktuvinės, prieštankinės ginkluotės, stiprinama oro stebėsena.
J.Olekas pabrėžė, kad Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi ir pasirengusi atremti bet kokių puolimų kaip dabar.
„Lietuvos kariniai pajėgumai stiprinami, kad būtume pajėgūs atremti keliamus iššūkius ir kad būtume Aljanso pajėgumų dalis“, – sakė J.Olekas.
Jo teigimu, konfliktas Pietų Kaukaze atskleidė šauktinių kariuomenės trūkumus. „Gausios šauktinių pajėgos nepajėgė apginti jų šalies. Todėl esame pasiryžę eiti keliu, kurį esame pasirinkę“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
KAM pranešė, kad J.Olekas pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo nuo tos pačios dienos stabdomas jaunuolių šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą, tokiu būdu visiškai atsisakant šauktinių.
J.Olekas kategoriškai atmetė opozicijos nuogąstavimus, jog atsisakius šauktinių Lietuvos gynyba susilpnės, o ne sustiprės.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva su partnerių iš NATO pagalba ruošiasi ginti ne okupuotą kraštą, bet ruošiasi tam, kad Lietuva nebūtų okupuota. Jo teigimu, būtina stiprinti kolektyvinę gynybą. „Tik tuomet visi būsime stipresni“, – pareiškė J.Olekas.
Jis teigė, kad „bandymai padaryti ir pasakyti, jog čia, Lietuvoje, negalime turėti NATO, mūsų partnerių pajėgų, tarnauja priešiškai nusiteikusių valstybių naudai“. Taip ministras įvertino dalies parlamentarų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar NATO karių buvimas mūsų šalyje neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Opozicijos raginimai peržiūrėti Lietuvos gynybos strategiją pasigirdo po karinio Gruzijos ir Rusijos konflikto rugpjūtį.
