Tai ne ištrauka iš pasakos vaikams. Dramblys pasirinktas kaip metafora, skirta švelniau apibūdinti alkoholizmo diagnozei. Toks dramblys neaplenkia nei vargšų, nei turtingų, nei senų, nei jaunų, nei paprastų, nei žinomų šeimų.
Skirtumas tas, kad žinomi asmenys yra matomi didesnei auditorijai, todėl, kai jų dramblys išauga tiek, kad nebetelpa namuose, jis sprogsta su trenksmu ir likučius rankioja visa Lietuva.
Nerašytas Dievo įsakymas
 |
| Jūratė Armalienė |
Apie tokį dramblį iš knygutės „Nematomas dramblys“ savaitraščiui „15min“ papasakojo Vilniaus priklausomybės ligų centro II priklausomybių psichiatrijos skyriaus vedėja Jūratė Armalienė, atsakinga už stacionarų alkoholinės abstinencijos gydymą.
Jos teigimu, norint atsikratyti dramblio, pirmiausia reikia garsiai įvardyti, kad jis apskritai yra. Ir kad alkoholizmas – yra liga, o ne yda, hobis ar dar kas nors.
Alkoholiku negimstama ir iškart netampama. Viskas vyksta pamažu. Priklausomybės nuo alkoholio pradžia laikomas psichologinio potraukio atsiradimas: kai žmogui patinka būsena, jį užvaldanti išgėrus, ir norisi ją patirti vis dažniau.
Dar vienas alkoholizmo požymis atsiskleidžia kitą dieną po išgertuvių. „Kitą dieną po išgėrimo žmogus dažnai nenori alkoholio, net negali į jį pažiūrėti. Geria mineralinį, sultinį ar kitus skysčius ir atsigauna. Problema atsiranda tada, jei žmogus pradeda „taisyti sveikatą“ alkoholiu. Pagirios rodo, kad prasideda abstinencija“, – pasakojo specialistė.
Gydytojai, kurie priklausomybės ligų centre išblaivina žmones, juokauja, jog yra vienuoliktas Dievo įsakymas: nedaryk pachmielo.
Kiekvieno žmogaus organizmas individualiai reaguoja į alkoholį, jo rūšį ir kiekį. Tačiau yra nustatyti standartiniai alkoholio vienetai, kurie mediciniškai nėra kenksmingi. Vyrams normalu per dieną išgerti iki 40 gramų stipriųjų gėrimų. Moterims – 20 gramų stipriųjų gėrimų arba taurę vyno.
Šio kiekio, anot gydytojos psichiatrės, viršyti nereikėtų, nebent būtų rimta proga.
Aplinkiniams reikia susivienyti
J.Armalienė vis dar negali atsigauti po aktoriaus ir televizijos laidų vedėjo Vytauto Šapranausko savižudybės. Moters teigimu, žmonės dažniausiai žudosi arba apsvaigę nuo medikamentų, arba išgėrę alkoholio. 70–80 proc. savižudybių susijusios su priklausomybėmis.
Aš pikta dėl Šapro, nes žmogų prablaivindavo ir pusgirtį kišdavo į eterį. Tas pats vyksta su Juozu Erlicku, kitais – visi juokiasi ir klausia: ar matei, jis girtas?!
„Lietuvoje yra daug žmonių su priklausomybėmis, bet artimieji bijo kreiptis, nes gėda. Kad ir V.Šapranausko atvejis: žmogus turėjo priklausomybę, visi žinojo apie tai, bet niekas apie tai nešnekėjo arba šnekėjo tam žmogui už akių. Aš pikta dėl Šapro, nes žmogų prablaivindavo ir pusgirtį kišdavo į eterį. Tas pats vyksta su Juozu Erlicku, kitais – pusgirčius kiša, visi juokiasi ir klausia: ar matei, jis girtas?! – piktinosi gydytoja. – Tarp šou verslo atstovų ne tik alkoholis populiarus, bet ir kokainas, kiti stimuliuojantys dalykai. Žmonės prisistimuliuoja, kad viešumoje būtų linksmi, žavūs, bet po to skendi depresijoje, apie kurią niekas nežino.“
J.Armalienės teigimu, dažnai tiek darbdaviai, tiek šeimos nariai ir artimi draugai mato, kad žmogus geria, kad tai kenkia jo sveikatai, darbui ir asmeniniam gyvenimui, bet nesusirenka kartu ir nepakalba su juo apie problemą. Visi apsimeta, kad to nėra.
Geriančiajam reikia konkrečiais pavyzdžiais nurodyti problemą: nebuvai darbe, to ir to neatlikai; pažadėjai – neištesėjai; buvai girtas prie vaikų ir pan. Artimieji viliasi, kad problema kaip nors išsispręs, todėl neretai nuo alkoholio priklausomo žmogaus ligą visi toleruoja tol, kol jis pasiekia dugną.
„Kenčia mamos, močiutės, seneliai. Pas mus ateina devyniasdešimtmetė senutė ir atsiveda sūnų, kuris viską praradęs: penkias žmonas, vaikus, visi nuo jo nusisukę. O kiek grįžta emigrantų, kurie Londone prasigėrė. Arba dabar gydosi žmonės, kurie geria penkerius metus, bet kreipėsi į mus pirmą kartą. Kai sudaužo mašiną, kai išeina žmona su vaiku, tik tada ieško pagalbos!“ – apmaudą liejo specialistė.
Nebėra kam ir už ką gydyti
Lietuvoje alkoholikams siūloma Minesotos dvylikos žingsnių programa – ji ragina apgalvoti savo gyvenimą, vertybes, rašyti dienoraštį ir atlikti kitus žingsnius. Anot J.Armalienės, tai gera programa, tačiau Lietuvoje jos niekas nebenori finansuoti.
„Vilniaus priklausomybės ligų centras buvo kaip mokymo bazė. Kadangi mes priklausėme savivaldybei, o mūsų meras toks biznierius, tai jam nereikalingas toks centras ir Vilniaus miestas nebefinansuoja mūsų įstaigos. Ministerija dar irgi nenusprendė, ką darys. Žmonės važiavo į Ameriką, domėjosi, patys perėjo Minesotos programą ir atvežė tą modelį pas mus, o dabar ir to neliks. Nebus kur žmonėms atsigauti ir išsigydyti priklausomybes.“
Specialistė pasakojo, kad seniau alkoholinės abstinencijos gydymui (detoksikacijai) žmonės būdavo guldomi į stacionarą dviem savaitėms: pirmą savaitę išblaivėdavo, o antrą lankydavo užsiėmimus, šnekėdavosi su psichologais, socialiniais darbuotojais, sužinodavo apie ligą ir savipagalbos grupes, pavyzdžiui, anoniminių alkoholikų susirinkimus.
Dabar taip sumažintas etatų skaičius, kad viskas vyksta konvejeriu: žmonės paguldomi trims keturioms dienoms ir paleidžiami atgal į liūną.
„Mūsų gydytojai, psichiatrai išvažiuoja į norvegijas, švedijas. Gydysime svetimus, užuot gydę savo talentingus žmones, brolius, seseris, tėvus, mamas“, – apgailestavo gydytoja.
Sunkiausia ištverti pirmas dienas
J.Armalienės teigimu, po Minesotos programos niekas taip skaniai nebegeria, kaip gėrė iki tol, nes žino, kaip veikia alkoholis ir kokios skaudžios alkoholizmo pasekmės.
Anot jos, gebėjimas atsisakyti alkoholio visiškai nepriklauso nuo valios, nors alkoholikams dažnai priekaištaujama dėl valios stokos.
Moteris pasakojo, kad po alkoholio sukelto linksmumo ir stimuliacijos visada ateina liūdesio ir nuovargio banga, kuri primena depresiją, tik yra trumpalaikė. Alkoholikų organizmas pripranta prie alkoholio kiekio, alkoholis įsirašo į medžiagų apykaitą ir, krentant jo koncentracijai kraujyje, pasireiškia abstinencijos priepuoliai, nors žmogus dar būna net neišblaivėjęs.
J.Armalienė pasakojo, jog abstinencijos metu alkoholikui būna taip blogai, kad jis vos gali ištverti negėręs dvi tris dienas. Trečią–penktą paromis būna sunkiausia būsena, prasideda psichozė, žmonės jaučia didelį nerimą, visiškai nemiega, negali savęs valdyti ir dauguma to neatlaiko – išgeria, kad priepuoliai baigtųsi.
„Ateina tokia riba, kad tau reikia alkoholio kaip duonos – tam, kad išbūtum. Reikia mediko įsikišimo, kad nutrauktų tą užburtą ratą“, – atkreipė dėmesį priklausomybės ligų specialistė.
Kamuoja jautresnes asmenybes
J.Armalienė teigė, kad paprastai alkoholikus kamuoja ne viena priklausomybė – dėl mažesnės savivertės ir pašlijusių santykių žmogus gali ne tik toliau gerti, bet ir įnikti į azartinius žaidimus, narkotikus ar seksą. Žmogui reikia pastovaus stimulo, jis neišbūna pats su savimi, nesuvokia, ko nori, ir tai jį slegia.
Anot specialistės, alkoholizmas yra viso gyvenimo liga – visiškai nuo to pasveikti neįmanoma. Žmonės, net penkiolika metų nebegėrę, gali atkristi. Svarbiausia – kuo ilgiau pratęsti blaivumo periodą.
Alkoholizmas neretai kamuoja meniškus, nesuprastus, kūrybingus žmones, nes tokie asmenys yra jautresni, o jautrumas, kaip teigė J.Armalienė, rodo, jog žmogus jaučia įtampą ir jos neištveria, nemoka savo jausmų kaip nors kitaip išreikšti, todėl pradeda juos slopinti.
Ateina žmonių, įsivaizduojančių, kad pas mus gydosi tik mėlynanosiai alkoholikai. Ir lyginasi su jais: aš ne toks!
„Per daug jausmų, per daug jaudulio – na, kiek žmogus gali išbūti susijaudinęs? Jam norisi ramybės ir tuomet pradeda vartoti alkoholį. O būna ir atvirkščiai – uždaras žmogus, linkęs slopinti savo emocijas, išgėręs staiga tampa agresyvus, į paviršių išlenda jo jausmai“, – pasakojo psichiatrė.
Priklausomybių psichiatrijos skyriaus vedėja pridūrė, kad alkoholizmą nemaža dalimi lemia genai, taip pat pavyzdys, jei šeimoje kas nors geria ar gėrė.
„Ateina žmonių, įsivaizduojančių, kad pas mus gydosi tik mėlynanosiai alkoholikai, kurie prie prekybos centrų stovi ir kapeikas dalijasi. Ir tuomet lyginasi su jais: aš ne toks! Bet juk jie mato paskutinę stadiją – visišką asmenybės degradavimą nuo alkoholio, artėjančią pabaigą“, – įspėjo specialistė.
