„Manęs tai nestebina, toks yra dienoraščių žanras, tik, jeigu yra atskleidžiama kokia nors informacija, kuri turi vienokį ar kitokį teisinį statusą, apie tai rašant ir publikuojant tokias knygas reikia galvoti“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.
Jis sakė pats dar neskaitęs minėtosios V.Adamkaus knygos „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“, o tik „matęs viešojoje erdvėje keletą atspindėtų puslapių“.
„Aš nesiimu komentuoti, tai yra atsiminimų žanras, dienoraščio žanras, tik tiek, kad kai kurie dalykai turi būti teisiškai labai preciziški“, – sakė premjeras.
Pirmadienį Generalinė prokuratūra nusprendė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis išaiškintų, ar V.Adamkus neatskleidė valstybės paslapties.
V.Adamkus knygoje rašo, kad eidamas prezidento pareigas buvo informuotas, jog „Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas, remdamasis diplomatinį imunitetą garantuojančia Vienos konvencija, atsisakė sankcionuoti diplomatine tarnyba prisidengusių užsienio agentų sekimą – neleido klausytis jų pokalbių“.
Anot knygos, V.Adamkaus patarėjai tokią Vienos konvencijos interpretaciją laikė klaidinga.
„Diplomatinis imunitetas nereiškia, kad juo prisidengę užsienio agentai gali laisvai užsiimti šnipinėjimu. O vakar baigėsi leidimas klausytis įtariamų Baltarusijos agentų pokalbių. Pagal Vilniaus apygardos teismo logiką, nuo šiol jie gali šnipinėti net nestebimi ir nevaržomi“, – rašė V.Adamkus.
„Pasikviečiau Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių ir Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau paaiškinti sprendimo nesankcionuoti klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių“, – nurodoma knygoje.
Susitikimas, anot knygos, įvyko 2005 metų balandžio 7 dieną.
A.Šumskas Vilniaus apygardos teismui vadovauja iki šiol.
