Kaip skelbia Lietuvos meteorologai, balandžio pabaigoje temperatūra šalyje vietomis buvo +22 °C, o gegužės 2 dieną Žemaitijoje vietomis rodė 1–5 °C. Staigų orų pasikeitimą lėmė šaltas ultrapoliarinis oras, įsiveržęs per Suomiją nuo Arkties vandenyno.
Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose susidarė ciklonas, kuris įtraukė šaltą oro masę į savo sūkurį (7 km aukštyje oro temperatūra nukrito iki -42 °C, 5 km aukštyje – iki -32 °C). Šaltas stratosferinis oras skverbėsi žemyn į troposferą, sukeldamas šio sluoksnio nepastovumą ir palankias sąlygas krituliams formuotis. Teigiama sūkurio advekcija rodė mezociklono susidarymą virš vakarinių Lietuvos rajonų.
Kadangi atmosferos sluoksnyje, kuriame formavosi debesys ir krituliai, temperatūra buvo būdinga žiemai, o ne gegužei, tai krituliai buvo kietos fazės – šlapdriba, sniegas. Kaip prognozavo sinoptikai, šiomis dienomis šaltas ciklonas turėjo suktis aukštesniuose atmosferos sluoksniuose virš Baltijos šalių.
Gegužės 4-osios rytą oro temperatūra Alytuje buvo +0,5°C, žemės paviršiaus – +2,5°. Lietuvos meteorologijos istorijoje žemiausia oro temperatūra gegužę (1965-05-05) buvo užregistruota Varėnoje –6,8°C.
Naktimis numatomos šalnos, tiek ant dirvos, tiek ore, todėl tikimasi, kad iškritusi sniego paklodė sumažins žydinčių vaismedžių nušalimo grėsmę. Netikėtai iškritęs sniegas, šlapdriba Dzūkijoje padarė dar vieną gerą darbą.
Gamtai prašant lietaus, tačiau šio nesulaukus, žiemą primenantys krituliai ženkliai sumažins miškų gaisringumą, kuris aplink Alytų, Druskininkus, Varėną jau buvo pasiekęs vieną grėsmingiausių – ketvirtąją klasę.
