-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2009 06 21

Alkoholis liejasi laisvai ir naktį

Uždraudus naktį prekiauti alkoholiu, atrodytų, jo įsigyti neįmanoma. Tik štai draudimas galioja degalinėms, prekybos centrams. O mažosios naktinės parduotuvės tapo barais... Tad nusipirkti alkoholio naktį vis dar įmanoma.
Brendis
Brendis / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Nuo šių metų įsigaliojusio draudimo naktį prekiauti alkoholiu rezultatai jau aiškūs: milijonai litų nepatenka į biudžetą, dalis degalinių darbuotojų liko be darbo, tačiau įsigyti alkoholio naktį vis dar įmanoma.

Naftos produktų prekybos įmonių ir Prekybos įmonių asociacijų duomenimis, dėl draudimo naktį prekiauti alkoholiu nuo šių metų pradžios darbo neteko jau daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų.

„Apie 40 mūsų degalinių Lietuvoje naktį nebedirba. Iš kiekvienos teko atleisti po vieną ar du žmones“, — sakė „Lukoil Baltijos“ mažmeninės prekybos vadovas Baltijos šalyse Romas Turlinskas.

Dar daugiau darbuotojų gali netekti „Lietuva Statoil“. Jei padėtis nepasikeis, ši bendrovė taip pat bus priversta nakčiai uždaryti dalį degalinėse esančių parduotuvių.

Ribojimai – nesėkmingi

Seime gegužės pabaigoje buvo svarstyta galimybė atšaukti alkoholio prekybos draudimus. Įstatymo pataisas, kuriose siūlyta panaikinti alkoholio prekybos apribojimus, inicijavo Tautos prisikėlimo partijos narys Vincas Babilius. Tikslas – suvienodinti teisines nuostatas dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais visose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, taip sudarant vienodas prekiavimo sąlygas ir grąžinant iki 2009 m. rugsėjo 1 d. galiojusią prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse tvarką. Taip pat siekta panaikinti žmogaus teisių apribojimus, nes kiekvienas pilietis turi būti laisvas apsispręsdamas dėl savo gyvenimo normų pasirinkimo.

Nuo šių metų įsigaliojusio draudimo naktį prekiauti alkoholiu rezultatai jau aiškūs: milijonai litų nepatenka į biudžetą, dalis degalinių darbuotojų liko be darbo, tačiau įsigyti alkoholio naktį vis dar įmanoma.

„Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai buvo įvesti ne vieną kartą. Tačiau draudimai nedavė laukiamų rezultatų – bendras alkoholinių gėrimų suvartojimo kiekis nesumažėdavo, tačiau padidėdavo nelegalių ir sveikatai kenksmingų alkoholinių gėrimų prekyba bei kontrabanda, sumažėdavo iš teisėtos alkoholio prekybos gaunami mokesčiai į valstybės biudžetą. 1996 metais buvo įvestas analogiškas nepasiteisinęs alkoholio prekybos laiko apribojimas, kurį dėl masiškai išaugusio kontrabandinio alkoholio verslo Seimas 2001-aisiais atšaukė“, – teigia parlamentaras.

Pasak jo, nustačius prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimus, buvo pažeisti teisėti įmonių, turinčių licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, lūkesčiai, nes iki 2009 m. rugsėjo 1 d. naktinė prekyba buvo leidžiama, įmonės planavo savo veiklą, investicijas ir su tuo susijusias pajamas. Taip pat buvo sudarytos nevienodos minėtų įmonių ir viešojo maitinimo įstaigų ūkinės komercinės veiklos konkurencinės sąlygos, nes prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įstaigose gali būti vykdoma visą parą. Alkoholinių gėrimų prekybos laiko apribojimai sumažino legalios prekybos alkoholiu apyvartą, todėl prekybininkai yra priversti atleisti kai kuriuos darbuotojus.

„Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Nereikalingų apribojimų panaikinimas liberalizuos prekybos verslą, palengvės darbo sąlygos vidutinio ir smulkiojo verslo atstovams, kartu bus užkirstas kelias nelegalių alkoholinių gėrimų prekybai ir kontrabandai“, – teigia V. Babilius.

Pasak parlamentaro, įstatymo projektui įgyvendinti nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atvirkščiai – priėmus įstatymo pataisą, padidėtų iš legalios alkoholio prekybos surenkamos biudžeto pajamos.

V. Babilius įsitikinęs, kad naktinės prekybos alkoholiu draudimo atšaukimas leistų papildomai surinkti į biudžetą maždaug 120 mln. litų per metus (32 mln. litų sudarytų „Sodros“ ir pajamų mokesčiai, 87 mln. litų – akcizai), kartu sumažintų katastrofiškai didėjantį nedarbą, turėtų teigiamą įtaką nusikalstamumo ir kontrabandos mažėjimui.

Siūlyta įstatymo pataisa buvo norima uždrausti prekiauti alkoholiu naktį (nuo 22 val. iki 9 val.) tik prekybos įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Dabar prekiauti alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val. draudžiama visur.

Tačiau V. Babiliaus pateiktam projektui nepritarta. „Už“ balsavo 40, „prieš“ – 34, susilaikė 16 Seimo narių.

Kraštutinumų išvengta

Kiek anksčiau, dar kovo pabaigoje, Seimas nepritarė kitam kraštutinumui – drausti parduoti alkoholį išsineštinai restoranams, klubams ir kavinėms.

Viešojo maitinimo įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, siūlyta leisti juos parduoti nuo 22 val. iki 8 val. tik vartojimui vietoje be galimybės išsinešti. Tokia pataisa ketinta suvaržyti maitinimo įstaigų galimybes parduoti alkoholį išsineštinai, o ne vartojimui vietoje.

Kad ir kaip būtų stengiamasi uždrausti prekiauti alkoholiu arba jį vartoti, atrodo, kad lietuviai visada ras, kur jo įsigyti.

Pataisų iniciatorius, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, aiškino, kad nuo šių metų uždraudus naktį prekiauti alkoholiu parduotuvėse, degalinėse ir kioskuose šio verslo ėmėsi maitinimo įstaigos, sumažinusios antkainius.

Konservatorė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad uždraudus naktinę prekybą alkoholiu anksčiau buvusios parduotuvės pasistatė, jos žodžiais tariant, kelias plastikines kėdes, stalą ir, tapusios kavinėmis bei barais, prekiauja alkoholiu toliau.

Pasak A. Matulo, pernai iš alkoholio akcizų gauta beveik 1 mlrd. litų biudžeto pajamų, deja, išleista 1,5 mlrd. litų alkoholio padariniams įveikti.

Alkoholio yra

Kad ir kaip būtų stengiamasi uždrausti prekiauti alkoholiu arba jį vartoti, atrodo, kad lietuviai visada ras, kur jo įsigyti.

Atlikome žurnalistinį tyrimą, kurio metu per pusantros valandos aptikome septynias vietas, kur galima įsigyti alkoholio. Tiesa, ant kai kurių iš jų puikuojasi mažomis raidėmis užrašytas užrašas „Baras“, ant kitų – akį traukiantis „Alkoholis visą parą“. Beje, kai kuriuose baruose tikrai radome stalelių ir keletą kėdžių, tačiau vietoje vartojančiųjų alkoholį buvo ne taip jau daug.

Geriančiųjų čia pat aptikome prie Kalvarijų turgavietės įsikūrusiame ir Pašilaičių mikrorajone esančiame „baruose“. Pastarasis išsiskyrė mažesne alkoholio pasiūla, tačiau stovintys biliardo stalai leido manyti, kad čia užsukama ne vien alkoholio išsinešti.

Kitur, sakykime, Fabijoniškių mikrorajone esančioje visą parą veikiančioje parduotuvėlėje, buvo vos keletas stalelių, prie kurių niekas nesėdėjo. Tačiau kelią iki prekyvietės aiškiai galėjai rasti eidamas paskui būrį kiek įkaušusių jaunuolių.

Kainos didesnės

„Ačiū, kad pirkote. Lauksime kitą kartą“, – pardavusi butelį alaus mums maloniai nusišypso pardavėja. Tiesa, už alų permokame – įprasta kaina parduotuvėje yra beveik litu mažesnė. Kiti – stiprieji – gėrimai brangesni 3–5 litais.

Pirkėjų, atrodo, tai visai nebaido. Tiek Pašilaičiuose, tiek Naujininkuose ar Šnipiškėse tenka stovėti eilėje. Ypač ilgai laukiame Šnipiškėse, priešais Kalvarijų turgų. Čia verda prekyba ne mažesnė nei dieną: alkoholio asortimentas itin didelis, pirkėjų gausu. Kai kuriuos klientus pardavėjai gerai pažįsta – tikriausiai nuolatiniai klientai. Lauke su keliais padauginusiais asmenimis aiškinasi policijos pareigūnai, tačiau tai niekaip nepaveikia pačios prekybos: automobiliai vis atvažiuoja, žmonės perka gėrimų, išvažiuoja, atvažiuoja kiti – gyvenimas verda toliau.

Tiesa, tarp nuolatinių klientų – ne tik išgerti norintis jaunimas: čia atvažiuoja ir vyresnio amžiaus vyrų bei moterų, ateina ir iš pirmo žvilgsnio turinčiųjų priklausomybę. Vos sukrapštęs pinigų alui, cigaretėms ir dešrelėms, pagyvenęs vyras drebančiomis rankomis paėmė nešulį. Toli nuo parduotuvės nėjo – vos užsukęs už kampo atsigėrė ilgai trokšto gėrimo, užsirūkė ir tik tada patraukė tolyn.

Įsigyti paprasta

Nespėjome apvažiuoti viso Vilniaus, tačiau ir per tą laiką, kurį paskyrėme tyrimui, pamatėme, kad įsigyti alkoholio paprasta.

Kitą dieną pratęsėme savo tyrimą. Po barus-parduotuves nebevažiavome, tik įvairių žmonių klausėme, ar jie žino, kur naktį galima įsigyti alkoholio. Apklausa stebino – žinojo beveik visi. Beje, ne po vieną, o net po kelias vietas.

„Na, jei nežinai, kur važiuoti, arba esi išgėręs, gali paprašyti taksisto, – dar vieną būdą atskleidė kolega Tomas. – Jis tikrai atveš. Žinoma, turėsi už tai sumokėti, bet jeigu labai reikia alkoholio, pristatymo kaina neatrodo didelė. Dar daug kas priklauso nuo susitarimo: gali gauti ir už 10 litų.“
Prie įstatymo prisitaikė ir restoranai. Pavyzdžiui, „Čili pica“, „Čili kaimas“ ir „Čili Kinija“ pradėjo siūlyti gėrimų išsinešti keliasdešimčia centų brangiau nei prekybos centruose kartu su simboliška užkanda.

Dar ne viskas...

Šiuo metu vis garsiau kalbama ir apie dar vieną siūlymą: alkoholiu leisti prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Taip nuo 2012 metų ketinama iš degalinių išguiti alkoholį, o prekybininkams nebeleisti parduoti stipriųjų gėrimų jaunesniems nei 21 metų asmenims.

Jaunesniems žmonėms siūloma leisti įsigyti ne stipresnius kaip 15 laipsnių alkoholinius gėrimus.

Be to, mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse ketinama drausti alkoholio reklamą, o nuo 2014 metų alkoholio prekybą perkelti tik į specializuotas parduotuves, kurios galėtų veikti prie prekybos centrų, tačiau privalėtų turėti atskiras duris. Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas siūlo priimti speciali darbo grupė.

„Jeigu Seimas priimtų tokias pataisas, galėtume teigti, kad Lietuva pagal alkoholio prieinamumą pasiekė Europos Sąjungos šalių vidurkį“, – sako parlamentaras A. Matulas.

Šiuo metu vis garsiau kalbama ir apie dar vieną siūlymą: alkoholiu leisti prekiauti tik specializuotose parduotuvėse.

Anot jo, kol kas nebus sekama Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu ir nebus reikalaujama, kad prekybininkai asmenims iki 21 metų neparduotų visų alkoholinių gėrimų. A. Matulo teigimu, dar neapsispręsta, kada įsigalios daugelis draudimų, – tai bus numatyta po diskusijų Seime.

Siūloma koreguoti ir valstybinės alkoholio kontrolės politikos nuostatas teikiant pirmenybę natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų gamybai.

A. Matulas taip pat pabrėžė, kad bus siekiama suvienodinti reikalavimus prekybininkams ir viešojo maitinimo įmonėms dėl naktinės prekybos alkoholiu. Ketinama drausti prekiauti alkoholiu sporto, meno, kultūros renginių metu visose patalpose, kur jie vyks.

Darbo grupė taip pat siūlo neleisti pilstyti alkoholinių gėrimų į tarą, kuri skatintų vartojimą. Sidrus, kokteilius, alkoholinius mišinius siūloma neleisti pilstyti į didesnę kaip pusės litro tarą, stipresnius gėrimus siūloma pilstyti tik į mažą vienkartinę tarą.

„Mažmeninėje prekyboje jau prekiaujama alkoholiu, supilstytu į vienkartinius indelius po 100 ar 200 gramų. Telieka tik nuplėšti dangtelį, kaip nuo grietinės, ir suvartoti“, – sakė A. Matulas.

Kiek iš šių pataisų – netolimos ateities vizija, kol kas neaišku. Be to, neaišku, kiek tai padės kovoje su alkoholio keliama žala visuomenei.

Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos nuomone, kova su neblaiviais vairuotojais ir su pernelyg dideliu alkoholio vartojimu pradedama ne nuo to, nuo ko labiausiai reikėtų. Juk visa esmė – visuomenės, ypač jaunimo, švietimas, sąmoningumo skatinimas, prekybos alkoholiu tvarkos kontrolė, o ne draudimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius