Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Andrius Kubilius: estus ir latvius galėtume išmokyti tik krepšinio

Andrius Kubilius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Andrius Kubilius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius davė interviu Estų dienraščiui „Postimees“.

Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Andriau Kubiliau, ar yra dalykų, kuriuos Jūs norėtumėte padaryti taip pat, kaip padarė estai ar latviai, jeigu turėtumėte galimybę pakeisti pastarųjų 20 metų istoriją?

Žinoma. Man norėtųsi, kad politinių jėgų išsidėstymas mūsų šalyje būtų buvęs toks, kaip Estijoje: per pastaruosius 20 metų Jūsų vyriausybę beveik visą laiką sudarė centro dešiniosios partijos, tuo tarpu kai Lietuvoje dešinieji centristai per 20 nepriklausomybės metų valdžioje buvo tik šešerius metus.

Ar Jūs galėtumėte latvius ir estus ko nors pamokyti?

Tiktai krepšinio.

Kaip Jūs manote, ar po 20 metų atsiras toks išskirtinis Baltijos identitetas, kokį dabar matome Šiaurės šalyse?

Manau, kad mes vis dažniau pastebėsime Baltijos identiteto ir Šiaurės šalių identiteto bendrumą.

Strategijose, kurias ketiname įgyvendinti per ateinančius 20 metų, mes labai aiškiai pabrėžiame, kad Baltijos šalyse turi būti daugiau tarpusavio vienybės ir kad mes turime priartėti prie Šiaurės šalių. Mūsų strateginis tikslas – skirti didesnį dėmesį integracijai su Šiaurės šalimis.

Šiaurės ir Baltijos šalių prekės ženklas arba identitetas iki to laiko, tikėkimės, bus daug labiau išvystytas.

Taip, mes pavydime Estijai, nes Jūsų vyriausybė turi galimybę finansuoti valstybės gynybą platesniu mastu.

Šiaurės ir Baltijos regionai turi labai geras perspektyvas ir labai gerą prekės ženklą, ypač šios krizės metu – galite palyginti Šiaurės ir Baltijos šalių regionus su kai kuriais pietiniais Europos regionais ir pamatysite aiškius skirtumus.

Ar nemanote, kad Lietuva šiek tiek išsiskiria iš kitų Šiaurės ir Baltijos šalių – kartais ji vadinama Baltijos Italija. Jūs puoselėjate katalikiškas tradicijas, kunigaikštystės istoriją ir galbūt Jums artimesnė Vidurio Europa? Tai kokia gi yra Jūsų padėtis?

Aš pasinaudočiau ir vienų, ir kitų pranašumais. Visų pirma, Šiaurės ir Baltijos šalių integracija ir bendradarbiavimas yra labai naudingi visoms regiono šalims, kadangi šis regionas yra labai dinamiškas ir inovatyvus, išsiskiriantis griežta biudžeto politika. Mes turime gerą prekės ženklą.

Nuo Vidurio Europos skiriamės tokiose srityse, kaip ekonomika ir pramonė. Mes negalime varžytis su Vidurio Europos šalimis, pavyzdžiui, sunkiosios pramonės vystymo srityje, mes nesame taip arti stambiausių Europos pramonės centrų, bet esame daug stipresni aukštųjų technologijų paslaugų srityje. Ir turime išsaugoti šį skirtumą.

Ir dar, mes turime pranašumą – istoriškai susiklosčiusius neblogus santykius su Rytų kaimynėmis Baltarusija ar Ukraina, kurios buvo Didžiosios kunigaikštystės sudėtyje. Ateityje tai žada gerą pelną, kadangi atveria vis daugiau galimybių patekti į šias rinkas.

Aišku, šiuo metu Baltarusija yra izoliuota šalis, ir sunku prognozuoti, kaip klostysis reikalai artimiausiu metu.

Tačiau istorijos raida leidžia manyti, kad Baltarusija kada nors bus kur kas mažiau izoliuota ir jos rinka taip pat taps atviresnė investicijoms. Ir tuomet pats geriausias maršrutas, norint į ją nuvykti, be jokios abejonės, būtų per Baltijos šalis ir ypač per Lietuvą.

Kadangi mes esame salėje, kurioje vyksta Lenarto Merio konferencija gynybos klausimais, norėtųsi, kad Jūs paaiškintumėte Lietuvos poziciją valstybės gynybos atžvilgiu. Kodėl, pavyzdžiui, Jūs atsisakėte privalomosios tarnybos?

Lietuvoje per daug liberalų, Estijoje jų mažiau. Mes nepalaikėme siūlymo atsisakyti privalomosios tarnybos – pagrindą tam padėjo ankstesnė socialistų vyriausybė. Tačiau strateginiu požiūriu mūsų šalių gynybos politika ir patys modeliai iš tiesų yra labai panašūs.

Taip, mes pavydime Estijai, nes Jūsų vyriausybė turi galimybę finansuoti valstybės gynybą platesniu mastu. Krizė privertė mus sumažinti išlaidas gynybai, tačiau aš tikiuosi, kad mūsų dalyvavimas NATO ir ES suteikia principinę saugumo garantiją, kuri, be jokios abejonės, yra svarbi ir Baltijos šalims. Nes pažvelgus į istoriją ir geografiją, tampa aišku, kad mūsų šalys, o ypač Lietuva, visada atsidurdavo kieno nors, judančio iš Vakarų į Rytus ar iš Rytų į Vakarus, kelyje.

Kartą esu paskaičiavęs, kad jeigu peržvelgtume paskutinius 300 metų, tai pamatytume, kad kas 30 metų kieno nors keliai eidavo per mus. Lygumos driekiasi nuo Vokietijos per Lenkiją ir Lietuvą iki Rusijos, šiek tiek šone lieka pelkės ir Karpatai, todėl kieno nors keliai nuolat eidavo per Lietuvą.

Jūsų gynybos ministras kartkartėmis padaro nerimą keliančius pareiškimus dėl išlaidų gynybai. Ar Jūsų ginkluotosioms pajėgoms dar užtenka lėšų, ar jos jau badauja?

Kariuomenė susitvarko, tačiau kiekvienas ministras turi reikalauti papildomų lėšų, o Ministro Pirmininko pareiga – atsisakyti jas duoti.

Kada Jūsų išlaidos gynybai pasieks NATO rekomenduotą dviejų procentų nuo BVP lygį?

Šiuo metu sunku tai prognozuoti. Artimiausiu metu mes negalime pagerinti valstybės gynybos finansavimo, nes biudžeto deficitas vis dar lieka labai didelis, maždaug 5 procentai nuo BVP. Visų pirma mes turime įveikti per didelį biudžeto deficitą ir tuomet, žinoma, prioritetine sritimi taps gynybos finansavimas.

Kada bus galima traukiniu nuvykti iš Talino į Vilnių?

Europos geležinkelių tinklas yra viena iš mūsų prioritetinių sričių. Mes nukeliame Rail Baltica statybą, tačiau iš tikrųjų ji jau prasidėjusi. Tikimės, kad iki 2013 metų mes turėsime europinį geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o tada judėsime toliau.

Tada mes gausime ir europinius traukinius, kurie važinės nuo Talino iki Vilniaus ir nuo Varšuvos iki Berlyno. Tai ir bus tikroji integracija.

Kokia ateitis laukia šiuo metu aptarinėjamo Baltijos suskystintų dujų (LNG) terminalo?

Mes jį pastatysime Klaipėdoje. Šiandien (šeštadienį, gegužės 14 d. – red. pastaba) tai aptarėme su premjeru. Mums iš tiesų reikalingos alternatyvios dujų atsargos. Tačiau norint jas gauti, reikia ne tik statyti terminalą, bet ir užtikrinti priėjimą prie dujotiekio, kuris šiuo metu visose trijose Baltijos šalyse priklauso „Gazprom“. Todėl pirmiausia turime visose trijose šalyse sukurti realią dujų rinką, kaip tai yra daroma elektros energijos srityje.

Kariuomenė susitvarko, tačiau kiekvienas ministras turi reikalauti papildomų lėšų, o Ministro Pirmininko pareiga – atsisakyti jas duoti.

Manau, kad turime galimybę padaryti kai ką daugiau, negu pastatyti vieną LNG terminalą. LNG rinkos visame pasaulyje vystosi labai sparčiai. Mūsų energetikos ministras ką tik pasirašė memorandumą su viena amerikiečių firma, prekiaujančia suskystintomis dujomis. Ir kaina, pažadėta pagal ilgalaikę sutartį, yra 30 procentų mažesnė už „Gazprom“ siūlomą kainą.

Labai sparčiai vystosi ir terminalų technologija, tad mes deramės dėl pakankamai pigios technologijos. Dėl to mūsų tikslas yra pastatyti kokį nors terminalą, ne itin didelį, iki 2014 metų. Šis terminalas būtų pirmas žingsnis, suteikiantis galimybę pastatyti kitus terminalus kitose Baltijos šalyse, skirtus regioninėms reikmėms.

20 metų praktikuodami Baltijos vienybę, kartais per 10 metų mes nepajudėdavome į priekį nei per žingsnį. Mes turime judėti pirmyn, tuomet pamatysime, kad situacija tampa išskirtinai palanki.

Jeigu būtų galimybė pakeisti pastarųjų 20 metų istoriją, ką Jūs, Latvijos Ministre Pirmininke Valdi Dombrovski, padarytumėte taip pat, kaip padarė estai ar lietuviai?

Iš kaimynų visada yra ko pasimokyti. Iš estų mes turėtume pasimokyti protingos biudžeto politikos, kuri buvo mūsų silpnoji vieta ir kuri, ko gero, išskyrė Estiją, Latviją ir Lietuvą per praėjusią krizę.

Lietuviams pavyko išsaugoti ir modernizuoti stambias pramonės įmones, jie sugebėjo išsaugoti dalį didžiulės pramoninės bazės, paveldėtos iš tarybinių laikų. Jie daugiau bendradarbiavo su žemės ūkio produkcijos gamintojais, o tai savo ruožtu yra susiję su mažmenine prekyba.

Ko Jūs patartumėte pasimokyti iš Latvijos estams ir lietuviams?

Save girti visada sunkiau. Bet, žinoma, kai kuriose srityse mes veikėme palyginti sėkmingai. Kaip pavyzdį galiu paminėti Rygos oro uostą, kuris tapo regioniniu oro linijų centru. Neblogas pavyzdys yra ir mūsų sėkmingas perėjimas prie profesionalios kariuomenės.

Be to, mes sėkmingai įgyvendinome administracinę reformą, sumažindami savivaldybių skaičių.

Kaip manote, ar po 20 metų bus galima kalbėti apie Baltijos identitetą, panašų į Šiurės šalių identitetą, kuris skirtų mūsų šalis nuo kitų regionų?

Manau, tai didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Latvijoje mes, žinoma, labiau suinteresuoti Baltijos identitetu. Jūs Estijoje kartais sakote, kad esate ne Baltijos valstybė, o Šiaurės šalis. O Lietuvoje kartais sakoma, kad ji yra ne Baltijos, o Vidurio Europos valstybė.

Mes turime likti Baltijos valstybe. Tačiau aš manau, kad Baltijos identitetas duotų naudos mūsų regionui, ir būtų traktuojamas, veikiausiai, kaip Šiaurės ir Baltijos šalių identiteto dalis. Nesinorėtų jo prarasti. Net ir praėjus dvidešimčiai metų po Nepriklausomybės atkūrimo, pasaulis vertina mus kaip vieningą darinį – „Baltijos šalys“. Ir sunkiai susigaudo, kur kokia šalis yra ir kuo ji skiriasi nuo kitų.

Ar Latvija turi programą, kaip padidinti išlaidas gynybai iki NATO rekomenduojamų 2 procentų nuo BVP?

Visiškai akivaizdu, kad mes turime pagalvoti apie išlaidų gynybai augimą. Krizė, per kurią mums teko peržiūrėti biudžetą, palietė visas sritis, tarp jų ir gynybą. Tačiau kai krizė baigsis, mes turėsime palaipsniui didinti ir išlaidas gynybai.

Kada Rail Baltica geležinkeliu bus galima nuvykti iš Talino į Vilnių?

Iš Talino į Vilnių? Tikriausiai niekada, nes Lietuva nusprendė tiesti savąją Rail Baltica dalį vakarinėje šalies dalyje.

Visų pirma, yra Rail Baltica 1 geležinkelis, kuris, kaip nusprendė lietuviai, nesieks Vilniaus. Kadangi geležinkelis turi eiti iki Varšuvos, lietuviai nusprendė, kad neprotinga būtų tiesti jį į Rytus per Vilnių, o po to pasukti į Vakarus. Jie pasirinko trumpesnį kelią, ir šis sprendimas turbūt buvo teisingas.

Rail Baltica 1 geležinkelis turi būti pastatytas taip, kad keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti 120 km per valandą greičiu, o prekiniai – 80 km per valandą greičiu. Kad būtų galima užtikrinti tokį greitį, prieš dvi savaites mūsų vyriausybės kabineto posėdyje buvo nuspręsta skirti šiam projektui 43 milijonus eurų.

Norėtume tikėtis, kad lietuviai pagaliau nuties bėgius, šiuo metu problema ta, kad jie nuėmė bėgius iki sienos su Latvija. Kodėl jie tai padarė, neaišku, tačiau žadėjo pakloti bėgius atgal.

Šiuo metu mes tvarkome infrastruktūrą, kuri iš esmės niekur neveda, tačiau mes tikimės, kad geležinkelis bus ir Lietuvos pusėje, o projektas vėl bus tęsiamas.

Kas laukia Baltijos šalių LNG terminalo?

Šį klausimą mes aptarėme šiandien trijų valstybių premjerų susitikime. Jame nuskambėjo pasiūlymas baigti tyrimus, kuriuos atlieka visos trys šalys, tuomet remiantis šiais tyrimų rezultatais surengti derybas ir pažiūrėti, ar reikia atlikti dar ir regioninius tyrimus, kurių metu šis projektas ir dujų rinka bus traktuojami kaip bendras regionas. Remiantis šiuo tyrimu būtų priimtas sprendimas.
Žinoma, mes galime tai išspręsti politiniu lygiu: susirinkti ir suderėti, kad mes padarysime tą, o jūs – šitą. Šiuo metu mes atliekame tyrimus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min