Taip jis komentavo darbo grupės, kurią sudaro ES nacionalinių asmens duomenų apsaugos institucijų atstovai, kreipimąsi į teisingumo eurokomisarę Viviane Reding (Vivjan Reding).
Šiuo kreipimusi prašoma Europos Komisijos pagalbos įvertinant JAV naudojamos elektroninio šnipinėjimo programos PRISM poveikį europiečių privatumui.
„Reikėtų garantijų, kad tie duomenys bus nenaudojami kitų šalių piliečių veiklai nagrinėti“, – BNS sakė A.Kunčinas.
Jo teigimu, galimas sukauptų duomenų panaudojimas būtų grėsmingas.
„Sukaupti duomenys, aišku, kelia tam tikras grėsmes, jeigu jie bus panaudojami prieš kažką kryptingai. Tai yra tikrai egzistuojanti grėsmė. Su savo piliečiais tegu jie daro ką nori, čia jau tos šalies reikalas, tačiau kai sukaupia kitų šalių piliečių asmens duomenis, reikia, kad jie bent jau nenaudotų tų piliečių sekimui“, – kalbėjo A.Kunčinas.
Vadinamoji direktyvos dėl asmenų apsaugos 29 straipsnio darbo grupė, kuri kreipėsi į V.Reding ir kuriai priklauso A.Kunčinas, turi patariamąjį statusą Europos Komisijai.
Birželį Jungtinės Valstijos patvirtino egzistuojant slaptą elektroninio šnipinėjimo programą PRISM, kai buvęs Nacionalinės saugumo agentūros kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) atskleidė, jog ši agentūra didžiuliu mastu renka duomenis apie interneto milžinių „Google“, „Facebook“, „Skype“vartotojus Europoje bei kitose šalyse.
Vašingtonas taip pat buvo atskirai apkaltintas šnipinėjęs ES ir Vokietijos institucijas bei pareigūnus.
