„Kiekviena šalis sprendžia pati, kaip ji plėtos savo energetiką, kokiais pigiausiais ir saugiausiais resursais pasirūpins savo vartotojais“, – sakė premjeras, žurnalistų paklaustas, kaip Japonijos sprendimas gali paveikti Visagino atominės elektrinės projektą.
A.Kubilius sakė, kad šią savaitę skrisdamas į Kiniją Helsinkyje buvo susitikęs su Suomijos premjeru, kuris patvirtino šalies planus plėtoti branduolinę energetiką.
„Suomija dabar turi keturis reaktorius, stato penktą. Jau yra priimti parlamente sprendimai nuo 2015 metų statytis dar du reaktorius ir 2020 metais turės septynis reaktorius ir 60 proc. elektros energijos gamins branduolinėse jėgainėse“, – kalbėjo premjeras.
„Mūsų kaimynė Švedija taip pat labai aiškią strategiją patvirtinusi – dabar 40 proc. elektros energijos gamina dešimtyje branduolinių jėgainių, ir kai baigsis jų laikas, vietoje jų statys naujas“, – sakė ministras pirmininkas.
„Taigi turime įvairių pavyzdžių ir renkamės tą variantą, kuris Lietuvai, neturinčiai dujų, naftos ir didelių finansų resursų subsidijuoti brangią alternatyvią energiją, yra naudingiausias mūsų vartotojams“, – teigė A.Kubilius.
Japonija penktadienį pranešė ketinanti per tris dešimtmečius nutraukti branduolinės energijos gamybą, vyriausybei jaučiant visuomenės spaudimą po praėjusių metų Fukušimos atominės elektrinės katastrofos.
Branduolinės energijos gamyba bus nutraukta iki 2040 metų, pamažu uždarant visus reaktorius, kurie kadaise aprūpino šalį trečdaliu jai reikalingos energijos.
Šiuo sprendimu Japonija prisijungia prie Italijos, Šveicarijos ir Vokietijos, kurios siekia atsikratyti branduoline energija iki 2022 metų.
Japonijos kompanija „Hitachi“ yra strateginis investuotojas į Visagino atominę elektrinę, kurią Lietuva kartu su Latvija ir Estija tikisi pastatyti iki 2020-2022 metų.
