Jis interviu „Verslo žinioms“ pareiškė, jog Lietuvai nėra jokios ekonominės prasmės nebūti euro zonoje, nes Lietuva prieš daugelį metų pasirinko valiutų valdybos modelį, de facto litas yra euro pakaitas.
„Šalis nevykdo savarankiškos monetarinės politikos, tačiau Lietuva pati negali dalyvauti priimant euro zonos sprendimus, negali gauti paskolų iš Europos centrinio banko. Daug apribojimų yra dėl to, kad Lietuva nėra euro zonos narė“, – sakė A.Šemeta.
Kita vertus, pasak eurokomisaro, žmonės jau pamiršo, kai ekonominės krizės pradžioje 2008-2009 metais ne vienas ekspertas kalbėjo apie tai, kad Lietuva nepajėgs išlaikyti valiutos kurso, kad bus būtina devalvuoti valiutą, kas atitinkamai kėlė įtampą tarp investuotojų.
„Dabar padėtis visiškai kita, ir Lietuvos rizika nepalyginamai mažesnė nei tada, bet turint tokį monetarinį režimą valiutos rizika egzistuoja, ir negali būti tikras, kad su tokia krize nesusidursi po dešimties metų. Įstojimas į euro zoną tą riziką pašalintų, nebereiktų rūpintis, kokia valiuta indėlius laikyti, kas svarbu gyventojams ir įmonėms“, – sakė A.Šemeta.
Pasak jo, Estija jau įstojo į euro zoną, o latviai, A.Šemetos žodžiais, „jau prieangyje“, todėl Lietuva tai pat turėtų sparčiai sekti šių Baltijos šalių keliu.
„Estai įstojo, latviai jau prieangyje, ir kadangi Baltijos šalys investuotojų akyse geopolitiškai traktuojamos kaip visuma, tas išsiskyrimas gali turėti tam tikrą neigiamą atspalvį“, – sakė A.Šemeta.
