Sekite 15min Google
Kas įtariamas sunkiausiais nusikaltimais?
15min šaltinių teigimu, sunkiausių kaltinimų sulaukė 56 metų Tadas Švedavičius.
Kaip 2025 m. birželio pradžioje skelbė Vilniaus arkivyskupija, „kunigas Tadas Švedavičius skiriamas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, paliekant toliau eiti kitas pareigas“.
Kunigas savo pareigas ėjo iki 2025 m. gruodžio 19 d. Apie jo atleidimą nebuvo viešai skelbiama, nors paprastai tokia informacija apie kunigų pasikeitimus parapijose yra vieša.
Iki tol jis apie aštuonerius metus buvo Kalesninkų parapijos klebonu. Jis rūpinosi įspūdinga Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, organizavo aktyvią parapijos veiklą, kurioje dalyvaudavo ir Šalčininkų rajono valdžia. Socialiniuose tinkluose T.Švedavičius prisistato lenkiškai parašytu vardu ir pavarde bei nurodo gyvenantis Kalesninkuose.
Anksčiau T.Švedavičius yra dirbęs ir kitose daugiausia lenkų tikinčiųjų gyvenamose parapijose, tarkim, Trakų rajone esančiose Rūdiškėse ir Palukny.
„Dvasininkui pateiktų kaltinimų esmė yra tokia, t.y. pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – ir dėl apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat – dėl nusikaltimų prieš vaikus, taip pat dėl nusikaltimų dorovei epizodų“, – informavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Jis detalizavo, kad įtarimai dvasininkui dviejuose epizoduose pareikšti dėl disponavimo pornografiniu turiniu, kur vaizduojamas vaikas, dėl 13 epizodų įtraukiant vaiką girtauti, dar dėl 9 – vaiko išnaudojimo pornografijai.
„Taip pat pateiktas kaltinimas dėl 4 epizodų jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo. Taip pat inkriminuoti 3 epizodai lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą už atlygį epizodai“, – vardijo prokuroras.
Anot jo, kunigas kaltinamas ir dėl dviejų nepilnamečių asmenų prievartavimo, taip pat ir dėl vieno epizodo, kuris Baudžiamajame kodekse įvardintas kaip labai sunkus nusikaltimas – mažamečio asmens seksualinis prievartavimas.
J.Lauciaus teigimu, už patį sunkiausią iš šių nusikaltimų numatytas laisvės atėmimas iki 15 metų.
Jis įvardijo, kad nusikaltimai daryti 23 metus.
„Iš bylos duomenų seka, kad šie nusikaltimai buvo daromi, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nuo 2002 iki pat 2025 metų, t.y. 23 metus.
Dauguma šių nusikaltimų padaryti Romos katalikų bažnyčiai priklausančiose tuometinėse šio kunigo gyvenamosiose vietose (...), nusikaltimai daryti šešiose skirtingose Lietuvos vietovėse“, – sakė J.Laucius.
Pasak jo, ne visi, tačiau dauguma nusikaltimų padaryta „Vilniaus arkivyskupijos veiklos teritorijoje“.
Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta 11 asmenų, kurie nusikaltimų padarymo metu buvo nuo 12 iki 18 metų amžiaus.
Kaltinamajam šiuo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti asmens dokumentai.
Byloje taip pat yra ir pateikta civilinių ieškinių, tad apribota įtariamojo teisė į nekilnojamąjį turtą.
Kas siejo šiuos kunigus?
Disponavimu vaikų pornografija, 15min žiniomis, kaltinamas 51-erių Ryšardas Peciunas. Jis yra irgi dirbęs Paluknio Šv. Jono Krikštytojo ir Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijose, kaip ir anksčiau minėtas T.Švedavičius.
R.Peciunas 2025 m. birželio 11 d. buvo atleistas iš Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies ir Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapijų klebono pareigų, nepaskiriant į jokias kitas pareigas.
Vaikų pornografijos laikymu kaltinamas 51-erių Ryšardas Peciunas, į kunigus įšventintas 1999 metų lapkričio 21-ąją. Šio kaltinamojo tapatybę patvirtina „Liteko“ teismų tvarkaraščiai, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėti bylą planuoja rugsėjo 17 dieną.
Galimą R.Peciuno disponavimą pornografija prokuratūra išaiškino atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl pirmojo kunigo galimai neteisėtų veiksmų, kurių teisėsauga nustatė 34 epizodus.
„Šioje byloje šis kunigas kaltinamas kartu su kitu asmeniu. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – sakė J.Laucius.
Anot jo, už šį nusikaltimą numatyta griežčiausia bausmė – ketveri metai nelaisvės. Šioje byloje nukentėjusių nėra.
Prokuroras patvirtino, kad būtent šioje ankstesnėje, teismui jau perduotoje byloje, surinkti įrodymai ir atvedė iki šiandien paviešinto tyrimo, kuriame kunigas įtariamas kur kas sunkesniais seksualiniais nusikaltimais.
„Tiesiog, mes kalbame apie pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, kuris pateikiamas kaip vaikas. Kalbame apie pornografiją“, – paaiškino prokuroras.
Pasak J.Lauciaus, nors nėra duomenų, kad abu kunigai nusikaltimus vykdė kartu, „bylos yra susijusios“.
„Pagal kaltinimus kiekvienas jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė atskirai vienas nuo kito, nusikaltimai, inkriminuoti pirmajam kunigui, pagal kaltinimus nėra susiję su nusikaltimais, inkriminuotais antrajam kunigui“, – tvirtino J.Laucius.
15min duomenimis, kunigas R.Peciunas savo kaltės nepripažįsta ir neigęs disponavęs kokia nors pornografine medžiaga.
Pirmas kunigų pavardes atskleidė portalas „Delfi“.
Kodėl nenori atskleisti?
Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti pavardes dviejų kunigų, kurių bylos perduotos teismui dvasininkus kaltinant seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
„Šiandien nenoriu nė vienos pavardės pasakyti, mums pirmiausia rūpi žmonės, kurie yra nukentėję. Todėl mes prašome ir raginame neieškoti, nesieti, neįvardyti kokių nors konkrečių pavardžių tam, kad nenukentėtų aukos“, – žurnalistams antradienį sakė Vilniaus arkivyskupijos nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka.
„Pirmiausia mums yra svarbiausia aukos, kad žmonės, kurie nukentėjo nuo konkrečių asmenų, būtų apsaugoti, kad jų pavardės nebūtų išaiškintos, kad jie rastų pagalbą ir toliau galėtų gyventi tokį gyvenimą, kokį gali gyventi su visų mūsų pagalba“, – pridūrė jis.
Kunigas taip pat akcentavo, kad Bažnyčia ir Vilniaus arkivyskupija dėl išaiškintų išnaudojimo atvejų „išgyvena didžiulio skausmo ir tiesos akimirką“.
„Man, kaip kunigui, yra gėda, kad erdvėje, kurioje nepilnamečiai asmenys turi būti saugūs, ir Bažnyčioje, kuri siekia užtikrinti, kad joje būtų saugios vietos kiekvienam asmeniui, tokie atvejai įvyko“, – pažymėjo M.Sotničenka.
Prokuratūra taip pat atsisako atskleisti kaltinamųjų pavardes.
J.Laucius sako, kad vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija, tad kol kas kunigo tapatybė nebus viešinama. Tačiau tai privalės būti padaryta įsiteisėjus nuosprendžiui.
„Ne, neperteklinė. Mes jos (tapatybės – red.) neslepiame. Bet mes naudojamės teise šioje stadijoje neįvardinti. Gyvenimas yra įvairialypis, neatmetu galimybės, kad atsitiks taip, kad teismui skelbiant nuosprendį ar anksčiau, asmens tapatybė, ypač jei bus pripažintas kaltu, bus aiški“, – patikino jis.
