Kalbėdamas užsienio politikos konferencijoje jis sakė, kad Minsko atsakas į Europos Sąjungos (ES) sankcijas turi būti proporcingas.
Pavyzdžiui, yra Lietuva ir Latvija. Ar jie nori, kad nutrauktume santykius su jomis ir pabėgtume iš jų rinkos? Bet mes suprantame, kad joms daromas didžiulis spaudimas, – sakė Baltarusijos prezidentas.
„Jis neturėtų būti perdėtas ar darantis žalos mūsų ekonomikai, neturi kenkti mūsų santykiams su normaliais europiečiais. ES yra skirtingų europiečių – pareigūnų, biurokratų ir ištisų šalių. Pavyzdžiui, yra Lietuva ir Latvija. Ar jie nori, kad nutrauktume santykius su jomis ir pabėgtume iš jų rinkos? Bet mes suprantame, kad joms daromas didžiulis spaudimas“, – sakė Baltarusijos prezidentas.
Protestuodama prieš politinių oponentų persekiojimus ir žmogaus teisių suvaržymus, ES plečia sankcijas Baltarusijai.
Praeitą mėnesį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su A.Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į „juodąjį sąrašą“ papildomai įtraukti 12 asmenų.
ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios įmonės, vadinamos „A.Lukašenkos kišenėmis“, negalės atlikti finansinių operacijų ES.
Lietuvos verslo atstovams perspėjus apie ekonominių sankcijų žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavimai nepagrįsti, prieš Baltarusiją „jokių totalinių ekonominių sankcijų nėra“, priemonės taikomos tik oligarchams, o ne valstybinėms įmonėms.
A.Lukašenka ketvirtadienį sakė, kad jis nėra priešiškas idėjai normalizuoti santykius su Vakarais, bet teigė nepasiduosiantis „spaudimui ir šantažui“.
„Būtų kontrproduktyvu mums daryti spaudimą ir reikalauti vykdyti jų reikalavimus“, – kalbėjo A.Lukašenka.
