TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Albertas Stanislovaitis: sprendimus dėl nelegalių statinių Neringoje apsunkina institucijų ambicijos

Albertas Stanislovaitis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius
Šarūnės Janušonytės/15min nuotr. / Albertas Stanislovaitis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius
Šaltinis: BNS
0
A A

Bandymai taikos sutartimis išspręsti nelegalių statinių Neringoje situaciją stringa, sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis. Jis sakė pasigendantis kai kurių institucijų noro išspręsti šį klausimą.

„Nesuderinimų kyla Kultūros paveldo departamente Neringos savivaldybėje. Galbūt labiau yra rodomos principinės ambicijos, o ne bandoma konfliktą išspręsti praktiškai“, – BNS sakė A.Stanislovaitis.

Taikos sutartys, pagal kurias pakoreguoti statiniai galėtų likti stovėti, derinamos nuo pavasario.

„Mūsų siūlymai rasti galimybę išsaugoti statinius galioja, tačiau dėl kai kurių institucijų principinių nuostatų ir nenoro derėtis visas procesas kol kas šlubuoja. Aš tikiuosi, kad bent per spalio mėnesį pavyks kaip nors suderinti pozicijas. Jeigu nepavyks suderinti, nežinau, ką tada reikės daryti, gal palikti politikams spręsti?“ – svarstė VSTT vadovas.

Anot jo, yra keletas objektų, dėl kurių derybos vyksta sklandžiau, tačiau tarp jų nėra, pavyzdžiui, „Nidos seklyčios“ komplekso, namų Preiloje.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis savo ruožtu BNS teigė, kad, pavyzdžiui, dėl „Nidos seklyčios“ departamentas taikos sutarčiai nepritartų, nes nemano, kad šį pastatą reikia koreguoti.

„Mes nepritariame taikos sutarčių sudarymui tais atvejais, kai numatoma pertvarkyti statinius, kurie yra paveldo vietovės vertingoji savybė (...). Tais teisminiais atvejais, kai statiniai yra paveldo vietovėje, paveldosauginių reikalavimų griauti nėra, nes kai kurie pastatai jau yra įtraukti į saugomą išklotinę“, – aiškino A.Degutis.

Vis dėlto KPD užsakymu rengti Nidos, Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos kultūros paveldo vietovių specialieji planai, kuriais savo nepritarimą grindžia KPD, dar nėra patvirtinti.

„Mūsų planas turi būti nestabdomas, jūs ten derėkitės, bet turite negriauti kultūros paveldo vietovės vertingąsias savybes atitinkančių statinių. VSTT nori sumažinti, griauti, su savininku susėdę derasi (...), bet pastatai Lotmiškių g. 1 turi vertingųjų savybių“, – aiškino A.Degutis.

Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais yra derinamos, norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis, gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti ar dėl kurių dar bylinėjamasi.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro keli pastatai).

Iš iki šiol minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų buvo nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas buvo pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai ir nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min