Andrius Kubilius: dėl trąšų Lietuvai reikia kalbėtis ne su Baltarusija, o su JAV

A.Kubilius savo įrašę „Facebook“ praneša, kad šią savaitę vėl lankysis Vašingtone, „Bilderberg“ konferencijoje, kur bus galimybių aiškintis Jungtinių Valstijų strateginius siekius tiek Irane, tiek ir Europoje. Anot A.Kubiliaus, JAV strateginiai siekiai ne visada būna pakankamai aiškūs.

Kokia turi būti Lietuvos gynybos strategija?

Jis primena, kad Europai šiuo metu tenka formuluoti neriklausomybės konvencinėje gynyboje strategiją.

„Strateginiai kontūrai darosi vis aiškesni. Jie turėtų rūpėti ir Lietuvai, nes Lietuva, skirtingai nuo didžiųjų Europos valstybių, savo gynybos reikaluose yra ypatingai priklausoma nuo Europos kolektyvinės gynybos pajėgumo. Nebe transatlantinės gynybos, bet Europos kolektyvinės gynybos pajėgumo, veikiančio NATO 3.0 farvateryje.

Tokio pajėgumo iš mūsų tikisi ir mūsų transatlantiniai partneriai. Nes tokia yra jų strategija! Tokia yra ir mūsų strategija. Apie tai kalbamės ir kalbėsimės su partneriais. Ir derinsime savo strategijas.

Strategiškumas yra ypač svarbus toms valstybėms, kurios aplinkybių dėka yra tapę „pafrontės“ valstybėmis. „Eastern Flank“ valstybėmis. Tarp jų ir Lietuvai.

Lietuvai labai svarbu turėti savo gynybos strategiją – paremtą Ukrainos patirtimi“, – rašo eurokomisaras iš Lietuvos.

Ar sankcijos pakankamai veikia Baltarusiją?

A.Kubilius pabrėžia, kad Lietuvai labai svarbu yra turėti ir platesnę saugumo strategiją, atsakančią į klausimus ne tik kaip Lietuva ginsis, bet ir kokių kolektyvinių strategijų įgyvendinimo sieks tam, kad Lietuvos kaimynystė darytųsi saugesne, mažiau agresyvia ir mažiau keliančia nuolatinės grėsmės pavojų Lietuvai ir visai Europai.

J. Coale'as susitiko su A. Lukašenka / HANDOUT / AFP

„Dešimtmečius įvaĩrios Lietuvos valdžios pagrįstai laikėsi nuostatos, kad Lukašenkos režimas yra agresyvus, keliantis grėsmę ne tik pačios Baltarusijos visuomenei ir valstybingumui, bet ir artimiausiems Baltarusijos kaimynams: Lietuvai, Lenkijai, Latvijai. Ukrainai.

Lukašenkos žiaurus susidorojimas su opozicija ir pilietine visuomene, prilygstantis nusikaltimams žmogiškumui, eilinį kartą „pavogti rinkimai“ buvo priežastis, kodėl tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga, tiek ir transatlantiniai partneriai įvedė ir plėtė sankcijas Lukašenkos režimui. Taip pat ir kalio trąšų embargo: nuo prekybos iki tranzito. Tokių sankcijų įvedimas buvo sudėtinė bendros kolektyvinės strategijos dalis – tokiomis sankcijomis priversti Baltarusijos režimą normalizuoti savo elgesį tiek Baltarusijos pilietinės visuomenės, tiek ir kaimynų atžvilgiu“, – primena A.Kubilius.

Jo teigimu, pastaruoju metu atsiranda požymių (ir įrodymų), kad tokios sankcijos buvo ir yra veiksmingos.

„Lukašenka neslepia savo siekio pradėti dialogą su JAV administracija. Vardan to paleido šimtus politinių kalinių. Lietuvai atidavė iki tol neteisėtai areštuotus krovininius automobilius. Už tai sulaukė pagyrimų ir pakvietimų iš Vašingtono. Vašingtonas netgi atšaukė sankcijas trąšoms. O vienas Vašingtono atstovas net paragino Lietuvą atstatyti gerus santykius su Lukašenkos režimu“, – rašo eurokomisaras.

Kritika valdžiai

Vieno dabar opozicijoje esančių konservatorių lyderio vertinimu, gavus tokį pasiūlymą socialdemokratų vadovaujama Lietuvos valdžia „paprasčiausiai ėmė ir pasimetė“.

„Paaiškėjo, kad Lietuvos savarankiško strategiškumo gebėjimai yra ganėtinai silpni – pasipylė įvairių Lietuvos valdžios atstovų ir kitų „sofos ekspertų“ emociniai raginimai: atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą, nes, tariamai, iš to galime uždirbti; pradėti dialogą su Lukašenkos režimo atstovais, nes tariamai turime ką aptarti.

Bet „kontrabandiniai“ balionai vis dar atskrenda, pabėgėliai per sieną vėl veržiasi. Maskvos diktuojamas Lukašenkos režimo agresyvumas nemažėja, o mūsų specialiosios tarnybos vis perspėja dėl Baltarusijos KGB veiklos intensyvėjimo“, – pastebi A.Kubilius.

Siūlymai, ką daryti

A.Kubilius kelia klausimą, kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis Lietuvai. Jo siūlymas – laikytis strategiškumo principo.

„Mažiausiai tam padėti gali koks nors dialogas su apsimetinėjančiu ir vėl bandančiu gudrauti Baltarusijos režimu.

Lietuvai visų pirma reikia dialogo su Vašingtonu, diskutuojant ir aiškinantis – tai kokia yra ilgalaikė Vašingtono strategija Baltarusijos ir Lukašenkos režimo atžvilgiu?

Jeigu Vašingtonas turi ilgalaikę strategiją, kaip normalizuoti Baltarusijos režimo elgesį tiek Baltarusijos pilietinės visuomenės, tiek vakarinių kaimynų atžvilgiu, Lietuvai tikrai būtų verta įsijungti į tokios strategijos svarstymus ir net galimą įgyvendinimą“, – dėsto jis.

„Jungtinių Valstijų administracija, šalia aktyvumo Venesuelos, Kubos, ar tuo labiau Irano režimų atžvilgiu, ėmėsi aktyvių veiksmų ir Baltarusijos režimo atžvilgiu. Kitokių nei Venesuelos ar Kubos atžvilgiu. Vašingtono noras draugauti su Lukašenka labiau primena neslepiamus pažadus draugauti su Putinu, nei specialiąją operaciją prieš Maduro ar Kubos blokadą.

Tokia JAV strategija Lukašenkos atžvilgiu yra verta to, kad Lietuvos valdžia visų pirma su JAV administracija aiškintųsi tai, kokie yra tokios JAV strategijos ilgalaikiai tikslai.

Tokia JAV strategija Lukašenkos atžvilgiu yra verta to, kad Lietuvos valdžia visų pirma su JAV administracija aiškintųsi tai, kokie yra tokios JAV strategijos ilgalaikiai tikslai. Ar jie atitinka Lietuvos ilgalaikius strateginius tikslus – turėti normalius kaimynus? Ar JAV strategija turi konkrečius tikslus, kokių permainų norima pasiekti pačioje Baltarusijoje? Ar viskas apsiribos tik sankcijų trąšoms atšaukimu, kas leis Lukašenkai galvoti, kad jis laimėjo? Bet Baltarusijoje ir režimo elgesyje niekas nesikeis“, – rašo A.Kubilius.

Jo teigimu, Lietuva turi pareigą ir atsakomybę aiškintis su transatlantiniais partneriais, kas kokios ilgalaikės strategijos Lukašenkos režimo atžvilgiu laikosi, ir kas kokią ilgalaikę Baltarusijos perspektyvą nori matyti.

„Lietuvai kitokia, normalios Baltarusijos ilgalaikė perspektyva yra gyvybinis saugumo, o ne vien tik komercinis reikalas.

Draugauti ar nedraugauti su Lukašenka, leisti ar neleisti trąšų tranzitą per Lietuvą, džiaugtis dėl to, kad Lukašenka paleidžia politinius kalinius ar skaičiuoti, per kiek laiko tiek pat iš naujo pasodins, jeigu niekas Baltarusijoje nesikeis – visa tai yra svarbūs, bet tik taktiniai, o ne strateginiai klausimai. Ir Lietuva daro ir darys klaidą, jeigu tik apie tai ir tik tarpusavyje diskutuos.

Esminis klausimas, į kurį Lietuvą turi žinoti atsakymą prieš pradėdama svarstyti taktinius klausimus – kokia yra JAV ilgalaikė strategija Baltarusijos klausimu? Ar joje yra numatytas siekis, kad Baltarusija turi transformuotis į normalią valstybę? Ar Lukašenka yra įsipareigojęs tokiai JAV strategijai?

Jeigu JAV turi tokią strategiją ir ji atitinka mūsų strateginius tikslus, o taip pat mums yra aišku, kaip ji bus įgyvendinama, tada diskutuokime ir taktinius, ir trąšų klausimus.

Tačiau jeigu paaiškėtų, kad JAV administracija kol kas tokios ilgalaikės strategijos neturi, o yra tik pavienės iniciatyvos, galbūt zonduojant Baltarusijos režimą, tokiu atveju turime laikytis savo strategiškumo principo. Ir skatinti Europą laikytis tokio paties strategiškumo“, – siūlo eurokomisaras.

„Tokiu atveju taktinės Lietuvos nuolaidos Lukašenkos režimui be ilgalaikės JAV strategijos Baltarusijos perspektyvų atžvilgiu būtų didelė klaida. Ji ypač skaudžiai atsilieptų Lietuvos (ne Jungtinių Valstijų) ilgalaikio saugumo perspektyvoms. Nesvarbu, kas būtų tokių taktinių nuolaidų iniciatoriai: Lietuvos Vyriausybė ar JAV administracija.

Lietuva turi apie ką kalbėtis su JAV administracija. Bet ne su Lukašenkos režimu“, – pabrėžia A.Kubilius.

Lietuva kelia sąlygas dialogui

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltarusijai parodžius gerą valią dėl migrantų, kontrabandinių balionų, politinių kalinių, galimas dialogas su Minsku.

Taip jis komentavo JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale'o interviu LRT išsakytą raginimą Lietuvai surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija, atkurti trąšų tranzitą.

Pasak G.Nausėdos, dabartinė situacija yra toli nuo tos, kai būtų galima pradėti dialogą su Minsku.

J.Coale'as savo ruožtu praėjusią savaitę sakė, kad susitikimas su Minsko režimo atstovais galėtų vykti viceministrų lygmeniu. Jis taip pat akcentavo, kad su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka reikėtų kalbėtis be „išankstinių sąlygų“.

Lietuvos prezidentas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie galimą baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą per Lietuvą, būtina prisiminti, jog tai reguliuoja ne Lietuvos, o Europos Sąjungos sankcijos. Bendrija jas vasario 26-ąją pratęsė dar metams.

Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1-osios yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš pilietinę visuomenę ir neskaidrius prezidento rinkimus Baltarusijoje.

Šiemet JAV šias sankcijas atšaukė, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas paleido dalį politinių kalinių.