„Jie įvertino buvusių saugumo vadovų veiksmus kaip nelabai tinkamus, nes nebuvo derinama su valstybės vadovais. O iš kitos pusės, be abejo, kad tyrimas turbūt ir nelabai galėjo pasistūmėti kur nors toliau, negaunant kokios nors papildomos informacijos, sakysim, iš tų pačių Jungtinių Amerikos Valstijų“, – Lietuvos televizijos naujienų tarnybai sakė A.Kubilius.
„Šiuo atžvilgiu, pagal turimą informaciją, kiek jos yra surinkta, man atrodo, prokurorai padarė tokias išvadas, kokias jie galėjo padaryti“, – kalbėjo premjeras.
Prokuratūra ikiteisminiame tyrime aiškinosi, ar įgaliojimų neviršijo buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai. Prokurorai tyrimo metu sakė, kad bus tiriama ir bet kokia kita medžiaga, susijusi su galimais CŽV kalėjimais šalyje.
Penktadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių, tačiau galiojantys teisės aktai dėl suėjusios senaties neleidžia skirti drausminės nuobaudos.
Anot prokuratūros, tyrimo metu surinkti duomenys ir suėję senaties terminai taip pat nesudaro pagrindo šių asmenų baudžiamajam persekiojimui, todėl, prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas dėl Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų yra nutraukiamas.
Pernai lapkritį tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ ekspertė kovos su terorizmu Europoje srityje Julia Hall BNS sakė Lietuva dar neišsėmė visų galimybių išsiaiškinti, ar slaptuose CŽV kalėjimuose šalyje buvo laikomi ir galbūt kankinami terorizmu įtariami žmonės.
„Tai reiškia, kad yra daugybė kelių, kaip prieiti prie žmonių, kuriuos reikėtų apklausti, liudininkų, su kuriais reikėtų susitikti, ir dokumentų, kuriuos reikėtų paviešinti. Ir ne tik tų, kuriuos turi Jungtinės Valstijos“, – tuomet sakė žmogaus teisių gynėja.
