Visą „Ir aš darau“ laidą su Monika Spiekermann galite perklausyti čia
Tarptautinis reiškinys vienija moksleivius visam pasaulyje, kurie penktadieniais, užuot ėję į mokyklą, protestuoja už savo ateitį reikalaudami imtis neatidėliotinų veiksmų klimatų kaitai suvaldyti. Tai, beje, ragina daryti ir klimato srityje dirbantys mokslininkai. Moksleivius ir studentiją visame pasaulyje išjudino penkiolikmetė Greta Thunberg, kai susirūpinusi klimato kaita pernai pradėjo savo individualius protestus prie Švedijos parlamento Stokholme.
„Greta yra pasakiusi, kad mums būtina sutelkti dėmesį ne į tai, kas politiškai įmanoma, o ką privalome padaryti, – vieną pagrindinių judėjimo motyvų įvardija 22-ejų Monika, Vilniuje pagal „Erasmus“ programą studijuojanti geografiją. – Kas mane motyvavo pradėti judėjimą Lietuvoje? Aš paprasčiausiai noriu išlikti, aš noriu sau ateities – tai ir buvo mano motyvacija.“
Ji pasakojo jau nuo nuo vaikystės išmokusi sąmoningai vertinti aplinkosaugos problemas. „Užaugau labai aplinkosauga susirūpinusioje ir aplinkai draugiškoje šeimoje – mano tėvai visuomet buvo aktyvūs“, – tinklalaidėje „Ir aš darau“ sakė studentė.
Savo tėvynėje ji dalyvauja organizacijos „Generation Earth“ veiklose, taip pat metus lankė ekologijos lyderystės kursus. „Nors apie klimato krizę skelbiama tiek daug žinių, žmonės jų vis dar nepriima. Juk nieko nedaryti yra žymiai patogiau. Todėl mes turime kovoti prieš savo ožius ir abejingumą“, – įsitikinusi Vilniaus „Fridays for Future“ įkvėpėja.
Dar kovo mėnesį „Fridays for Future Vilnius“ organizatoriai keliavo į Europos Parlamentą Strasbūre susitikti su judėjimo organizatoriais iš kitų šalių – ir vyko jie ten tikrai ne lėktuvu. „Mes būrėmės vadovaudamiesi taisykle „jokių skrydžių“. Ir studijuodama čia niekada iš Austrijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Austriją neskridau lėktuvu – keliavau autobusu. Ilgiau užtrunka, bet verta – tai principo reikalas. Todėl kelionei į Strasbūrą su latviais išsinuomojome universalą, kuriuo keliavome devyniese, nes viešuoju transportu nebūtume spėję grįžti į pasaulinį klimato maršą kovo 15-ąją“, – prisiminė Monika.
Tą dieną Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje įvyko pirmoji „Penktadienių ateičiai“ demonstracija. „Ilgoje kelionėje galiausiai išrutuliojome mintį susijungti į Baltijos grandinę dėl klimato – tai ir įvyks balandžio 12-ąją“, – sakė M. Spiekermann.
Dar po dviejų savaičių dvyliktą kartą įvyks į nacionalinis aplinkosauginis judėjimas „Darom“.
„Tai yra puikus judėjimas, nes suburia tiek daug žmonių, atveria galimybę jų sąmoningumui. Tačiau to negana – neužtenka vien surinkti šiukšles kartą ar du per metus. Mes turime žvelgti toliau – reikia dar daugiau veikti“, – mano M. Spiekermann. Jos pastebėjimu, „Darom“ pavyzdys rodo, kad žmonės gali susivienyti ir spręsti dar didesnio įsitraukimo reikalaujančias problemas.
Šiais metais akcija Lietuvos gyvenvietėse rengiama balandžio 27 d. 10 val. Šiukšlės bus surenkamos iš oficialių taškų, tačiau gyventojai kviečiami tvarkytis ir savarankiškai.
Podkasto klausykite naujoje audioplatformoje 15min Klausyk. Kviečiame „Apple“ ir „Android“ vartotojus atsisiųsti programėlę.
