Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Andrius Kubilius: „Arba Vilniaus miestas nežino savo išlaidų, arba jas sąmoningai slepia“

Andrius Kubilius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Andrius Kubilius
Šaltinis: Žinių radijas
0
A A

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ apžvelgė savaitės politines aktualijas ir atsakė į žurnalisto Raigardo Musnicko klausimus apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į Vilniaus merus rinkimus, Generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio skyrimą vidaus reikalų ministru bei Tvarkos ir teisingumo kandidatą į Vilniaus mero postą Rolandą Skaisgirį. A.Kubilius pabrėžė, kad TS-LKD kandidato į Vilniaus merus rinkimai yra rimčiausias dalykas partijos gyvenime.

„Galiu pasakyti, kad labai džiaugiuosi  tuo, kad mes turime penkis labai rimtus, solidžius kandidatus. Vieni jaunesni, kiti – vyresni. Vieni turi tarptautinės patirties, kiti – lietuviškos, vienų patirtis – bankų sektoriuje, kitų – patirtis dirbant savivaldybėse. Kiekvienas iš tų penkių gali būti puikus meras ir kiekvienas iš tų penkių gali laimėti savivaldos rinkimus“, – sakė opozicijos lyderis.

Pasak jo, tokia atvira, demokratine procedūra sudaroma galimybė pirmiausia partijos  nariams atrinkti, kas yra stipriausias mūsų kandidatas, kartu keliems kandidatams sudaromos sąžiningos galimybės konkuruoti ir įrodyti savo pranašumą.

– Tai žaisite rinkimus partijoje, į merus rinks jūsų partijos kandidatus, čia žaidimas ar čia tikrai taip reikia?

Kiekvienas iš tų penkių gali būti puikus meras ir kiekvienas iš tų penkių gali laimėti savivaldos rinkimus. Tai štai turime tokią procedūrą.

– Čia yra pats rimčiausias dalykas partijos gyvenime ir aš džiaugiuosi, kad mes tokią procedūrą turime. Kaip tik šiandien ir rytoj mes balsuojame. Visi Vilniaus partijos nariai, keli tūkstančiai žmonių, eis ir balsuos už pasirinktą kandidatą iš penkių. Trečiadienį turėjome rimtus debatus, kas norėjo, galėjo matyti internete, pilna salė viešbutyje „Radisson Blue“, keli šimtai žmonių, stebėtojų. Ir aš galiu pasakyti, kad labai džiaugiuosi  tuo, kad mes turime penkis labai rimtus, solidžius kandidatus. Vieni jaunesni, kiti – vyresni. Vieni turi tarptautinės patirties, kiti – lietuviškos, vienų patirtis – bankų sektoriuje, kitų – patirtis dirbant savivaldybėse. Kiekvienas iš tų penkių gali būti puikus meras ir kiekvienas iš tų penkių gali laimėti savivaldos rinkimus. Tai štai turime tokią procedūrą.

– Bet anksčiau tos procedūros nebuvo?

– Anksčiau neturėjome ir tiesioginių mero rinkimų, tad tai vyksta pirmą kartą. Tačiau mes senai praktikuojame tą procedūrą, pavyzdžiui, rinkdami partijos pirmininką, kai visi partijos nariai dalyvauja ir balsuoja. Be abejo, kad tokią procedūrą išradome ne mes. Pirminiai rinkimai (primaries – anglų k.) yra labai populiarūs ir jau sena tradicija JAV, ją vis labiau perima Europos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, kitos valstybės. Visi turbūt matė ir stebėjo, kaip mes atsakingai ieškojome kandidato į merus ir kvietėme ir I. Šimonytę, ir M. Dargužaitę. Tos mūsų derybos dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl asmeninių nesusitarimų, nebuvo sėkmingos. Tada mes iš tikrųjų apsisprendėme, kad reikia būtent per tokią procedūrą rasti patį stipriausią kandidatą, kuris turi laimėti garbingoje vidinėje konkurencijoje, o ne kas nors uždaram kabinete nutartų.

– Bet kitos partijos paprasčiau viską padarė..

Mano nuomone, mes su tokia atvira, demokratine procedūra sudarome galimybę pirmiausia partijos  nariams atrinkti, kas yra stipriausias mūsų kandidatas, kartu keliems kandidatams sudarome sąžiningas galimybes konkuruoti ir įrodyti savo pranašumą.

– Aš nežinau, ar tas paprastumas yra jų stiprumas. Mano nuomone, mes su tokia atvira, demokratine procedūra sudarome galimybę pirmiausia partijos  nariams atrinkti, kas yra stipriausias mūsų kandidatas, kartu keliems kandidatams sudarome sąžiningas galimybes konkuruoti ir įrodyti savo pranašumą. Tai yra mūsų supratimas ir mūsų kandidato stiprumas. O tai, kad kitos partijos kažkur kabinetuose atranda kokius nors kandidatus, nors nenoriu pasakyti, kad jie yra kažkuo blogesni, bet aš nemanau, kad tai yra privalumas. Manau, kad tai, jog mes einame su tokia procedūra, yra mūsų partijos ir kandidato stiprumas.

– Tęsiant rinkimų temą, vakar turėjo būti padidinta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis sostinei. Jūsų, beje, narys A. Strelčiūnas siūlė padidinti GPM iki 55 proc. tarsi tenkinant dabartinio mero A. Zuoko pageidavimus, kad GPM būtų padidintas. Jūsų partijos narys kolaboruoja su kažkuo?

–  Ne, kadangi A. Zuokas ne vieną kartą kartojo, kad jei GPM bus padidintas, tai jis atsistatydins iš merų ar nebekandidatuos rinkimuose, gal tai buvo priežastis. Bet mano nuomone, tie siūlymai, aš pačią iniciatyvą suprantu, tai rūpestis Vilniaus miestu, visiems vilniečiams norisi, kad Vilnius stipriai ir sveikai gyventų. Bet tie, kurie mažiau susiduria su valstybės finansų valdymu, gal tiesiog nelabai dar supranta, kokios čia problemos  ir kaip jas reikia spręsti. Pavyzdžiui, kodėl 55 proc., o ne 70 proc.? Čia nėra niekaip tie skaičiai pagrįsti.

– Bet vieną skaičių galima būtų labai aiškiai pagrįsti. Keista, kad partijos nepagalvoja apie tai būdamos Seime. A. Zuokas būdamas trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje aiškiai pasakė: „Jeigu 60 proc. bus GPM miestui, aš nekandidatuoju rinkimuose“. Jis, pripažinkime, yra gana stiprus kandidatas, ir jeigu partijos būtų priėmusios tokį procentą, tai jis garantavo, kelis kartus patvirtino, kad būtų pasitraukęs iš rinkimų, ar tai nebuvo būdas iš jų eliminuoti A.Zuoką?

Jeigu jis pats mato, kad miesto nebesugeba valdyti, kad yra sukūręs daugybę problemų ir būtent dėl jo valdymo, dėl neskaidrios politikos, miestas skęsta skolose, tai jis turi sąžiningai pasakyti: „Atsiprašau, man nepavyko, aš išvažiuoju“.

– Kitaip sakant, mokesčių mokėtojų pinigais išsiųsti A. Zuoką atostogų. Tai gal jis ir taip gali važiuoti atostogų, kam tie mokesčių mokėtojų pinigai? Jeigu jis pats mato, kad miesto nebesugeba valdyti, kad yra sukūręs daugybę problemų ir būtent dėl jo valdymo, dėl neskaidrios politikos, miestas skęsta skolose, tai jis turi sąžiningai pasakyti: „Atsiprašau, man nepavyko, aš išvažiuoju“. Taip pat reikia suprasti, kad tie procentai 55 ar 60 proc. yra iš to paties pinigų maišo, iš kurio yra finansuojamos ir kitos savivaldybės, finansuojamos ir kitos funkcijos.

Kitaip sakant, A. Zuokas sako „jūs mane nupirkit kitų savivaldybių sąskaita už mokesčių mokėtojų pinigus ir aš jums galvos nebeskaudinsiu“. Tai Vilniaus rinkėjai, matydami tokį merą ir tokius jo pareiškimus, gali jam labai mandagiai pasakyti „ačiū, viso gero“ ir tai jiems nekainuos tiek daug mokesčių mokėtų pinigų. Kitas klausimas – kaip sutvarkyti Vilniaus miesto finansus be A. Zuoko ekvilibristikų.  Kaip tik trečiadienį svarstėme Seimo Biudžeto ir finansų komitete Vilniaus finansų reikalus dar kartą ir dar kartą turiu konstatuoti, kad arba Vilniaus miestas nežino savo išlaidų, arba jas sąmoningai slepia.

Nes ateiti į Seimo komitetą ir demonstruoti skolų augimą ir verkti, kad štai, kaip auga mūsų skolos, nors Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio skolos nuo 2009 ar 2010 metų ne auga, o priešingai – mažėja. O Vilnius demonstruoja, kaip jos auga. Ir su A. Zuoko atėjimu – dar sparčiau pradėjo augti. Ir kartu verkti, kad per mažai pajamų, bet neparodyti išlaidų dinamikos. Aš kelis kartus prašiau parodyti, kaip atrodo Vilniaus miesto išlaidos: ar jūs taupote, ar jos yra pastovios ir metai iš metų nekinta, ar jos taip pat auga su visomis „Vilnius veža“ ir t.t. 

– Ką reiškia, nėra išlaidų dinamikos? Ar politikai negali gauti išlaidų dinamikos?

Trečiadienį svarstėme Seimo Biudžeto ir finansų komitete Vilniaus finansų reikalus dar kartą ir dar kartą turiu konstatuoti, kad arba Vilniaus miestas nežino savo išlaidų, arba jas sąmoningai slepia.

– Mes galime gauti ir gausime. Bet kai Vilniaus savivaldybė ateina ir sako  „duokite mums 55 proc. GPM, nes mes skęstame skolose“, bet neparodo išlaidų, tai turėjau pasakyti, kad tikrai negaliu pritarti jokiems 55 proc. Nes jei Vilnius nesuvaldo savo išlaidų, jei jos auga, jeigu jos yra slepiamos, tai galiu pasakyti tik „ačiū, gerbiamas mere, surasime geresnių ir sutvarkysime tuos finansus“.

– Dėl geresnių kandidatų ieškojimo, jūsų požiūriu, „Tvarka ir teisingumas“ vis dėlto apsisprendė, kad siųs į Vilniaus miesto mero rinkimus prodiuserį Rolandą Skaisgirį, nuskambėjusį istorijoje su vidaus reikalų ministru ir ministerija. Kaip jūs tai vertinate?

– Aš tikrai nežinau tos istorijos detalių, tačiau man toks pasirinkimas būtent istorijos pačioje kulminacijoje, partijos sprendimas siųsti vieną iš herojų į merus, mažų mažiausiai atrodo nerimtai. Antras dalykas, manyčiau, kad yra nepagarba rinkėjams. Aš suprasčiau, kad jei jau kažkas yra paaiškėję, viešai yra žinoma, kokie yra kaltinimai, gal tie kaltinimai labai menki, tuomet galbūt, nesiimu spręsti.

Tačiau manau, kad gal čia yra paties R. Skaisgirio sugalvota tokia kaip viešųjų ryšių specialisto ir partijos patarėjo tokia, vadinkime, „rinkimų operacija“, suprantant, kad rinkimų kampanijoje ši korupcijos istorija gali labai stipriai kenkti, tai ją siekiama paversti tokia žaismingo a la televizijos serialo analogu. Dabar Vilniaus rinkėjai dalyvaus tokiame permanentiniame seriale – R. Skaisgirys vieną dieną eina pas prokurorus, kitą – susitinka su rinkėjais ir t.t. Šitokiu būdu bandoma parodyti, kad ta byla yra visiškai juokingas dalykas. Kitaip sakant, R. Skaisgirys dalyvauja ne tam, kad pretenduotų į Vilniaus merus, bet norint palengvinti partijai tą sunkią naštą, kurią jai STT pareigūnai artėjant rinkimams užkrovė ant pečių.

R. Skaisgirys dalyvauja ne tam, kad pretenduotų į Vilniaus merus, bet norint palengvinti partijai tą sunkią naštą, kurią jai STT pareigūnai artėjant rinkimams užkrovė ant pečių.

– Ir dar apie pasirinkimus: šią savaitę paskirtas naujas vidaus reikalų ministras S. Skvernelis. Aišku, sakysite, kad tai jūsų kandidatas, kurį opozicija ko gero lengvai praleidžia prie ministravimo. Tai ar yra jums kokių nors neaiškių dalykų, susijusių su šiuo paskyrimu?

– Gerbiamas S. Skvernelis ir kiti komisarai yra nepartiniai, kiek žinau, draudžiama jiems, tai mes neprisiskiriame sau to nuopelno. Bet vieną nuopelną galime prisiskirti, kad 2011 metais mūsų Vyriausybė paskyrė jį Generaliniu komisaru. Mes jį pažinojome.

– Tai jis natūraliai lipo karjeros laiptais šiaip jau..

– Tad šioje situacijoje tiek ir galime pasakyti, kad neturime abejonių dėl jo profesionalumo. Aš pritariu tiems ekspertams, kad čia nėra toks standartinis dalykas, kai iš generolų, iš komisarų einama į politikus, ar tai būtų kariuomenė, ar policija, bet, matyt, visaip gyvenime pasitaiko.

– O daug politikų iš komisarų tapo..?

– Ne tiek daug.. Lietuvoje, jei gerai atsimenu, tai buvo 1997-1998 metais, kai Česlovas Blažys tapo ministru, prieš tai buvęs komisaru. Bet nėra taip, kad komisarams ar generolams būtų draudžiama eiti į politiką, tiesiog yra vakarietiškos demokratijos standartas, kad tai yra skirtingi dalykai.

Partijos, kurios ateina į didžiąją politiką ir į valdžią, neturi nei programinių idėjų, ką vienoje ar kitoje srityje daryti, nei tas idėjas pasiruošusių įgyvendinti žmonių.

Antras dalykas, kaip tai paskyrė, kad R. Paksas lyg ir norėjo eiti į partijos valdybą, bet kol jis atėjo iki valdybos, premjeras ir prezidentė ministru jau buvo paskyrę S. Skvernelį. Aš tų detalių nesiimu komentuoti. Kad S. Skvernelio kandidatūra yra svarstoma, teko girdėti iš vakaro.

Tačiau reikia pabrėžti, kad tiek su Darbo partija, tiek su Tvarka ir teisingumu ir paskutiniais paskyrimais aš matau tą pačią natūralią problemą, t.y. partijos, kurios ateina į didžiąją politiką ir į valdžią, neturi nei programinių idėjų, ką vienoje ar kitoje srityje daryti, nei tas idėjas pasiruošusių įgyvendinti žmonių. Tai to rezultatas yra, kad jos pačios viduryje kadencijos  pradeda suprasti, kad bandant paskirti kokį nors partijos bendruomenėje besisukantį politiką ministru, greičiausiai gali baigtis tuo, kad jis dėl savo nekompetencijos ir patirties trūkumo nesugebės tinkamai eiti savo pareigų ir kompromituos visą partiją. Todėl partijai labiau apsimoka skirti tokį techninį ministrą, turintį neblogą vardą ir autoritetą, prie jo prisišlieti ir galbūt gauti dar kokį balą..

– Bet skyrimų, neskyrimų politologai, ekspertai pastebi, kad iš tikrųjų būtų gerai prieš skiriant pasižiūrėti ministro programą, ką jis darys toje Vidaus reikalų ministerijoje, kas nors ją matė?

– Šioje situacijoje gal yra paprasčiau suprantant, kad tas pats generalinis komisaras, kuris yra pradėjęs nemažas reformas VRM, jis tęs tai, ką yra pradėjęs daryti. Anksčiau galbūt buvęs ministras nelabai suprato, ką daro generalinis komisaras, reformuodamas policiją ir vidaus reikalų sistemą, nes neturėjo pakankamos patirties. Tad dabar generalinio komisaro  S. Skvernelio pradėtus darbus tęs ministras S. Skvernelis.     

Žinių radijas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min