- Premjere, kaip euro zonos krizė paveikė Lietuvos ekonomiką? Kokių žingsnių ėmėsi Vyriausybė, kad stabilizuotų ekonomiką?
- Mus paveikė pasaulinė krizė, kuri prasidėjo po JAV finansų sistemos griūties 2008 m. pabaigoje ir tęsėsi visus 2009 m. Tuo laikotarpiu visas Baltijos valstybes gana giliai paveikė krizė, 2009 m. mūsų BVP smuko beveik 15 proc. Turėjome didelių sunkumų stabilizuodami finansų padėtį ir ieškojome būdų, kaip neleisti šalies deficitui žaibiškai didėti. Ir mums tai pavyko. Žinoma, tai buvo skausmingas procesas, tačiau sumažinome visas išlaidas, stabilizavome finansų padėtį bei biudžeto deficitą. Pavyzdžiui, praėjusius metus užbaigėme su biudžeto deficitu, kuris šiek tiek viršijo 5 proc. BVP, o šiais metais tikimės 3 proc. Planuojame, kad kitais metais biudžeto deficitas sudarys 2 proc. BVP. Tai gana veiksmingai leido mums įgyti pasitikėjimą pasaulinėse finansų rinkose.
Mes sėkmingai siekėme parduoti valstybines obligacijas ir tai leido atgauti greitus mūsų ekonomikos augimo tempus. Praėjusiais metais ekonomikos augimo tempai sudarė beveik 6 proc. ir tai buvo aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES). Ekonomikos augimas tęsiasi ir šiais metais. Euro zonos krizė, žinoma, veikia mus bei kitas Europos valstybes, bet ši neigiama įtaka yra nepalyginama su ta, kurią išgyvenome 2008–2009 m.
Pagrindinė įtaka yra tai, kad ES yra pagrindinė mūsų eksporto rinka, o kadangi mūsų ekonomika remiasi eksportu (daugiau nei 60 proc. Lietuvos BVP yra eksportuojama ir apie 70 proc. šio eksporto patenka į Europos rinką), jaučiame, kada Europos rinkos pradeda nerimauti neigiama šio žodžio prasme, tačiau tai nebėra taip skausminga kaip 2008–2009 m. O šiais metais, kaip sakiau, planuojame, kad ekonomikos augimas sudarys apie 3 proc., ir tai yra mažiau nei praėjusiais metais. Skirtumas atsiranda kaip tik dėl ES rinkų nestabilumo.
- Kuriai pozicijai pritartumėte dėl krizės įveikimo – Prancūzijos (sąlygų gamybos vystymuisi ir augimui sudarymas bei taupi ekonomika) ar Vokietijos (valstybės biudžeto išlaidų griežto taupymo įvedimas)? Gal galėtumėte pasakyti savo receptą, kuris padėtų stabilizuoti euro zonos finansus?
- Baltijos valstybių patirtis 100 procentų patvirtina Vokietijos požiūrį ir rodo, kaip galima stabilizuoti finansus sumažinant išlaidas ir padidinant kai kuriuos mokesčius. Taip padarėme 2009 m. ir 2010 m. pradžioje. Žinoma, mėginome investuoti į ekonomikos atsigavimą naudodamiesi Europos fondais, bet pagrindinė ekonomikos augimo atsigavimo priežastis buvo ta, jog mums pavyko stabilizuoti finansų padėtį. Esame įsitikinę, kad neturėtume rinktis tarp finansų stabilizavimo ir ekonomikos augimo. Ekonomikos augimas turėtų vykti per finansų stabilizavimą.
Ir mes neturime specialių receptų euro zonos sunkumų sprendimui. Šią problemą mąstome per praktiško optimizmo prizmę. Manau, kad su euro zonos sunkumais nebus susidorota per savaitę ar mėnesį, tačiau galvojame, kad ES eina teisingu keliu, siekdama išspręsti šią problemą. Pirmiausia, žinoma, tai finansų disciplina visose šalyse. Antra, tolesnė visų ES sričių integracija ir konsolidavimas. Manau, kad reikalai ES juda kaip tik šia linkme. Tuo pat metu turėtų vykti politinė konsolidacija kaip sisteminis atsakas šiai krizei.
- Ar realu sukurti Jungtines Europos Valstijas? Gal galėtumėte pasakyti, ar palaikote padėties vystymąsi šia kryptimi?
- Politinė ES konsolidacija vyksta dabar ir tęsis ateityje. Ši krizė tik stumia mus judėti šia kryptimi. Manau, ir dėl to nėra jokių abejonių, kad jei vadintume ES Jungtinėmis Europos Valstijomis, paimdami šį pavadinimą iš XX a. vidurio, tuomet jis gali klaidinti. Iš tikrųjų ES yra toks darinys, kuris vystosi išskirtiniu ir unikaliu būdu. Labai sunku numatyti, kur ir kaip jis judės per ateinantį laikotarpį. Bet jei pasižiūrėtume į visą ES istoriją, tarkime, nuo XX a. 6 dešimtmečio iki šiandien, nuo Romos sutarties iki Lisabonos sutarties, tai visiškai akivaizdu, kad ES vystymosi trajektorija yra, žinoma, politinė konsolidacija.
Sunku numatyti, kaip ir kokiu būdu ji vystysis ateityje, bet aš asmeniškai nebijau tokios konsolidacijos, o vieninga ir labiau konsoliduota ES yra gera perspektyva tokiai šaliai kaip Lietuva, turint omenyje mūsų istorinę patirtį. Todėl mes palaikome visus žingsnius ta kryptimi.
- Kaip vertintumėte šiandieninę Lietuvos ekonomikos, integruotos Europos ekonomikos dalies, padėtį?
- Apskritai dabar Lietuvos ekonomika yra geroje padėtyje, ypač, jei lygintume su laikotarpiu nuo 2008 iki 2009 m. Per tuos krizės metus mums pavyko sugrąžinti mūsų ekonomikos konkurencingumą pasaulinėse Europos rinkose. Ekonomikos augimas atsigavo per labai spartų eksporto augimą, eksportas padidėjo dėl to, kad augo mūsų įmonių konkurencingumas. Todėl mūsų ekonomika tapo daug labiau subalansuota, ypač palyginus su 2007–2008 m. laikotarpiu, nes pasaulinė krizė atnešė daug skaudesnes pasekmes 2008–2009 m., kai BVP nukrito 15 proc. vien tik 2009 m., ir visose Baltijos valstybėse buvo tokie patys rodikliai.
Visa tai įvyko, nes nuo 2005–2006 m. mūsų ekonomikos pradėjo perkaisti didžiąja dalimi dėl labai didelio kreditų srauto, ypač iš Skandinavijos bankų. Ekonomikos augimas vyko labai sparčiai, tačiau jau buvo akivaizdu, kad ekonomika perkaista. O kai ekonomikos augimas pradėjo lėtėti dėl problemų 2008 m. pabaigoje, įvyko pasaulinė krizė ir atskleidė visas vidaus problemas. Tačiau dėl krizės poveikio ekonomika tapo labiau subalansuota, atsikūrė konkurencingumas, o eksportas smarkiai išaugo. Be to, eksportas dabar pasiekė tokį lygį, kokio niekada nėra buvę. Ir finansinė padėtis šiandien yra gana stabili, tendencijos aiškios. Dabar artėjame prie Mastrichto kriterijų lygio, o tai leistų pažvelgti į tolimesnę prisijungimo prie euro zonos perspektyvą. Žinoma, mes norėtume, kad atėjus tam momentui situacija euro zonoje būtų stabilesnė.
- Ar tikėtina, kad Europos Komisijos (EK) trečiojo energetikos paketo įsipareigojimai bus įvykdyti ES šalyse?
- Tai įsipareigojimas, kurį visos šalys privalo vykdyti. Jei šie reikalavimai nebus įvykdyti pagal pačioje direktyvoje pateiktą grafiką, atsižvelgiant į visas tam tikroms šalims taikomas išimtis, EK turi visus svertus tokias šalis nubausti. Trečiojo energetikos paketo tikslas – sukurti vieningesnę, labiau integruotą energetikos rinką ES ir sudaryti sąlygas skaidriai toje energetikos rinkoje konkuruoti. Pati direktyva mums labai naudinga.
Lietuva atitinka jos reikalavimus ir kartais net lenkiame kitas šalis pagal direktyvos reikalavimų įgyvendinimo grafiką, ypač dujų sektoriuje. Ir mums nekyla abejonių dėl strateginio šios direktyvos įgyvendinimo tikslo, nes tai mums leistų išspręsti vieną didžiausių strateginių problemų, kadangi praėjus 22 metams nuo mūsų politinės nepriklausomybės atkūrimo, o ypač nuo tada, kai uždarėme senąją Ignalinos atominę elektrinę, mes perkame apie 80 proc. pirminių energijos išteklių iš vienos šalies. Taigi diversifikavimas ir integracija į Europos sistemas bei galimybės pasiekti alternatyvius dujų tiekėjus, o kartu ir naujų energijos gamybos pajėgumų sukūrimas Lietuvoje mums yra labai svarbu.
Trečiasis energetikos paketas, ypač [jo įgyvendinimas] dujų sektoriuje sudaro galimybę turėti alternatyvaus [dujų] tiekimo infrastruktūrą, turiu omenyje, Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, kurį dabar taip pat įgyvendiname. O kadangi tuometinė Vyriausybė nusprendė privatizuoti mūsų dujų sistemą ir privatizuoti ne tik paskirstymą, bet ir visus dujotiekius, Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „EON“ tapo visų dujų ir jų tiekimo vamzdynų savininkais ir tiekėjais, supratome, kad terminalas gali normaliai veikti tik tada, kai, įgyvendinus direktyvą, dujotiekiai nebebus dujų tiekėjų nuosavybė.
- Ar Jūs sutiktumėte su tuo, kad EK turėtų sustiprinti energetinį bendradarbiavimą su Azerbaidžanu, Kazachstanu ir Turkmėnistanu?
- Žinoma, taip. EK ir visa ES juda teisinga kryptimi kuriant bendrą energetikos strategiją, kuri mums labai svarbi. Ir mes įtemptai dirbame šia kryptimi. Labai svarbu ne tik turėti strategiją, bet ir žengti realius žingsnius įgyvendinant šiuos projektus, kurie sudarys galimybę visai ES gauti dujas iš Kaspijos jūros regiono šalių ir tokiu būdu ES taps mažiau priklausoma nuo dujų teikimo iš Rusijos.
- Kaip bendrai Jūs vertintumėte dabartinius dvišalius Azerbaidžano ir Lietuvos ryšius įvairiose bendradarbiavimo srityse ir jų plėtros perspektyvą?
- Manau, perspektyvos gali būti labai geros. Mano manymu, yra daug įvairių sričių, kuriose šis bendradarbiavimas galėtų būti vystomas, kad ir pradedant tuo pačiu energetiniu sektoriumi ir baigiant investicijų projektais, įvairių prekių bei paslaugų eksportu ir importu. Esame užmezgę labai gerą dialogą politiniu lygiu, o dabar bendradarbiaujame. Azerbaidžano dalyvavimas Rytų partnerystės projekte mums labai svarbus. Kitų metų antroje pusėje pirmą kartą pirmininkausime ES ir ypatingą dėmesį skirsime šiai programai. Ir, žinoma, galima būtų dar labiau sustiprinti dvišalius ryšius šioje srityje.
- Kokie keliai laikomi alternatyvaus energijos tiekimo Lietuvai maršrutais?
- Iš visų energijos šaltinių dujų tiekimas mums yra vienas svarbiausių. Kaip jau minėjau, mūsų Klaipėdos jūrų uoste statomas SGD terminalas naudojant taip vadinamą plaukiojančios išdujinimo įrangos technologiją. Terminalas yra specialiame plūduriuojančiame laive, ir mes planuojame, kad iki 2014 m. pabaigos jis jau veiks. Kaip tik dabar prasideda sutarčių dėl ilgalaikio dujų tiekimo ateityje sudarymo procesas. Manau, kad Azerbaidžano kompanijų dalyvavimas šiame versle bus labai įdomus.
Man žinoma, kad šiuo klausimu būta įvairių bendrovių ir atsakingų asmenų derybų. Šiuo atveju galima sugalvoti daug skirtingų galimybių, taip pat ir susitarimus dėl energijos tranzito. Be to, elektros tiekimas mums yra labai svarbus ir šiam klausimui mes skiriame ypatingą dėmesį. Kaip jau sakiau, kai uždarėme savo atominę elektrinę, pradėjome pirkti daug elektros iš tos pačios Rusijos. Ir bendras naujo branduolinio reaktoriaus statybos projektas, kuriame dalyvauja visos Baltijos šalys, mums yra strateginis prioritetas ir dabar mes jį remiame.
- Gal galėtumėte išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Pietų koridoriaus projektų?
- Mes vertiname visus projektus pozityviai, įskaitant „Nabucco“ projektą ir kitus su šiuo koridoriumi susijusius projektus. Aš norėčiau matyti daugiau pažangos, daugiau judėjimo į priekį. Kartu su projektais, apie kuriuos kalbėjau, būtent dujų terminalo ir atominės elektrinės statybos, svarstome galimybę parengti Lenkijos ir Baltijos šalių, įskaitant ir Lietuvos, dujotiekio tinklų sujungimo projektą. Šie projektai mums leistų prisijungti prie Europoje tiesiamų dujų tinklų, nes šiuo metu mes nedalyvaujame šiame procese. Mūsų susidomėjimas Pietų koridoriaus plėtros projektais būtų dar didesnis nei dabar, kai mes tik teoriškai suprantame šio projekto svarbą. Vis dėlto, mes dar neturime jungčių su Vidurio Europa, todėl būtina spręsti šią problemą.
- Ar Lietuva planuoja plėtoti alternatyviąją energetiką? Kaip Europos saugumą paveiks krizė Šiaurės Afrikos šalyse saulės energijos eksporto požiūriu?
- Mes, kaip ir kitos Šiaurės Europos ir Baltijos regiono valstybės, skiriame daug dėmesio alternatyviosios energetikos plėtotei. Šiais laikais žalioji energetika yra labai populiari ir gana gerai įsitvirtinusi. Žaliosios energijos išteklių dalis 2020 m. turėtų sudaryti 22 proc. visos suvartojamos energijos, ypač didelį dėmesį skiriant vėjo ir saulės energijos projektams ir šiluminės energijos gamybai dujas pakeičiant biomase. Bet dabar kai kurios Europos šalys jau pradeda teigti, kad būtina finansiniu požiūriu išlaikyti pusiausvyrą pereinant prie žaliosios energetikos, nes jos augimui metamos gana didelės valstybės dotacijos, todėl pati energija yra brangesnė už tradiciniu būdu gaunamą. Šis klausimas tampa labai aktualus.
Kalbant apie saulės energijos projektus, mes vis daugiau girdime apie Šiaurės Afrikos potencialo panaudojimą, tačiau nėra aišku, kaip greitai tai taps realybe. Šio klausimo svarstymams platesniuose Europos sluoksniuose dar nėra tinkamai pasiruošta. Tačiau, kita vertus, aš esu tikras, kad pokyčiai Šiaurės Afrikoje galėtų ilgainiui turėti ilgalaikės teigiamos įtakos. Tai padės atverti naujus demokratinius problemų sprendimo kelius šiose naujose demokratinėse valstybėse. Mums visiems teko per tai praeiti. Mums pažįstamos visos tos bangos, emocijos, viltys rinkimų laikotarpiu, taip pat ir nusivylimai. Bet galų gale visa tai veda prie stabilesnio ir skaidresnio vystymosi. Ir tada visas Viduržemio jūros regionas gali tapti nauju intensyvios plėtros regionu.
- Kurioms ūkio šakoms, Jūsų nuomone, yra būtina pritraukti ne tik Azerbaidžano, bet taip pat Kazachstano ir Turkijos bendrovių, ES valstybių įmonių investicijas? Kurios Kaspijos ir Juodosios jūros regiono šalių rinkų sritys yra patrauklios Lietuvos įmonėms?
- Norėčiau išskirti keletą krypčių, kur šiuo metu slypi nemenkos galimybės kapitalui ir investicijoms. Pirma, šiuo metu intensyviai vystoma energetikos pramonė ir įgyvendinama daug įvairių – didelių ir mažų – energetikos projektų. Antra, daug dėmesio susilaukia logistikos sritis. Vyksta labai daug įvairių projektų: transporto logistikos, uosto infrastruktūros, kelių statybos. Apskritai, mes matome daug galimybių plėtojant regioninio ir tolimojo susisiekimo logistikos sistemas.
Džiaugiamės puikiais projekto „Vikingas“ rezultatais, kuris atveria galimybes transportui iš Azijos, Juodosios ir Kaspijos jūrų greičiau ir paprasčiau pasiekti mus ir kitas Europos šalis. Šis projektas vėliau apims ir Kiniją. Tai yra tokia sritis, kur vietos atsiras įvairiems projektas.
Mes siekiame tapti Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų technologijų paslaugų teikimo centru, todėl stengiamės pritraukti įvairias žinomas bendroves, kad jos atsidarytų čia savo paslaugų centrus. Jas vilioja tai, kad mes esame pažangių Šiaurės šalių kaimynystėje, bet taip pat ir tai, kad net sovietiniais laikais mūsų šalis buvo laikoma savotišku Tarybų Sąjungos Silicio slėniu.
Labai sparčiai vystosi mūsų turizmo sektorius. Investuotojai mato daug plėtros galimybių šioje srityje. Statomi nauji viešbučiai, SPA centrai ir t.t. Nereikia pamiršti ir tradicinės pramonės šakų, tai yra baldų, tekstilės, maisto pramonės. Beje, žemės ūkiui pavyko neblogai susidoroti su paskutine ekonomine krize, ir šiuo metu, ES remiamas, jis labai sparčiai vystosi. Naujausių ir pažangiausių technologijų diegimas taip pat labai didele dalimi prisideda prie intensyvios šio sektoriaus plėtros.
Galime pasigirti puikiomis galimybėmis pristatant savo investicinius projektus kitose rinkose. Čia ypač išskirti reikėtų informacinių ir ryšių technologijų sektorius, paslaugų sektorius. Puikiai vyksta prekyba, plečiami prekybos centrų tinklai, kurie apima visas Baltijos šalis, o šiuo metu dairomasi ir į kitas rinkas. Mūsų ryšių su visuomene bendrovės pradėjo daug dėmesio skirti naujoms rinkoms, įskaitant Azerbaidžaną ir Kazachstaną.
- Dėkojame už pokalbį.
