Šiuo metu Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato tokios galimybės, tačiau praktikoje taikos sutartys administraciniuose ginčuose kartais sudaromos remiantis Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Tai leidžia greičiau ir paprasčiau asmenims susitarti su valstybės institucijomis tais atvejais, kuomet ginčas iškyla dėl administracinių santykių, todėl norima jį aiškiai įtvirtinti ir administracinių bylų sprendimą reguliuojančiuose teisės aktuose.
Taip būtų paprasčiau spręsti tokias bylas, kai pavyzdžiui, institucija per nustatytą terminą neišdavė žmogui reikalingo dokumento ir dėl to asmuo vėliau patyrė nuostolių bei kreipėsi į teismą. Tokiu atveju, teismas, matydamas susitarimo galimybes, galės pasiūlyti asmeniui su institucija pirmiausia susitarti taikiai ir tik neradus sprendimo pereiti prie ginčo nagrinėjimo teisme.
„Bandymas susitarti taikiai yra pirmoji priemonė, kuri turi būti išnaudojama sprendžiant ginčus, jei tik tai įmanoma. Tai leidžia greičiau ir pigiau abiems šalims pasiekti abipusį susitarimą, mažina teismų darbo krūvį, greičiau atkuria socialinę taiką“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Šiuos pokyčius numatantis Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas nustato, kad susitarti taikiai nebus galima tuomet, jei taikos sutartis pažeis viešąjį interesą, prieštaraus imperatyvioms įstatymų normoms arba bus nustatyta, kad ji pažeidžia kitų asmenų teises bei teisėtus lūkesčius, taip pat bylose dėl norminių teisės aktų teisėtumo.
Šalys galės taikiai susitarti ir tai padaryti bet kurioje proceso stadijoje iki teismo sprendimo. Taikos sutartis visais atvejais tvirtins teismas, kad būtų išvengta neleistinų susitarimų. Taikiai ginčą išsprendusioms šalims bus grąžinama 50 proc. žyminio mokesčio.
Vyriausybei pritarus siūlomiems pakeitimams, juos įtvirtinantis įstatymo projektas artimiausiu metu bus teikiamas Seimui.
