Susirinkusieji ne tik klausėsi organizatorių ir svečių, tarp kurių buvo Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis bei buvęs Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Mečys Laurinkus, bet ir pasirašinėjo po solidarumo laišku gruzinams bei ant atvirlaiškių, skirtų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Barackui Obamai.
Atvirlaiškiuose su Lietuvos ir Gruzijos vėliavomis atspausdintas klausimas B.Obamai – ar jis girdėjęs, kad rusų tankai vis dar Gruzijoje, ir raginimas ką nors daryti.
„Aš manau, kad tokios akcijos gal nenuvers šiuo metu kalnų, bet jų turi būti“, – renginyje kalbėjo Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė.
„Aš esu tikras, kad Jūsų buvimas pagaliau nugalės „putinizmą“ (...). Jūsų džiaugsmas yra mūsų džiaugsmas, Jūsų skausmas yra mūsų skausmas ir mes gyvename kartu“, – gruziniškai į susirinkusius kreipėsi G.Kerdikošvilis, kai jam buvo įteiktas gruzinams skirtas solidarumo laiškas.
Iš ambasadoriaus Gruzijoje pareigų atšauktas M.Laurinkus savo ruožtu svarstė, kad tarptautinės bendruomenės paramos Gruzija šiuo metu neturi, o Lietuvos dabartinę oficialią poziciją jis apibūdino kaip neaiškią. Tačiau pažymėjo, kad „žmonių parama yra svarbesnė“. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos ir Gruzijos konfliktas buvo „akcija visam Kaukazui“.
Susirinkusieji su Lietuvos ir Gruzijos vėliavomis ir lietuviškais, angliškais bei rusiškais plakatais, reiškiančiais palaikymą Gruzijai, plojimais palydėjo su balionais pakeltą skristi Lietuvos Seimo priimtą rezoliuciją, kuria Rusija raginama išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos parlamentaras Mantas Adomėnas svarstė, kad Lietuva priimdama minėtą rezoliuciją pasirodė kaip „pirmoji kregždė“ ir kad dabar pasaulio nuomonė keičiasi Gruzijos naudai.
„Lietuva pasirodė esanti pirmoji kregždė, bet visa tendencija yra į šitą pusę. Netrukus analogišką rezoliuciją priėmė Rumunija, pagrindines sąvokas, kurias naudojame, būtent „okupuotos teritorijos“, “pabėgėlių klausimas„, iškėlė ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Tai pat ir JAV kongrese yra tokia rezoliucija, kuri rudenį turėtų pasiekti šviesą. Tai pasaulio nuomonė keičiasi Gruzijos labui“, – sakė jis.
Renginyje taip pat kalbėjęs liberalas Petras Auštrevičius savo ruožtu teigė, kad Europos visuomenė turi imtis daug ryžtingesnių žingsnių ir išreiškęs viltį, kad „stipresni veiksmai“ ir „aiškesnė pozicija“ atsiras.
Akciją rengė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus sueiga kartu su Liberalų sąjūdžiu ir organizacija „Jaunimas už Gruziją“.
2008–ųjų rugpjūčio 8–osios naktį separatistiniame Pietų Osetijos regione prasidėjo ginkluoti Gruzijos kariuomenės ir separatistų susirėmimai. Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau – į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.
Įsikišus tarptautinei bendruomenei pasirašytas taikos planas, pagal kurį Rusija įsipareigojo grįžti į pozicijas, buvusias prieš konfliktą, tačiau iki šiol šis įsipareigojimas neįvykdytas.
Po konflikto Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija, Nikaragva, Venesuela ir Nauru.
